Politikų atvaizdais padabinti stendai, parduotuvių vitrinos, namų sienos. Tačiau tarp jų nėra daugiau nei du dešimtmečius čia rinkto konservatoriaus Antano Matulo.
„Šešias kadencijas vienmandatėje laimėti yra didžiulis pasitikėjimas, aš toks vienintelis likau gyvenime nepralaimėjęs jokių rinkimų“, – BNS kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys.
Jį pasvaliečiai į Seimą rinko nuo 1996-ųjų su viena pertrauka 2000-aisiais. Tačiau ir ši – tik todėl, jog dėl mandato A. Matulas tąkart nesivaržė.
Vis tik naują atstovą teks rinkti ne tik Pasvalyje. Rudenį vyksiančių Seimo rinkimų biuletenyje ilgamečių nugalėtojų neišvys Gargždų, Šiaulių krašto, Vilniaus Justiniškių ir Lazdynų gyventojai.
Naujienų agentūra BNS tęsia straipsnių ciklą, parengtą artėjant Seimo rinkimams. Jame įvairiais pjūviais apžvelgiamos su būsimuoju balsavimu susijusios tendencijos, populiariausių partijų pažadai ir pristatytos pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujančios politinės jėgos.
„Atėjo laikas trauktis“
Pasvalio centre sutikta 30 metų Raminta sako, kad nors vietos gyventojai A. Matulu ir pasitiki, atėjo laikas permainoms.
„Manau, kad naujovės labai į naudą ir pačiu laiku ponas Matulas nekandidatuoja, galbūt galėjo ir anksčiau. Galvoju, kad šiemet jam jau nebūtų pavykę laimėti“, – BNS sakė motinystės atostogose esanti moteris.
Su ja sutinka ir pats politikas.
„Jaučiu, kad atėjo laikas trauktis, reikia užleisti vietą kitam žmogui. Traukiuosi savo noru, manydamas, kad pagal amžių, pagal kitus kriterijus jau atsirado žmonių, kurie už mane dirbs ne blogiau, o gal ir geriau“, – teigė jis.
A. Matulas sako per maždaug du dešimtmečius Seime praktiškai neturėjęs nė vieno laisvo savaitgalio.
„Nepakanka mėnesį ar du pasireklamuoti, padalinti lankstinukus ir galvoti, kad žmogus už tave balsuos. Laimi rinkimus, dirbi su žmonėmis, sprendi jų problemas“, – pasakojo konservatorius.
Vis tik pokyčių nori ne visi pasvaliečiai. BNS kalbintas 29 metų Jonas tvirtino esantis patenkintas A. Matulo, tiek nuo 1990 metų renkamo mero Gintauto Gegužinsko darbais.
„Kur jūs rasite tiek daug pramogų tokiame mažame miestelyje? Arti yra Pakruojis, bet jei ten nuvažiuotumėte, tai pamatytumėte, kad Pakruojis, lyginant su Pasvaliu, neturi nieko, tiesiog nieko neturi“, – sakė vyras.
„Gyvenimas eina geryn, gal ir neina geryn, bet jis tikrai neina blogyn. Mums kaip ir tinka“, – pridūrė jis.
„Tekantis vanduo ir akmenį išjudina“
Žiemgalos rytinėje apygardoje, į kurios sudėtį be Pasvalio rajono įeina ir dalis Pakruojo rajono, A. Matulo vietą bandys užimti aštuoni politikai.
Tai – Nacionalinio susivienijimo atstovė Ignė Aperavičiūtė, Regionų partijos kandidatė Monika Balnytė-Skaringienė, konservatorius Donatas Dilys, socialdemokratė Ilona Gelažnikienė, Alvydas Januškevičius iš „Nemuno aušros“, demokratė Jūratė Jovaišienė, Tautos ir teisingumo sąjungos kandidatas Donatas Pikelis bei „valstiečių“ atstovas Igoris Malinauskas.
Pastarasis sako, kad A. Matulo sprendimas nesiekti perrinkimo šioje vienmandatėje pagyvino kampaniją, tačiau pabrėžia, kad konservatoriai regione turi nesąžiningą pranašumą prieš likusius kandidatus.
