Įvairiais skaičiavimais, blogos arba labai blogos būklės keliai Lietuvoje gali būti sudaryti iki 50 proc. viso kelių tinklo.
Štai AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Audrius Vaitkus duodamas interviu LRT radijo laidoje pažymėjo, jog keliai Lietuvoje skirstomi į tris kategorijas – magistralinius, krašto, rajoninius. Anot A. Vaitkaus, 20 proc. pagrindinių kelių netenkina geros būklės reikalavimų, tačiau skaičiai yra dar prastesni kalbant apie krašto ir rajoninius kelius – net 40 proc. krašto ir 60 proc. rajoninių kelių neatitinka geros kokybės kriterijų.
„Tai yra bloga, arba labai bloga būklė“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Taigi, anot A. Vaitkaus, 50 proc. kelių Lietuvoje yra blogos būklės.
Už valstybinės reikšmės kelių priežiūrą atsakingą Akcinė Bendrovė „Via Lietuva“ naujienų portalui tv3.lt pateiktame komentare teigė, jog Valstybinės reikšmės kelius „Via Lietuva“ vertina dangos būklės indekso rodikliu (DBI).
„DBI leidžia įvertinti viso kelių tinklo asfalto dangos būklės lygį, nustatyti atskirų kelio ruožų suirimo statusą, nustatyti ar nagrinėjamos atskiros kelio dangos charakteristikos atitinka joms keliamus kokybinius reikalavimus ir palyginti atskirų kelio ruožų būklę viso tinklo mastu. DBI naudojamas kaip vienas iš rodiklių sudarant ir Valstybinės reikšmės kelių ruožų su asfalto danga remontų eilės sąrašus“, – teigiama „Via Lietuva“ pateiktame komentare.
„Via Lietuva“ taip pat įvardija kriterijus, nulemiančius dangos būklės rodiklį.
Kelių dangų būklę charakterizuojantys rodikliai yra vieni iš svarbiausių rodiklių atliekant kelių priežiūros ir remontų planavimą. Pagrindiniai kelių dangų būklę charakterizuojantys rodikliai yra kelio dangos išilginis nelygumas, dangos šiurkštumas, vėžių gylis, skersinio profilio nukrypimas (nuolydis), dangos pažaidos (plyšiai, išdaužos, lopai).
„Via Lietuva“ duomenimis, praėjusiais metais 37 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių šalyje neatitiko dangos būklės indekso reikalavimų. 2022-aisiais šis rodiklis siekė 39 proc.
Virš 6 tūkst. kilometrų kelių – prastos kokybės
Taigi, kelių kokybė šiek tiek pagerėjo. Vis dėlto, kelių kokybė nedžiuginanti, o „Via Lietuva“ duomenimis, beveik 4 iš 10 Lietuvos kelių yra prastos būklės.
Susisiekimo ministerija savo interneto puslapyje nurodo, jog visas Lietuvos kelių tinklas sudaro net 84 tūkst. kilometrų.
O valstybinės reikšmės kelių Lietuvoje yra virš 21 tūkst. km – daugiau nei 14,5 tūkst. kilometrų rajoninių kelių, beveik 5 tūkst. krašto kelių, apie 1,75 tūkst. magistralinių kelių. Šiuose keliuose taip pat yra 1547 vienetai kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų, tunelių), o ir šių statinių būklė ne visuomet džiugina.
„Via Lietuva“ duomenimis, prastos kokybės keliai valstybės reikšmės sudaro virš 6 tūkst. kilometrų.
„Beveik 4 iš 10 Lietuvos kelių yra blogos būklės. Iš viso blogos būklės valstybinės reikšmės kelių pernai šalyje buvo daugiau nei 6 tūkst. km. Kartu su keliais, kurie šiuo metu siekia kritinę ribą ir jų netvarkant šių kelių kokybė ims sparčiai blogėti – valstybinės reikšmės kelių tinkle skaičiuojama netoli 8,5 tūkst. km.“, – komentavo „Via Lietuva“ atstovė spaudai Jolita Orentaitė.
Prasčiausi keliai Lietuvoje
Kaip minėjome anksčiau, Lietuvoje keliai skirstomi į tris kategorijas. Kiekvienoms kategorijos keliams sudaroma rekonstruotinų ir remontuotinų ruožų prioritetinė eilė. Pirmose sąrašo vietose – prasčiausi keliai, kuriuose remontas bus atliekamas pirmiausia.
Objektų vieta sąraše gali keistis – ją lemia ne tik anksčiau minėtas Dangos būklės indeksas (DBI), bet ir kiti faktoriai – tiltų, esančių ruože, kokybė, bendras ir krovininio eismo intensyvumas.
