Prieš Seimui imantis svarstyti sutarties ratifikavimą dėl šalyje dislokuojamų vokiečių karių, civilių ir jų šeimų teisių, į parlamento narius kreipęsis Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas pabrėžė Lietuvos indėlį, kuriant laisvą ir vieningą Europą.
„Seimas yra ne tik Lietuvos demokratijos namai, jis taip pat simbolizuoja ir Lietuvos indėlį į laisvos bei demokratinės Europos suvienijimą po dešimtmečius trukusio Šaltojo karo ir neįveikiamų sienų, padalijusių mūsų žemyną į dvi dalis“, – kalbėjo B. Pistoriusas.
„Prieš 35 metus jūs, Lietuvos žmonės, drąsiai kovojote už laisvę ir nepriklausomybę. Jūs taikiai ir drąsiai priešinotės ir galiausiai nugalėjote totalitarinę priespaudą ir pavergimą“, – pažymėjo jis.
Prisiminė Lietuvai svarbius įvykius
Vokietijos gynybos ministras teigė ryškiai prisimenantis 1989 metų Baltijos kelio nuotraukas, kai 2 mln. žmonių susikibo į 600 kilometrų ilgio grandinę.
„1990-uosius, kai jūsų tauta atsistojo ir paskelbė savo šalies nepriklausomybę ir dar kartą 1991 metais, sausio mėnesį, kai sovietų tankai bandė sunaikinti tą pačią nepriklausomybę, pasaulis išvydo kai ką nepaprasto – ryžtingą tautą, nepaklūstančią vienam galingiausių režimų istorijoje“, – sakė B. Pistoriusas.
„Lietuvos istorija, jūsų istorija, tai drąsos, ryžto ir tvirto tikėjimo mums visiems brangiomis vertybėmis istorija“, – teigė jis.
B. Pistoriusas ketvirtadienį susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Seime plenarinio posėdžio metu ministras sakė kalbą.
Iš karto po to Seimas ratifikavo dvišalį Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.
Pastarąją sutartį, kuri apibrėžia į Lietuvą perkeliamos vokiečių karių brigados karių, jų šeimų, civilių tarnautojų teises, Berlyne jau pasirašė abiejų šalių gynybos ministrai bei užsienio reikalų viceministrai Jonas Survila bei Tobias Lindner. Dokumentą dar turi ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos parlamentai.
Po apsilankymo Seime B. Pistoriusas susitiko su premjere Ingrida Šimonyte.
Borisas Pistoriusas: Vokietijos brigados dislokavimo sėkmė – bendra Vilniaus ir Berlyno atsakomybė
„Mūsų bendra atsakomybė užtikrinti, kad šis pavyzdinis projektas būtų sėkmingas. Visi esame ir liksime įsipareigoję laikytis veiksmų plano, dėl kurio susitarėme praėjusių metų gruodį“, – kalbėjo B. Pistoriusas.
„Ir turime aiškų tikslą – iki 2027 metų dislokuoti brigadą Lietuvoje su sąlyga, kad iki to laiko pradės veikti visa reikiama infrastruktūra“, – pridūrė jis.
Vokietijos gynybos ministras nurodė, kad brigados aktyvavimo štabas Lietuvoje bus įkurtas šių metų pabaigoje.
„Iki 2025 metų planuojame dislokuoti apie 500 tarnaujančio personalo, o 2026 metais į brigadą perkelsime daugiau karių. O mūsų nacionalinę kovinę grupę Lietuvoje perduosime brigadai“, – tvirtino B. Pistoriusas.
Jis teigė, kad siekiant šio tikslo galima remtis tvirtu Lietuvos ir Vokietijos ryšiu, „dabar pereisiančiu į naują etapą“.
Vokietijos brigada bus inauguruota ir oficialiai pradės tarnybą Lietuvoje 2025 metais.
Lietuvos ir Vokietijos sutartį dėl brigados karių teisių Bundestagas turėtų ratifikuoti kitais metais
Vokietijos parlamentas – Bundestagas – bendradarbiavimo su Lietuva sutartį dėl brigados karių teisių turėtų ratifikuoti kitais metais, sako šios šalies gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
„Susitarimas Vokietijoje bus ratifikuojamas remiantis visomis procedūromis, visais reikalavimais ir užtruks šiek tiek ilgiau nei Lietuvoje“, – ketvirtadienį Vyriausybėje vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo B. Pistoriusas.
„Vokietijos Bundestagas palaiko šį susitarimą ir, be abejo, jis bus ratifikuotas. Manau, kad kitais metais ta ratifikavimo procedūra bus užbaigta“, – akcentavo Vilniuje viešintis Vokietijos gynybos ministras.
Ketvirtadienį po B. Pistoriuso kalbos Seimui pristatytas prezidento teikiamas siūlymas ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutartį. Šios sutarties ratifikavimą po pateikimo palaikė 96 Seimo nariai, susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo.
B. Pistoriusas spaudos konferencijos metu dėkojo Lietuvos politikams, ypač L. Kasčiūnui, už bendradarbiavimą.
„Dar kartą noriu padėkoti Lietuvos Respublikos Seimui, Seimo pirmininkei, su kuria buvau susitikęs, bet taip pat ir tau, mielas Laurynai. Aš manau, kad jokio kito kolegos paskutiniu metu nebuvau taip dažnai susitikęs, kaip susitinku su tavim“, – šyptelėjo Vokietijos gynybos ministras.
„Labai svarbu mūsų glaudus bendradarbiavimas, nes šiam mūsų projektui reikia žmonių, kurie su užsidegimu jį plėtoja ir įgyvendina. Taigi labai dėkoju už malonų bendradarbiavimą ir jūsų įdėtas pastangas, kuriant infrastruktūrą. <...> Mums reikia stiprių signalų Putinui, mums reikia stiprių įsipareigojimų, mums reikia daryti tai, ką mes sakome. Ir tai mes ir darome“, – kalbėjo B. Pistoriusas.
Dvišalė sutartis apibrėš brigados karių, jų šeimų teisinį statusą
Seimui pateikta Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą.
Dvišalė sutartis aprėpia ne tik brigados atvykimo ir išvykimo tvarkas, numato galimybę vokiečių kariams patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, tačiau ir apibrėžia mokestinį režimą, kuris bus taikomas Vokietijos karinėms pajėgoms ir personalui. Pavyzdžiui, vokiečių karinės valgyklos ir parduotuvės bus steigiamos, taikant mokestines išimtis. Tiesa, pastarosiomis galės naudotis ir kitų NATO valstybių, išskyrus Lietuvą, karinių pajėgų nariai, dalyvaujantys bendrose operacijose ar pratybose.
Vokietijos karinių pajėgų ir valstybinių įmonių įsigyjamam turtui ar paslaugoms, skirtoms išimtinai brigados poreikiams, taip pat nebus taikomas pridėtinės vertės mokestis, akcizai ar panašios mokestinės prievolės.
Vokiečiams – mokyklos, gydymo ir kitos įstaigos
Sutartyje reglamentuota galimybė Vokietijos karinėms pajėgoms steigti šalyje karinį paštą, vairavimo mokyklas, karines gydymo įstaigas, radijo stotį. Tiesa, radijo dažniai vokiečių reikmėms bus suteikiami nemokamai.
Susitarime – ir dėmesys švietimui. Dokumente teigiama, jog karių vaikai Lietuvoje mokysis savo gimtąja kalba pagal Vokietijos švietimo programas. Numatoma, kad infrastruktūrą ugdymui suteiks Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės – įskaitant ir galimas objektų statybas. Išlaidos tokiems poreikiams bei galimoms ugdymo įstaigų statyboms bus skiriamos Vyriausybės sprendimu.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.