„Pasvalyje laimėti sąžiningai rinkimus neįmanoma, nes pas konservatorius yra pats didžiausias administracinis resursas. Žmonės, jei nebalsuoja už juos, yra baudžiami“, – BNS sakė I. Malinauskas.
Tai nėra pirmi I. Malinausko rinkimai. Anksčiau Darbo partijai priklausęs verslininkas nuo 2019 metų sėkmę bandė tiek mero, tiek Seimo rinkimuose, visgi nė karto į antrą turą nepateko.
„Sako, kad tekantis vanduo ir akmenį išjudina. Vis tiek reikia eiti, daryti, kad žmonės pabustų, suprastų, kas vyksta rajone, kas vyksta Lietuvoje. Jei visi sėdėsime ant sofkelės ir galvosime, kad, ai, niekas nepasikeis, nemėginsime keisti savo aplinkos, savo rajono, savo miesto ir savo Lietuvos, tai nieko nebus tada, mes būsime sunaikinti“, – sakė I. Malinauskas.
„Naujų veidų yra labai nedaug“
Savo ruožtu konservatorių atstovas D. Dilys mano, kad A. Matulo sėkmę lėmė tai, jog paprasčiausiai Pasvalyje iki šiol nebuvo iššūkį galinčio mesti politiko.
„Kai mes einame balsuoti, išlieka paslaptis, už ką mes balsuojame, – sakė kandidatas. – Ilgametė patirtis rodo, kad nėra tinkamos pamainos opozicijoje, žmonės neranda jos ir rinkosi patikrintą, žinomą kandidatą. Nemanau, kad būtų galima naudotis tuo aparatu 30 metų ir kad jis dirbtų stabiliai.“
„Mano žinomumas kaip kandidato visuomenėje nėra toks kaip pono Matulo. Faktas, kad konkurencija bus didesnė“, – pridūrė konservatorius.
Panašiai kalba ir Pasvalio rajono laikraščio „Darbas“ vyriausiasis redaktorius Viktoras Stanislovaitis. Pasak jo, A. Matulo sėkmę lėmė ne tik stiprių konkurentų trūkumas, bet ir nesudėtingai mobilizuojamas elektoratas.
„Ko gero, galime sakyti, kad Pasvalyje trūksta asmenybių, bet čia problema ne tik pas mus, bet visoje Lietuvoje, ypač provincijos politikoje. Surasti žmogų, kuris nori nerti į tą balą yra pakankamai sudėtinga. Naujų veidų yra labai nedaug“, – sakė V. Stanislovaitis.
Laikraščio redaktorius tikina, jog šiuo metu sunku pasakyti, kas yra favoritas laimėti rinkimus Pasvalyje.
„Antanas (Matulas – BNS) buvo daug kadencijų, jau užaugo visa karta, kuri Pasvalyje nematė kito, negu Antanas. Dabar Antano nebėra, tai intriga, kas čia dabar bus, išlieka“, – kalbėjo V. Stanislovaitis.
„Vieną kartą jį su šakėmis išvarydavo, kitą kartą priimdavo“
Nuo 1996-ųjų į Seimą renkamas buvo ir P. Gražulis.
Tiesa, du kartus jis kovą vienmandatėje pralaimėjo – 1996 metais konservatoriui Bronislavui Juozui Kuzmickui ir 2016 metais „valstiečiui“ Broniui Markauskui, o ir 2008 metais pergalę pasiekė surinkęs vos 18 balsų daugiau.
Šiuo metu Europos Parlamente (EP) besidarbuojantis P. Gražulis šiuose rinkimuose nebūtų galėjęs dalyvauti, net jei ir norėtų. Iš Seimo per apkaltą pašalintam politikui uždrausta dešimt metų eiti pareigas, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika.
Pergalę kartą Gargždų vienmandatėje šventė ir konservatorė Rasa Petrauskienė, 2019 metais ji pateko į Seimą B. Markauskui tapus Klaipėdos rajono meru ir Gargžduose surengus neeilinius rinkimus.
„P. Gražulis iš tikrųjų yra fenomenas. Ne politikas, o reiškinys, 24 metų jaunuoliai, kurie jau yra sukūrę šeimas, jie gimė prie šio politiko. (...) Ketvirtį amžiaus jie praktiškai nematė jokio kito Seimo nario“, – teigė R. Petrauskienė.