Penkias pirmas automagistralių ir greitkelių ruožų prioritetinėje eilė užima skirtingos greitkelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda dalys:
- A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 83,427-89,427 km
- A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 81,098-98,440 km
- A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 60,025-61,525 km
- A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 57,231-61,511 km
- A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 107,254-111,614 km
Prioritetų viršuje atsidūrė šie krašto kelių ruožai:
- Kelio nr. 229, Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai, 17,690-21,178 km
- Kelio nr. 229, Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai, 6,960-8,480 km
- Kelio nr. 150, Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys 30,898-33,009 km
- Kelio nr. 141, Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 196,700-200,945 km
- Kelio nr. 164, Mažeikiai-Plungė-Tauragė 133,920-136,714 km
Na, o rajoninių kelių penketukas atrodo taip:
- Kelio nr. 2221, Kisiniai-Baičiai-Šniaukštai, 0-7,6 km
- Kelio nr. 4717, Vievis-Kazokiškės-Paparčiai-Žasliai, 0-1,029 km
- Kelio nr. 2104, Pagojis-Butkiškė-Kražiai, 7,523-14,090 km
- Kelio nr. 1204, Kavarskas-Taujėnai-Vadokliai-Ramygala, 36,345-46,140 km
- Kelio nr. 1603 Joniškis-Linkaičiai-Staneliai-Gruzdžiai, 6,216-8,576 km
Būtent šiuose keliuose remontai bus vykdomi pirmiausiai. „Via Lietuva“ yra sudariusi ir panašų remontuotinų kelio statinių sąrašą:
- Krunos tiltas, automagistralė A1, Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 87,335 km.
- Šunijos tiltas, krašto kelias Mažeikiai-Plungė-Tauragė, 136,123 km.
- Barupės tiltas, rajoninis kelias Aukštutiniai Kaniūkai-Babtai-Labūnava-Kėdainiai, 32,313 km
- Nemunėlio tiltas, krašto kelias Biržai-Pandėlys-Rokiškis, 48,708 km
- Viadukas, automagistralė A2 Vilnius-Panevėžys, 25,658 km
Trūksta lėšų
„Via Lietuva“ per dešimtmečius susiformavusią prastą kelių kokybę aiškina paprastai – nepakanka finansavimo.
„Valstybinės reikšmės keliams, tiltams ir kitai kelių infrastruktūrai statyti, remontuoti ir prižiūrėti lėšų poreikis yra didžiulis, tačiau nepakankamas kelių infrastruktūros finansavimas - įsisenėjusi, daugelį metų stebima tendencija. Nepakankamas dėmesys, per mažos investicijos šiai sričiai yra pasekmė to, kad turime nudėvėtą, prastos būklės šalies kelių tinklą“, – komentavo „Via Lietuva“ atstovai.
Štai vien artimiausiems trims metams, „Via Lietuva“ duomenimis, kelių priežiūrai prireiks 3,7 mlrd. eurų
„Via Lietuva“ yra įvertinusi, jog 2025-2027 m. laikotarpiui valstybinės reikšmės kelių plėtrai ir priežiūrai (svarbiausiems projektams įgyvendinti) yra reikalingi 3,7 mlrd. Eurų (iš jų 2025 m. – 1,327 mlrd. eurų, 2026 m. – 1,196 mlrd. eurų, 2027 m. – 1,226 mlrd. eurų)“, – rašoma „Via Lietuva“ pateiktame komentare.
O valstybės skiriamas finansavimas, deja, yra kelis kartus mažesnis.
„Via Lietuva“ nurodo, jog 2024 m. iš Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) lėšų buvo skirta 583 mln. eurų, iš Karinio mobilumo projektų asignavimo lėšų skirta 140 mln. eurų, Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama sudarė dar 159 mln. eurų lėšų. Taigi, bendra suma net nesiekia milijardo eurų.
O kiek gi reikėtų lėšų, norint sutvarkyti visus šalies kelius?
„Via Lietuva“ duomenimis, norint sutvarkyti minėtus 6 tūkst. km blogos kokybės kelių, prireiktų 5,4 mlrd. eurų. Blogos būklės tiltams sutvarkyti prireiktų dar 470 mln. eurų, dar virš 600 mln. eurų prireiktų, norint sutvarkyti kelius, kurių būklė – ties kritine riba. Taigi, iš viso reikia net 6,5 mlrd. eurų lėšų. Dar apie 1 mlrd. eurų prireiktų, norint sutvarkyti tiltus, esančius ties kritine riba.
Taigi, dabartinio biudžeto nepakaks ir svarbiausių kelių priežiūrai, o visiems blogos kokybės keliams ir tiltams sutvarkyti, prireiktų keletą kartų didesnio biudžeto.
Susilaukė ir prezidento kritikos
Neseniai antrai kadencijai perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą užsiminė, jog kelių kokybė Lietuvoje – tragiška. Apie kelių kokybę G. Nausėda prakalbo beveik prieš metus – Seime skaitydamas metinį pranešimą.
