„Tokioje keistoje atmosferoje, kuri dabar klostosi, dirbti tikrai yra sunku, nes darbai atsiduria antrame plane. Kažkas, kas nelaimingi, gali išeiti arba kažką kitą pašalinti. Sprendimai galimi įvairūs.
Čia nėra santuokos įžadai, kad tu turėtum ketverius metus vienas kito tokiu būdu laikytis. Nemanau, kad valdžia yra tas dalykas, kuris cementuotų šitą koaliciją. Bent jau aš kalbu apie savo politinę partiją, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, – antradienį žurnalistams Seime kalbėjo S. Skvernelis.
S. Skvernelis taip pat nemano, kad, prezidento Gitano Nausėdos žodžiais tariant, reikėtų iš įtampas keliančių koalicijos partnerių reikalauti savitvardos.
„Nemanau, kad reikia ką nors tramdyti. Prievartinės koalicijos nėra. Jeigu kažkam matosi, kad sudėtinga dirbti – visą laiką koalicija gali būti pakeista. Nieko amžino nėra“, – nurodė jis.
Seimo vicepirmininko vieta palikta, bet situacija pasikeitė
S. Skvernelis patvirtino, kad Seimo vicepirmininko vieta partijai „Nemuno aušra“, o konkrečiai – jos lyderiui R. Žemaitaičiui iš tiesų buvo pažadėta, tačiau nuo to laiko, kai buvo sudaryta koalicija, situacija pasikeitė. Dabar siekti šio posto R. Žemaitaičiui trukdo teisinės kliūtys.
„Tas, kas buvo pažadėta, niekas nesikeičia – Remigijaus Žemaitaičio partijai arba jam pačiam yra palikta vicepirmininko vieta. Nėra užimta, nėra teikiamas kitas asmuo. Situacija, pabrėžiu – teisinė situacija, nuo to momento, kada buvo kalbamasi dėl galimybės sudaryti koaliciją ir iki jos sutarties pasirašymo, pasikeitė iš esmės“, – teigė S. Skvernelis, turėdamas omenyje pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus dėl R. Žemaitaičio veiklos.
„Bent jau reikia grįžti į tą status quo, kuris buvo iki koalicijos sutarties pasirašymo. Aš tikiuosi, kad tie procesiniai sprendimai ilgai neužtruks ir grįšim į tą situaciją, nes dabar, matome, kalbama net apie tai, kad teistumas nėra kliūtis pareigas užimti“, – gūžčiojo pečiais S. Skvernelis, reaguodamas į R. Žemaitaičio teiginius, neva jam iškeltų ikiteisminių tyrimų baigtis neturėtų būti rodiklis neskirti jo vicepirmininku.
Jis nurodė, kad pokalbiai tarp koalicijos partnerių įvyks tada, kai bus sukviesta koalicijos taryba. Kada tai įvyks, politikas nedetalizavo.
Remigijus Žemaitaitis: „Pradedu tikėti, kad Ramūnas Karbauskis buvo teisus“
Savo ruožtu R. Žemaitaitis pirmadienį teigė, kad Seimui pradėjus darbą pirminis susitarimas buvo labai aiškus – įvardytos vicepirmininkų, kanclerio, frakcijų seniūnų pavardės, už kuriuos buvo balsuojama. „Nemuno aušros“ kandidatu į Seimo vicepirmininkus buvo įvardytas R. Žemaitaitis.
„Aš žmogus, kuris laikosi tų tam tikrų taisyklių. Jeigu aš būčiau nesilaikęs, galėjau už Seimo pirmininką nebalsuoti, sakyti, kad man kažkas nepatinka ar dar kažkas. Aš to nedariau. Tai norėčiau, kad ir kiti koalicijos partneriai darytų tą patį, o ne taptume melagių koalicija“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo jis.
R. Žemaitaitis teigė, kad dienos, kai bus paskirtas vicepirmininku, galėtų laukti ir kelerius metus, tačiau pabrėžė, jog išspręsti šį klausimą yra koalicijos garbės reikalas.