Anot konservatorės, politiniai oponentai ne kartą nagrinėjo P. Gražulio sėkmės priežastis.
„Bendraudavo labai aktyviai su žmonėmis, jeigu važiuoja kažkur pro šalį ir pamato, kad, pavyzdžiui, vyksta kokios laidotuvės, tai jis išlipa, sustoja, prieina prie žmonių. Gaudavo anksčiau visų žmonių jubiliejų, vestuvių datas, eidavo į namus, sveikindavo, visaip jam ten pavykdavo, vieną kartą jį su šakėmis išvarydavo, kitą kartą priimdavo“, – pasakojo R. Petrauskienė.
„Labai mėgdavo dovanėles, tušinukus, (...) žmonės skųsdavosi juo, bet sakydavo, jis bent tušinuką davė, o ką jūs davėte“, – pridūrė ji.
R. Petrauskienė šiemet bando antrąkart laimėti rinkimus Gargždų vienmandatėje, tačiau patys Klaipėdos rajono gyventojai nesiima spėti, kas galėtų išeiti į antrąjį rinkimų turą šioje apygardoje.
„Visokių pamąstymų yra, bet kai nėra P. Gražulio ir nebus dešimt metų, tai čia šachmatų lenta persitvarkė“, – sakė politikė.
P. Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga Gargžduose norėjo kelti Klaipėdos rajono tarybos narį Viktorą Kurą, tačiau jį iš rinkimų pašalino Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
„Mes kėlėme, bet pašalino, nes pervedė užstatą ne per banką, o per paštą. (...) VRK nusprendė pralenkti patį Kremlių ir būti šventesnė ne tik už popiežių, bet už patį Dievą“, – BNS sakė partijos atstovas Naglis Puteikis.
Anot jo, partija kol kas nesvarstė, ar rems kitą kandidatą Gargžduose.
„Ką mes tikrai padarysime, tai apskųsime Žmogaus teisių teismui šitą sprendimą, nes tai yra totalus absurdas ir kabinėjimasis“, – teigė N. Puteikis.
Nematė galimybių laimėti ketvirtą kartą iš eilės
Netoli A. Matulo pasiekimo ir Šiaulių krašte nuo 2004 metų renkama demokratė Rima Baškienė, anksčiau priklausiusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Ji šiuose rinkimuose irgi nesieks perrinkimo savo apygardoje.
„Penkios kadencijos, 20 metų ir net netikiu, kad galėjo taip greitai prabėgti, – BNS sakė politikė. – Kiekvienas iš mūsų per dvidešimt metų įgyjame patirtį, bet įgyjame ir tam tikrą papildomą metų skaičių. Tiesiog galvoju apie jaunus žmones, apie atsinaujinimą.“
Nuo 2008-ųjų į Seimą sostinėje Justiniškėse rinktas konservatorius Paulius Saudargas. Birželį patekęs į EP, P. Saudargas taip pat nekandidatuoja keturis kartus jam sėkmę atnešusioje vienmandatėje.
Pirmą kartą ne Alytuje, o sostinėje rinkimuose dalyvausiantis socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad Justiniškių-Viršuliškių apygardą pasirinko norėdamas pasivaržyti būtent su P. Saudargu. Pasak socialdemokrato, nebelikus P. Saudargo, vienmandatėje padaugėjo anksčiau čia nekandidatavusių Seimo narių – čia laimę bandys demokratas Linas Kukuraitis ir „valstietė“ Asta Kubilienė.
„Jie projektavosi, kad nebeliko to ilgamečio laimėtojo, o aš kaip tik norėjau pasivaržyti su juo“, – juokėsi J. Sabatauskas.
Iš P. Saudargo estafetę perėmęs Matas Maldeikis tiki, kad turi pranašumą prieš konkurentus.
„Taip, be jokios abejonės, aš esu su Tėvynės sąjungos vėliava, tai man suteikia tam tikrą pranašumą, ten buvo vienmandatininkas, turintis įdirbį, jis buvo perrinktas, jis jau atsineša politinį kapitalą ir tas politinis kapitalas truputį krenta ir man“, – mano M. Maldeikis.
Nuo 2012 metų Lazdynų vienmandatėje renkamas kitas konservatorius Algis Strelčiūnas. Jis nusprendė nebekandidatuoti, nes netiki, kad jam pavyks ketvirtąkart laimėti.