„Visai apgailėtina tapo bendra susisiekimo infrastruktūros, kuria naudojasi dauguma Lietuvos gyventojų, būklė. Ne taip seniai daugelis baisėjomės betoniniu Utenos plentu. Tačiau jo rekonstrukcijai dar net neįpusėjus tapo akivaizdu, kad daugelio kitų Lietuvos kelių padėtis yra ne ką geresnė. Ir ji toliau blogėja“, – Seime skaitydamas metinį pranešimą antradienį teigė prezidentas.
„Tiesiog mūsų akyse byra ir griūva vis daugiau Lietuvos tiltų ir kelių. Prie to atvedė ilgi nepakankamo finansavimo metai ir atsakingų institucijų dėmesio stoka“, – pridūrė jis.
Apie prastą Lietuvos kelių kokybę G. Nausėda vėl užsiminė antro Lietuvos Respublikos prezidentų rinkimų turo išvakarėse ir vėl birželio 25 d., skaitydamas penktąjį metinį pranešimą.
„Didesnės investicijos reikalingos ir šalies kraujotakai – kelių bei geležinkelių infrastruktūrai – užtikrinti. Dabartinis valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūros finansavimo lygis mus atvedė prie liepto galo. Vienintelis kelias – atsispirti ir kilti aukštyn“, – skaitydamas penktąjį metinį pranešimą teigė prezidentas.
Prezidentūra savo ruožtu teigia, jog būtina didinti finansavimą kelių priežiūrai – Prezidentūros komentare nurodoma, jog KPPP finansavimas yra visiškai nepakankamas.
„Susirūpinimą kelia ne tik valstybiniai, bet ir savivaldybių keliai. Pastaruosius 3-4 metus savivaldybėms tenkantis KPPP finansavimas praktiškai nesikeitė. Turint omenyje nemažą infliaciją per šiuos metus, de facto šis finansavimas mažėjo. Nepakankamai finansuojamos ir netvarkomos kelių infrastruktūros būklė progresiškai blogėja, ir galų gale už jos sutvarkymą tenka mokėti nepalyginamai daugiau.
Kelių tvarkybos ir rekonstravimo finansavimą būtina reikšmingai didinti. Praėjusių metų diskusijos dėl didesnių lėšų keliams valstybės biudžete buvo nuviliančios. Tiesa, 40 mln. eurų buvo pridėti prie KPPP programos, tiksliai nurodant kam tie papildomi milijonai skirti (Utenos plentui tvarkyti). Ir tai dar teko įrodinėti, kad tie 40 mln. būtų gražinti Kelių direkcijai, kuri juos ir surinks už pakeltus kelių vinjetės mokesčio tarifus“, – rašoma Prezidentūros komunikacijos grupės pateiktame komentare.
Pateiktame komentare nurodoma, jog Prezidentas šiuo metu su savivaldybėmis derina iniciatyvą miestų ir miestelių gatves bei lėšas joms tvarkyti perduoti savivaldybėms, nes vietos valdžia gali geriau ir efektyviau nei institucija Vilniuje nuspręsti, kur labiau verta panaudoti svarbiai infrastruktūrai skirtus ribotus finansus.
Prezidentūra žeria kritiką ir vyriausybei – anot Prezidentūros, kol kas Vyriausybė nesistengia rasti kitų finansavimo šaltinių
„Prezidentas taip pat viliasi, kad Vyriausybė atliks namų darbus ir su atsakingomis ministerijomis bei institucijomis sukurs galimybes pritraukti finansavimą keliams ir iš kitų šaltinių nei šalies biudžetas, pasinaudojant viešos ir privačios partnerystės bei finansinės inžinerijos priemonėmis“, – pažymi G. Nausėdos atstovai.
Siūlo keisti finansavimo modelį
Šiuo metu teikiami bent keli skirtingai pasiūlymai, kaip gi būtų galima surinkti papildomų pinigų kelių priežiūrai.
Viena iš idėjų – steigti kelių finansavimo fondą. Panašus fondas egzistuoja Lenkijoje – jis vadinamas valstybiniu kelių fondu. Į valstybinio Lenkijos banko valdomą fondą nukreipiamos iš kelių mokesčių, vinječių bei degalų mokesčio surenkamos lėšos.
Tokio fondo steigimui pritaria ir „Via Lietuva“, anksčiau palaikymą šiaip idėjai išsakė ir prezidentas G. Nausėda, susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Via Lietuva“ kelių finansavimo fondo kūrimo idėją, ją pritaikant pagal geriausiai mūsų šalies lūkesčius atliepiančius principus, palaiko“, – teigiama naujienų portalui tv3.lt pateiktame komentare.
