SAM neseniai paskelbė atnaujinusi COVID-19 valdymo priemones, tarp jų – ir ligos testavimo tvarką. Iki šiol gyventojas, jaučiantis nesunkius COVID-19 ligai būdingus simptomus ir norintis patvirtinti šios ligos diagnozę, turėjo kreiptis į šeimos gydytoją, atvykti į gydymo įstaigą, kur jam būdavo paskiriamas ir atliekamas greitasis antigeno testas.
Užteks atlikti testą namuose
Tačiau sparčiai išaugus nesunkiai sergančių pacientų skaičiui ir norint medicinos personalą bei kitus poliklinikų pacientus, SAM pagaliau susizgribo ir įteisino naują COVID-19 ligos diagnozavimo tvarką.
Nuo šiol susirgusio žmogaus artimoje aplinkoje patvirtinus COVID-19 ligos atvejį arba asmeniui gavus teigiamą parduotuvėje arba vaistinėje įsigyto savikontrolės greitojo antigeno testo rezultatą, šeimos gydytojas galės patvirtinti ligos diagnozę, nekviesdamas paciento atvykti į polikliniką.
Tokiu atveju gydytojas galės susisiekti su pacientu ir įvertinti jo būklę nuotoliniu būdu. Ši tvarka įsigaliojo nuo rugpjūčio 16 d. Tiesa, pažymima, kad savikontrolės greitojo antigeno testo pagrindu negalės būti išduodamas ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas.
Pacientui patogiau
Šią tvarką jau išbandęs vilnietis Andrius (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – aut. past.) pasakojo buvęs maloniai nustebintas, kad nereikėjo niekur važiuoti ir su šeimos gydytoju susisiekti nuotoliniu būdu.
„Pirmuosius peršalimo požymius pajaučiau dar rugpjūčio 12 dieną. Iš pradžių užklupo sloga, tada prasidėjo kosulys, iki 38 laipsnių pakilo temperatūra. Nors atrodė, kad kaip ir gerėja, rugpjūčio 17 dieną namuose pasidariau greitąjį COVID-19 testą. Pasirodo, jis buvo teigiamas.
Pagal naują tvarką šio testo nuotrauką elektroniniu paštu nusiunčiau šeimos gydytojai, kuri be didelių problemų užfiksavo susirgimą. Tad galiu toliau tęsti darbus iš namų ir nereikėjo vykti į polikliniką“, – privalumus pabrėžė vyras.
Gydytojai: siuntinėti nuotraukas neracionalu
Vis dėlto įpareigojimas pacientui kaip ligos patvirtinimą atsiųsti greitojo testo rezultato nuotrauką tarp šeimos gydytojų spėjo sukelti tam tikrą sumaištį. Jie tvirtina, kad tai vėlgi nėra racionalu ir tik bereikalinga apkrova šeimos gydytojams.
„Situacija tokia – mes prašėme, vos ne reikalavome, kad augant užsikrėtusių pacientų skaičiams, kurių yra gerokai daugiau, nei kad skelbia oficiali statistika, tvarka būtų koreguojama. Prašėme, kad būtų leista testą namie pasidariusiam pacientui tokiu būdu nustatyti diagnozę, ją įvesti į e.sveikatą ir išduoti nedarbingumą.
Juo labiau vyraujant lengvesnę ligos formą sukeliančiai omikrono atmainai daug žmonių ir nesikreipia, net į darbus vaikšto. Tačiau šeimos gydytojai supranta, kad jei visi masiškai pradės lakstyti į poliklinikas, vėl bus milžiniški krūviai. Be kita ko, dabar plintančių omikron potipių užkrečiamumas yra milžiniškas, eilinės kaukės neapsaugo, tad kyla pavojus, kad susirgs dalis personalo“, – portalui tv3.lt komentavo Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.