„Nebuvau šimtu procentų garantuotas, kad dabar ketvirtą kartą laimėsiu. Analizavau, kad šioje apygardoje nė vienas nebuvo išrinktas daugiau nei tris kartus“, – BNS pasakojo A. Strelčiūnas.
Jis pats 2012 metais nutraukė iki to laiko tris kartus Lazdynuose išrinkto liberalo Gintaro Steponavičiaus pergalių seriją. A. Strelčiūno sėkmę bandys pakartoti krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Aš esu Lazdynų vaikas. Užaugau Lazdynuose, buvau trumpam persikėlęs į Pašilaičius penkeriems metams, bet kai atkutau gyvenime, grįžome su žmona. Su ja Lazdynuose ir susipažinau. (...) Lazdynai yra mano širdyje, čia dalis ir tapatybės. Išvaikščioti ne tik visi kiemai, bet ir požemiai“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
Jam iššūkį mesti bandys ir Vilniaus vicemerė „laisvietė“ Donalda Meiželytė, ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
„Kažkada buvau išrinktas vienmandatėje Karoliniškių, bet praeitą kadenciją tą apygardą suskaldė į dvi dalis ir Karoliniškių dalis nuėjo į Lazdynus, tai vienas argumentas. O kitas, aš ten kaip ir gyventojas, šalia gyvenu“, – savo pasirinkimą aiškino S. Skvernelis.
Regionuose paveldėti vienmandatę – sunku
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius BNS aiškino, kad didžiuosiuose miestuose daugkartines tų pačių politikų pergales labiau lemia partinė priklausomybė, regionuose – asmeninės politikų savybės.
„Kai turime Seimo narius veteranus, tai faktas, kad jie kažką gerai daro, kad sugeba rasti būdų. Galime kritikuoti ir sakyti, ar čia būtina eiti į gedulingus pietus, bet jeigu kandidatai mato, kad tokie veiksmai jam lemia sėkmę, tai labai natūralu, kad jis tą ir daro“, – teigė politologas.
Jis neatmetė, kad tokiais atvejais kaip Pasvalyje, kai meras ir vienmandatininkas yra tos pačios partijos atstovai, tai gali pasitarnauti sėkmei rinkimuose.
„Galbūt ir yra lengviau veikti, kai yra vieninga linija – meras ir atstovas Seime yra bendrapartiečiai. (...) Aišku, gal nepasinaudosi administraciniais resursais būdamas Seime taip, kaip kartais merai sugeba tą savo mitą sukurti, kad čia visa gerovė nuo jų priklauso, bet Seimo nariai ir regionine žiniasklaida naudojasi, stengiasi ten publikuotis, rodyti savo pasiekimus, skaičiuoti, ką nuveikė grynai savo krašto labui“, – pasakojo M. Baltrukevičius.
Kitą daugkartinių pergalių vienmandatėse apygardose priežastimi analitikas įvardijo mažą konkurenciją.
„Jei partijos mato, kad nuo amžių amžinųjų čia buvo renkamas tas pats kandidatas ir atrodo, kad rinkimuose nėra labai daug intrigos, gal ir nesiųs pačių stipriausių savo kandidatų ten kovoti. (...) Kartais tai ir sukuria mažos konkurencijos sąlygas, kad trūksta tikėjimo, kad galėtų kažkas pasikeisti ir lieka perrenkami tie patys kandidatai, gaunasi tokia nesubalansuota paklausa ir pasiūla, užburtas ratas“, – teigė politologas.
M. Baltrukevičiaus nuomone, tris ilgamečius vienmandatininkus šiuose rinkimuose praradę konservatoriai vis tiek gali tikėtis sėkmės sostinėje, tačiau regionuose jų laukia prastesnės perspektyvos.
„Regionuose sunkiau paveldėti apygardą ir tikrai bus sunku Tėvynės sąjungai išsilaikyti. Ir merų rinkimai parodė, kad tos pozicijos regionuose nėra jau tokios tvirtos, kokių norėtųsi. Bus konkurencija rimta ir, manau, kad žvalgytis į tas partijas, kurios dabar opozicijoje ir ten galima ieškoti daugiau favoritų“, – kalbėjo jis.
„Rinkimai atviri“, – sakė analitikas.