„Matyt, šiandieną reikia sulaukti dabartinio Seimo pirmininko, kurio dėka jis yra išrinktas ir mūsų kvota jis tapo. Jeigu jis nenori teikti šitos pozicijos, jis gali užleisti Seimo pirmininko poziciją – jis tą pasakė. Tai jeigu jis tikrai tą pasakė, tikrai drąsiai gali grąžinti Seimo vicepirmininko poziciją „Nemuno aušrai“, tada mes pateiksime žmogų, Seimo narį, kuris gali užimti Seimo vicepirmininko poziciją“, – sakė „Nemuno aušros“ lyderis.
„Nemuno aušros“ lyderis kartojo, kad S. Skvernelis turi laikytis duoto žodžio.
„Aš tikrai nenorėčiau, kad dabar šitoje istorijoje taptų Ramūnas Karbauskis teisingiausias žmogus, nes R. Karbauskis sakydavo: sutariu su Saulium vieną, Saulius padaro kitą. Dabar aš nebesuprantu, dabar pradedu tikėti, kad R. Karbauskis buvo teisus, nes tokia jo pozicija pradeda pirštis. Tai Saulius turi sakyti: aš laikausi žodžio, R. Karbauskis buvo neteisus, ką sutariau, gerbiamas Remigijau Žemaitaiti ir Gintautai Paluckai, to aš ir laikysiuosi. Nes priešingu atveju R. Karbauskis bus teisus“, – teigė R. Žemaitaitis.
S. Skvernelis ne kartą yra sakęs, jog apie galimybę tapti parlamento vicepirmininku R. Žemaitaitis galėtų galvoti tik po to, kai bus išspręsti visi šiuo metu aktualūs teisiniai klausimai. Paties R, Žemaitaičio teigimu, ikiteisminių tyrimų baigtis neturėtų būti rodiklis šiam sprendimui. Jis pridūrė, esą vyksta daug teismo procesų, kuriuose figūruoja politikai.
Negavęs posto, žada trauktis iš koalicijos
Visgi, jei S. Skvernelis neteiks R. Žemaitaičio į Seimo vicepirmininkus, pastarasis su visa partija trauktųsi iš koalicijos.
„Aš manau, kad variantas apie išėjimą iš koalicijos yra labai realus ir apie 80 proc. tikėtinas, kad įvyks, jeigu koalicija nesilaikys susitarimo“, – teigė R. Žemaitaitis.
Politiko teigimu, daugiau paaiškės kovo 10 d., kai Seime prasidės pavasario-vasaros sesija.
„Kovo 10 d. įvyks plenarinis posėdis, pagal Konstituciją bus atidaryta pavasario-vasaros sesija ir tada mes ir žiūrėsime“, – nurodė jis.
Valdančiosios daugumos gretose įtampos kilo po to, kai „Nemuno aušros“ pirmininkas pareiškė kelsiantis klausimą dėl likimo koalicijoje, jeigu artimiausiu metu nebus pateikta jo kandidatūra į Seimo vicepirmininko pareigas.
Visgi, anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad „Nemuno aušros“ lyderis į Seimo vicepirmininko pareigas galėtų būti teikiamas tik tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos. Visgi, R. Žemaitaitis tikina manąs, kad, panaikinus jo teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų – nebeliko.
Teisinės problemos
R. Žemaitaičio neliečiamybę Seimas panaikino gruodžio 3 d., atsižvelgdamas į generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pranešimą ir paties R. Žemaitaičio viešą pareiškimą. Po šio sprendimo teisme gali būti tęsiamas politiko baudžiamosios bylos nagrinėjimas.
Nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. Žemaitaitis kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės politiku ‒ Seimo nariu, 2023 m. gegužės ir birželio mėnesiais viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės, šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai padarydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.
Taip pat šiuo metu atliekami du ikiteisminiai tyrimai dėl R. Žemaitaičio veiklos. Vienas jų pradėtas po to, kai politikas ragino gyventojus rinktis prie Vytauto Landsbergio namų ir ten uždegti žvakutę, taip parodant atsaką į prie Seimo vykusį mitingą „Dešimt tylos minučių“.
Antrasis tyrimas buvo pradėtas dėl galimo R. Žemaitaičio šmeižto prieš buvusią vyriausybės vadovė Ingridą Šimonytę. Tuomet R. Žemaitaitis svarstė, ar ji „su savo leftistais“ neišprovokuos kokių nors neramumų prieš žydus. Tiesa, vėliau jis savo sicialinio tinklo įraše žydus pakeitė žemaičiais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!