Vis dėlto, kelių fondo idėja kol kas yra įstrigusi Seime, mat norint įsteigti tokį fondą, reikia rasti 300 mln. eurų įstatinio kapitalo suformavimui.
„Via Lietuva pateikia ir kitų būdų, kaip būtų galima papildomai finansuoti kelių priežiūros darbus. Bendrovė siūlo keisti kelių finansavimo modelį taip, kad lėšų keliams gautų tiesiogiai iš savo komercinės veiklos, o ne tik iš valstybės biudžeto.
„Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas tikina, kad įstatymu leidus „Via Lietuvai“ gauti įmonei pajamų iš komercinės veiklos, lėšų keliams bendrovė galėtų pasiskolinti. Įmonės vadovo teigimu, nepaisant to, kad „Via Lietuva“ jau pusantrų metų yra akcinė bendrovė, ji negali savarankiškai skolintis rinkoje.
„Tikslas – surasti taisykles, susiformalizuoti įstatymais, pasižiūrėti veikiančius Europoje modelius ir pasiūlyti juos pritaikyti Lietuvoje. Ir akcinės bendrovės statusas, kurį dabar turime, būtų pilnai legit (įgyvendintas – BNS). Galėtume patys skolintis, patys planuoti ilgalaikes investicijas, nes šiandien mes net kaip įmonė skolintis negalime“, – kalbėjo jis.
„Via Lietuva“ direktorius tvirtina, jog šis modelis galėtų leisti užtikrinti pastovias lėšas, leistų geriau planuoti artėjančius darbus.
„Siekiame surasti modelį, pakeisti tam tikrus teisės aktus, kad finansavimą žinotume ne vieneriems metams. (...) Todėl reiktų rasti modelį, prisirišti prie tam tikrų atskaitos taškų, surasti taisykles ir pakeisti įstatymus, kad žinotume, kad tiek pajamų galbūt surinksime, tokias jas turėsime. Ir kad galėtume planuotis išlaidas ir iškart tam tikrus ilgalaikius projektus“, – BNS sakė M. Švaikauskas.
Vis dėlto, kol kas šio pasiūlymo ateitis – neaiški, mat „Via Lietuva“ kol kas ieško, kas gi galėtų atlikti galimybių studiją, kaip pakeisti teisinę bazę ir tiksliai apibrėžti, iš kokių konkrečių šaltinių įmonė gautų pajamų keliams finansuoti.
Gali prireikti ir kelių mokesčių
Nors kelių fondo idėja susilaukia gana plataus pritarimo, visgi kyla klausimas, kaip gi bus randama pakankamai pinigų fondo veiklai.
Nereikia pamiršti, jog Lenkijoje lėšos kelių fondui surenkamos ne tik iš degalų akcizų ir skolintų lėšų, bet ir kelių mokesčių. Lenkijoje kelių mokestį turi mokėti visi, besinaudojantys pagrindinėmis magistralėmis – taip pat ir lengvųjų automobilių vairuotojai. Pavyzdžiui, magistrale A2, kuri prasideda už Poznanės, veda pro Lodzę link sienos su Vokietija.
Bendras apmokestintos magistralės atstumas būtų beveik kaip nuo Vilniaus ribos iki Klaipėdos. Už pravažiavimą visu keliu reikia mokėti 114 zlotų (26 eurus). Už atkarpą, kuri prilygtų atstumui tarp Vilniaus ir Kauno – 64 zlotus (beveik 15 eurų).
Su kelių ir gatvių, bei tiltų statymu susijusias įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenko sako, jog būtina didinti finansavimą kelių priežiūrai, o kelių fondui steigimui jis taip pat pritartų.
„Esama situacija, kai tik mažiau nei pusė vartotojų per vinjetes ir akcizus automobilių kurui sumokėtų mokesčių tenka keliams finansuoti, nebegali tęstis. Lenkijos taikomas modelis gali būti alternatyva Lietuvai, tačiau jį taip pat reikia pritaikyti, adaptuoti pagal šalies specifiką“, – komentavo Š. Frolenko.
Vis dėlto, asociacijos direktorius nepritaria visuotinio kelių mokesčio idėjai – tiesa, sutinka didinti kelių mokesčius sunkiasvoriam transportui.
„Mokamų kelių visiems automobiliams idėjai mes nepritariame, nes matome labai ribotas galimybes įrengti naujus kelius. Visi vartotojai jau dabar moka už kelius pildami degalus, o sunkusis transportas – mokėdamas kelių mokesčius.
Kelių mokesčiai sunkiasvoriam transportui turi būti didinami, kad padengtų realias kelių priežiūros ir einamojo remonto sąnaudas. Taip pat turi būti plečiamas sunkiasvoriam transportui mokamų kelių kiekis“, – komentavo Š. Frolenko.
