Į Lietuvą kancleris atvyko pirmadienį. Vizito metu Generolo Silvestro Žukausko poligone jis susitiko su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda. O. Scholzas dėkojo G. Nausėdai, Vokietijos Bundesverui už galimybę viešėti Lietuvoje.
Vokietijos kancleris taip pat džiaugėsi mūsų šalyje dislokuojama Vokietijos brigada, pabrėždamas, kad tai yra „indėlis į atgrasymą nuo bet kokios grėsmės NATO teritorijose“
„Vokietija pripažįsta savo atsakomybę dėl saugumo Atlanto aljanse, todėl mes būtent čia, Lietuvoje, dislokuojame visą brigadą ir tai yra Vokietijos įtikinamas indėlis į atgrasymą nuo bet kokios grėsmės NATO teritorijose. Mes tvirtai remiame savo partnerius Baltijos šalyse“, – kalbėjo jis.
Pabradėje Lietuvos ir Vokietijos vadovai taip pat stebės Vokietijos ginkluotųjų pajėgų pratybas „Grand Quadriga“. Jų metu į Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje ir Kazio Veverskio poligoną Kazlų Rūdoje persidislokuoja daugiau kaip 3 tūkst. Vokietijos karių bei 200 vienetų karinės technikos, tarp jų – tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos „Puma“ ir „Boxer“.
O. Scholzas pažymėjo, kad tai didžiausios pratybos nuo Šaltojo karo laikų.
Gitanas Nausėda: Vokietijos brigados dislokavimas yra pagrindinis Lietuvos prioritetas
G. Nausėda tikina, kad nuolatinis Vokietijos brigados dislokavimas šalyje yra pagrindinis Lietuvos prioritetas. Pasak jo, šio tikslo įgyvendinimas yra valstybės atsakomybė.
„Kaip priimančioji šalis esame pasiryžę sudaryti pačias geriausias sąlygas Vokietijos kariams ir jų šeimoms mūsų žemėje. Džiaugiuosi brigados dislokavimo eiga, tačiau mūsų strateginio saugumo aplinka reikalauja dar spartesnio tempo, neturime prabangos gaišti nei vienos minutės“, – pirmadienį O. Scholzo vizito metu kalbėjo G. Nausėda.
„Dar kartą noriu visus patikinti, kad kuo spartesnis brigados nuolatinis dislokavimas Lietuvoje yra absoliutus Lietuvos prioritetas. Įgyvendinti jį – mūsų pareiga, misija ir atsakomybė“, – pridūrė jis.
Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Vokietija jau anksčiau yra sakiusi, kad perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.
Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kiek daugiau nei 20 karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą, karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
Lietuvoje dislokuojamą brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių. Šalis skaičiuoja, kad investicijos į vokiečių brigados priėmimui reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.
Į brigadą bus integruotas ir 2017 metais Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas. Tai ketinama padaryti 2026 metais.
Vokietija įsipareigojo skirti 2 proc. nuo BVP gynybai, toliau remti Ukrainą
O. Scholzo teigimu, NATO šalių ir pačios Vokietijos apsaugai šalis vykdo masyvias investicijas į Bundesverą, apmoko ir aprūpina savo karius, be to, padidino gynybos finansavimą nuo bendrojo vidaus produkto (BVP)..
„Pasirinkome šį saugumo kelią ir toliau ketiname eiti šiuo keliu, nes saugumas nėra nemokamas. Iškėlėme sau užduotį kuo geriau aprūpinti mūsų karius, paruošti juos. Tam konkrečiai sukurtas ir specialusis fondas, kur yra numatytos lėšos gynybai. Taip pat mes prisiėmėme garantiją, kad mes įsipareigojame skirti 2 proc. mūsų bendro vidaus produkto gynybai“, – kalbėjo O. Scholzas“, – teigė O. Scholzas.
Vokietijos kancleris taip pat pažymėjo, kad Vokietija įsipareigoja su partneriais ir toliau tiekti paramą Ukrainai.
„Rusija ir toliau vykdo savo brutalų puolamąjį karą prieš Ukrainą. Ji naudoja pačią įvairiausią techniką savo tikslams siekti. Šis karas jau pareikalavo begalės aukų, labai daug sugriautų miestų, sugriauta infrastruktūra. Ir tas kras vyksta toliau be jokio gailesčio. Dėl to mes įsipareigojome ir paaždėjome, kad kartu su partneriais ir sąjungininkais teiksime stiprią paramą Ukrainai ir palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – teigė O. Scholzas.
Jis pabrėžė, kad Vokietija yra antra pagal dydį paramos tiekėja, ypač ginklų srityje. Kanclerio teigimu, Ukrainos paramai Vokietija skiria 28 mlrd. eurų.
„Mes ir toliau liksime Ukrainos rėmėjais“, – pridūrė O. Scholzas.
Anot kanclerio, Vokietija nusprendė padėti Ukrainai pirmiausia tose srityse, kur labiausiai reikia pagalbos, t. y. oro gynyboje.
„Dėl to Vokietija skyrė jau trečią „Patriot“ sistemą“, – kalbėjo O. Scholzas, pridurdamas, kad tai ne tik parama, bet ir kvietimas partneriams ir sąjungininkams nesiliauti remti Ukrainos.
„NATO neketina tiesiogiai dalyvauti kare. Šie klausimai buvo svarstyti ne vieną kartą. Tiekdami paramą Ukrainai, mes galime remtis gerais sprendimais, kurie buvo priimti NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.
Gitanas Nausėda pasveikino iniciatyvą skirti papildomą „Patriot“ sistemą Ukrainai
G. Nausėda pasveikino Vokietijos iniciatyvą Ukrainai skirti papildomą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“. Pasak jo, Lietuva prie iniciatyvos stiprinti Ukrainos oro gynybą prisidės radarų sistemomis.
„Aptarėme mūsų kaimynystėje Ukrainoje tebevykstantį brutalų Rusijos karą. Labai vertinu Vokietijos iniciatyvą ir lyderystę imtis neatidėliotinų veiksmų stiprinti Ukrainos oro gynybą ir sprendimą siųsti papildomą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“ į Ukrainą. Lietuva prisijungs prie jūsų iniciatyvos, planuojame padėti Ukrainai reikalingomis oro erdvės radarų sistemomis“, – kalbėjo G. Nausėda.
O. Scholzas dar balandžio viduryje per bendrą susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pažymėjo, kad Berlynas paskelbė apie trečiosios „Patriot“ sistemos perdavimą Kyjivui.
J. Stoltenbergas Vokietijos sprendimą perduoti Ukrainai dar vieną „Patriot“ sistemą taip pat pavadino „pavyzdžiu, kuriuo turėtų pasekti kitos Aljanso partnerės“. Jis pasveikino tolesnį ginklų tiekimą, apie kurį be Vokietijos paskelbė ir Didžioji Britanija, Nyderlandai bei kitos valstybės.
