„Šie projektai ne tik užtikrins šalies energetinę nepriklausomybę, bet ir reikšmingai sumažins elektros energijos kainas vartotojams bei garantuos energijos tiekimo saugumą. Tačiau dabar jie tapo destruktyvių politinių žaidimų įrankiu, keliančiu realią grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui“, – skelbiama TS-LKD frakcijos pranešime spaudai.
„TS-LKD frakcija kviečia Vyriausybę nepasiduoti destruktyviam spaudimui, kurį galima apibūdinti kaip antivalstybinę veiklą, persipynusią su siaurų interesų grupių ekonominiais interesais“, – akcentuoja jie.
Pasak frakcijos, jūros vėjo parkai yra ne tik strategiškai, bet ir ekonomiškai pagrįsti – net prasčiausio scenarijaus atveju valstybė ir energijos vartotojai šių projektų veikimo laikotarpiu gautų milijardinę ekonominę naudą.
Antrąjį vėjo parko konkursą, kol bus atlikta tinkama kaštų ir naudos analizė, siūlė stabdyti ir Seimo Audito komitetas bei Energetikos ir darnios plėtros komisija.
Kaip pabrėžia Seimo konservatoriai, sprendimo stabdyti konkursą projektas buvo parengtas dar prieš Audito komiteto posėdį.
„Tai rodo, kad sprendimai buvo rengiami ir priimami neskaidriai, nesiremiant diskusijomis, konsultacijomis ar ekspertų išvadomis. Komitete ir komisijoje buvo priimti sprendimai, priešingi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pateiktam vertinimui, kuris aiškiai pabrėžia šių projektų naudą ir būtinumą“, – argumentuoja TS-LKD.
Pasak jų, pirmasis ir antrasis vėjo parkų projektai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, tad, sustabdžius vieną, kyla didelė rizika, jog Lietuva apskritai neturės jūrinės vėjo energetikos. Pirmąjį konkursą dar 2023 m. laimėjo valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“.
D. Kreivys: toks blaškymasis gali atbaidyti investuotojus
Buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtina, kad toks „blaškymasis“ gali atbaidyti potencialius investuotojus. Politikas įspėja – reikšmingai pakeitus antro vėjo parko konkurso sąlygas, gali nutikti taip, jog aukcione nedalyvaus nei viena bendrovė.
„Siūlymą vertinu negatyviai. Norą pasitikrinti, pasižiūrėti, suprantu. Bet toks blaškymasis gali atbaidyti potencialius investuotojus ir didina tikimybę, kad neturėsime jų aukcione. Sąlygos yra ta vieta, kuri yra labai jautri. Nes reikšmingai pakeitus sąlygas, investuotojai tiesiog neateis. (...) Čia yra didžioji rizika ir tikiuosi, kad nėra siekiama to tikslo (kad konkurse nedalyvautų niekas – ELTA)“, – Eltai teigė D. Kreivys.
Politikas pabrėžė, kad šis projektas turi būti vykdomas, nes jo nauda tiek Lietuvai, tiek šalyje gyvenantiems vartotojams – milžiniška.
„Seimo energetikos komisijoje (Energetikos ir darnio plėtros – ELTA), svarstymo metu, reguliatorius (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – ELTA) pristatė išvadą, kad net blogiausiu parko veikimo scenarijumi vartotojų gaunama nauda bus verta milijardų eurų. Tai bet kokiu atveju naudos yra milžiniškos“, – sakė D. Kreivys.
Kaip anksčiau skelbė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, vertinant antrąjį vėjo parko projektą, svarstyti keli variantai: esamą konkursą tęsti be pokyčių arba stabdyti iš viso, taip pat – kaip ir nuspręsta dabar, įnešti korekcijų į esamas aukciono sąlygas.
Antrojo aukciono sąlygas Seimas supaprastino – jį leista laimėti ir vienai dalyvavusiai įmonei, nustatytas 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengtų investuotojui, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas. Šią valstybės paramą būtina derinti su Europos Komisija (EK).
Kaip skelbė ELTA, VERT antrąjį vėjo parko konkursą pakartotinai paskelbė pernai lapkričio 18 d.
Dabartinėse sąlygose įtvirtintas elektros kainos pardavimo diapazonas nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh).
Antrojo konkurso dalyviai galėtų pasiūlyti elektrinių plėtros jūroje vystymo mokestį valstybei, kurio minimali suma turės siekti bent 5 mln. eurų, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.
Iki šiol potencialų antrojo konkurso laimėtoją buvo tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.
Antrajame aukcione jau anksčiau teigė dalyvausianti valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“, tai svarsto ir Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.
Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