Tačiau jis apgailestavo, kad ką nors pagerinusi ministerija eilinį sykį prisigalvoja perteklinių dalykų: „Padarius greituosius antigeno testus būtinai reikia juos fotografuoti ir nuotrauką siųsti šeimos gydytojui. Mes tuo nelabai patenkinti, nes, įsivaizduokite, per dieną į telefoną ateina 50 nuotraukų. Jas visas reikia peržiūrėti, fiksuoti, kad diagnozė tikra. Klausykite, tai milžiniškas darbas.“
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narės Tomos Kundrotės teigimu, nauja tvarka – pirmiausia palengvinimas pacientui, bet ne gydytojui.
„Tai buvo daroma tam, kad sumažintų krūvius, bet ar žmogus namuose, ar pas mus pasidarė testą, mums vis tiek reikia surašyti didelę paklodę dokumentacijos į e.sveikatą, išduoti nedarbingumą ir t.t. Taip, palengvinimas tam tikra prasme yra tai, kad nereikia gyvai bendrauti su pacientu, tai sumažina galimybę užsikrėsti. Bet mums būtų patogiau, jei tie pacientai nesirgtų, galbūt būtų ir tam tikri apribojimai – privaloma izoliacija, nes dabar gi visi gali vaikščioti kur nori“, – pastebėjo šeimos gydytoja.
Ji pridūrė, kad jei apskritai anksčiau dalis žmonių ir užsikrėtę neskubėdavo į gydymo įstaigas, dabar, kai testą galima pasidaryti ir namuose, gali kaip tik užplūsti daugiau pacientų, norinčių, kad ligos diagnozė būtų patvirtinta.
Sukčiauti nepuls visi
Pašnekovas priminė, kad prasidėjus rudeniui vėl išaugs krūvis šeimos gydytojams, tad tokie papildomi darbai – visai ne vietoje.
„Matyt, jau greitu metu, visiems grįžus iš kurortų, atostogų ir pradėjus labiau plisti koronavirusui, šeimos gydytojai vėl priėminės po 60–80 pacientų per dieną. Būna toks krūvis, kad net nebelieka laiko kada į tualetą nueiti...
Dauguma šeimos gydytojų galvoja, kad reikia pasitikėti žmogumi – jei jau pranešė, kad testas teigiamas, reiškia, jį pasidarė. Nereikia galvoti, kad visi yra sukčiai. Pasitikėkime savo žmonėmis ir dėl vieno kito linkusio sukčiauti nebauskime visų“, – kalbėjo J. Kalibatas.
Jis sutiko, kad tikrai atsiras tokių, kurie net nuspręs kur internete pardavinėti teigiamo greitojo testo nuotraukas, kad žmonės taip galėtų sukčiaudami gauti nedarbingumą.
„Bet tokie bus vienetai, dėl jų nereikia bausti visų“, – sakė pašnekovas.
SAM: nuotraukos reikės ne visada
SAM savo ruožtu paaiškina, kad teigiamo testo nuotraukos pacientas nėra įpareigotas siųsti visais atvejais.
„Gydytojas, vertindamas paciento sveikatos būklę, gali paprašyti teigiamo savikontrolės antigeno testo rezultato nuotraukos. Pacientas gali nufotografuoti savo tyrimo rezultatą ir nuotrauką išsiųsti gydytojui el. paštu arba kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis. Nuotraukoje turėtų būti aiškiai matomas tyrimo rezultatas bei testo pakuotė“, – skelbia SAM.
Priduriama, kad jeigu nuotrauka siunčiama ne iš sergančiojo asmens el. pašto ar kitos ryšio priemonės, būtinai turi būti nurodoma, kam priklauso nuotraukoje matomas tyrimo rezultatas.
Iš pacientų gautos savikontrolės testų nuotraukos turėtų būti tvarkomos ir saugomos pagal gydymo įstaigos nustatytą vidaus tvarką.
Plačiau apie įsigaliojus pokyčius kviečiame žiūrėti vaizdo siužete:
