Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2022–2023 m. atlikto suaugusiųjų įgūdžių tyrimo duomenimis, Lietuva – pačioje sąrašo apačioje. Tyrime tirta 31 valstybė, įskaitant 27 šalis, kurios buvo tirtos ir prieš dešimtmetį. Tyrime apklausta 160 tūkst. 16–65 metų amžiaus suaugusiųjų, o jų gebėjimai vertinti pagal tris pagrindines kategorijas: raštingumą, skaičiavimo įgūdžius ir problemų sprendimą.
Raštingumo lygis smuko ženkliai
Per dešimtmetį daugelyje tirtų šalių suaugusiųjų raštingumo lygis išliko toks pat arba pablogėjo. Reikšmingą pagerėjimą fiksavo tik Suomija ir Danija, o didžiausias nuosmukis užfiksuotas Lietuvoje ir Lenkijoje. 24 iš 27 šalių suaugusieji (16–24 m.) arba nepagerino, arba net prarado savo raštingumo įgūdžius.
Lietuvos gyventojai raštingumo teste surinko vidutiniškai 238 taškus iš 500 galimų (29 vieta iš 31). Tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų gali suprasti tik paprastus tekstus, nereikalaujančius analitinio supratimo. Aukščiausius įgūdžių lygius pasiekė vos 2 proc. lietuvių (EBPO vidurkis – 12 proc.).
Matematinio raštingumo srityje – rezultatai taip pat prasti
Skaičiavimo įgūdžių srityje Lietuva su 22 taškais sumažėjusiu rezultatu pateko tarp prasčiausiai pasirodžiusių valstybių (25 vieta iš 31). Vidutinis lietuvių rezultatas siekė 246 taškus iš 500 galimų.
Beje, tyrime pastebima, kad Lietuvos suaugusieji per dešimtmetį prarado įgūdžius.
Didžiausi sunkumai Lietuvoje pastebimi problemų sprendimo srityje (28 vieta iš 31) – net 46 proc. suaugusiųjų pasiekė tik pirmąjį lygį (EBPO vidurkis – 29 proc).
Kelia klausimų dėl Lietuvos aukštojo mokslo kokybės
Lietuvoje asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, raštingumo srityje surinko vidutiniškai 29 taškais daugiau nei turintieji vidurinį išsilavinimą (EBPO vidurkis – 33). Tačiau lietuvių su aukštuoju išsilavinimu rezultatai buvo prastesni nei suomių, turinčių vidurinį išsilavinimą. Tai kelia klausimų dėl Lietuvos aukštojo mokslo kokybės.
Kaip nurodoma tyrime, tokių rezultatų priežastys gali būti kelios. Viena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kad Lietuvos gyventojai praranda įgūdžius, o ne juos tobulina. Ypač tai pastebima tarp jaunesnių ir vidutinio amžiaus žmonių – pavyzdžiui, 27–34 metų amžiaus grupėje rezultatai yra ženkliai prastesni nei prieš dešimtmetį. Tai reiškia, kad net ir išsilavinimą įgiję žmonės ne visuomet sugeba išlaikyti ar pritaikyti savo žinias.
Švietimo kokybė taip pat ne visuomet užtikrina reikalingus gebėjimus. Nors aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičius Lietuvoje auga, jų įgūdžių lygis mažėja. Tai rodo, kad vien diplomas negarantuoja realių žinių ir gebėjimų, kurių reikalauja darbo rinka ir kasdienis gyvenimas. Darbo aplinka ir kvalifikacijos kėlimo galimybės čia taip pat turi didelę reikšmę – EBPO pažymi, kad Lietuvoje nėra pakankamai galimybių suaugusiems nuolat mokytis ir tobulėti. Jei darbas nereikalauja nuolatinio skaičiavimo ar sudėtingesnio teksto supratimo, žmonės natūraliai praranda šiuos gebėjimus.
Technologijų poveikis ir besikeičiantys informacijos vartojimo įpročiai yra dar vienas svarbus faktorius. EBPO tyrime pažymima, kad knygų skaitymo įpročių mažėjimas tiesiogiai susijęs su suprastėjusiu raštingumu. Socialinių tinklų dominavimas ir paviršutiniškas informacijos vartojimas gali lemti prastesnį gebėjimą analizuoti tekstą ir suprasti sudėtingesnius argumentus.
Mokantis mokykloje vis dažniau orientuojamasi tik į šabloniškus uždavinius
Vilniaus Jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus tvirtino, kad tokiems tyrimo rezultatams įtaką galėjo padaryti per pastaruosius keliolika metų įgyvendinta matematikos programa mokyklose.
Jis pabrėžė, kad pagrindinė programos yda yra tai, kad vis mažiau reikalaujama analitinio mąstymo ir įgūdžių.
„Programoje buvo orientuojamasi į minimalius reikalavimus, daug dėmesio skirta šabloniškam uždavinių sprendimui. Sumažėjo formalių apibrėžčių, įrodymų, mažiau laiko buvo skiriama matematinio samprotavimo gebėjimui lavinti.
Natūralu, jog mokantis matematikos „mechaniškai“ prabėgus metams išlieka tik bazinės dalyko žinios“, – tvirtino jis.
Rezultatai kelia nerimą: „Mane išvertė iš kojų“
Viešojo kalbėjimo ekspertė Neringa Bliūdžiūtė feisbuke dalijosi, kad rezultatai – nekeliantys teigiamų emocijų.
„Jau nuo tarpušvenčio nešiojuosi vieną perskaitytą OECD (EBPO – aut. past.) tyrimą, kuris mane išvertė iš kojų. Bet taip rimtai – savaitę apstulbus vaikščiojau, pasakojau visiems, kas norėjo ir ne.
Mes tampam beraščiais: suaugusių raštingumu esam OECD (EBPO – aut. past.) šalių apačioje. Patikslinu, kalbu ne apie mokyklas“, – rašoma įraše.
N. Bliūdžiūtė pridūrė, kad tai žemiausi rodikliai iš visų šalių 2023. Tai taip pat didžiausias nuokrytis per 10 metų (tyrimas darytas ir 2012/13). Beje, labiausiai augo žemiausių rodiklių visuomenės dalis.
„Kas yra pirmas ir žemesnis lygis:
Raštingume. Žmonės gali suprasti trumpus tekstus ir sugrupuotus sąrašus, kai informacija aiškiai nurodyta, gali surasti konkrečią informaciją ir nurodyti sąsajas. Žemiau pirmo lygio gali daugiausiai suprasti trumpus, paprastus sakinius.
Kitaip tariant, vidutiniai fb ir x irašai. Teisinė ir biurokratinė kalba – ne. Kad ir kokia svarbi būtų.
Skaičiavime. Tai bazinės matematinės užduotys su sveikais skaičiais ar pinigais, surasti skaičius lentelėse, bet nesusitvarko su kelių žingsių reikalaujančiomis užduotimis (pvz. proporcijomis). Žemiau pirmo lygio - gali tik sudėti ir atimti.
Adaptyviame problemų sprendime. Žmonės geba spręsti paprastas problemas su keliais kintamaisiais ir nedaug pašalinės informacijos (triukšmo), bet negeba spręsti kelių žingsnių problemas. Žemiau pirmo lygio daugiausiai gali suprasti tik paprastas vieno žingsnio problemas.
Liūdesys. Bet, na, verkimas nepadės“, – rašė N. Bliūdžiūtė.
Žmonės nesupranta biurokratinės kalbos – specialistai privalo komunikuoti paprasčiau
Ji pridūrė, kad institucijos privalo komunikuoti paprasčiau, nes kitaip gyventojai jų nebesupras. Pabrėžiama, kad tai turi daryti ne tik institucijos, bet ir teisininkai, bet ir ekonomistai, mokslininkai ir kitų sričių specialistai.
„Kaltinti švietimo sistemos visą gyvenimą nebegalėsim. Tampam tiesiog unikali dirva „gelbėtojams“, „vertėjams“, kurie norės paprastai paaiškinti pasaulį, parodyti, kur visų problemų priežastis. Ji kaip jau žinom, dažniausiai slypi kituose…(suprasti ne tiesiogiai).
ŽAPT (Žmogui, Aktyvia forma, Paprastai ir Trumpai) tampa kaip niekada aktualus“, – rašoma įraše.
Jai komentaruose pritarė ir kalbininkė Loreta Vaicekauskienė.
„Mūsų kalbos politikos užduotis turi būti pagaliau įdiegti idėją, principą, kad valstybės institucijos turi komunikuoti aiškiai, paprastai, suprantamai. Užtektų principo – leidimo arba primygtinės rekomendacijos. Idealiu atveju būtų galima panaikinti esamas kalbos institucijas – nereikalingas kalbos kontrolės funkcijas, įskaitant savivaldybių kalbos kontrolierius – ir vietoje jų įsteigti raštingų komunikatorių etatus tiek tekstams į žmonių kalbą versti, tiek kolegoms apmokyti“, – pabrėžė ji.
L. Vaicekauskienė pridūrė, kad dabartinė teisinė kalba – ydinga, nes neatsižvelgia į paprastą žmogų.
„Institucijos į viešumą paleidžia savo vidinę terminiją ir dalykų klasifikavimo logiką, tai yra, nesugeba pakeisti perspektyvos, nemato vartotojo, reikalauja iš jo prisitaikyti, o ne prisitaiko pačios. Tai čia dokumentai.
O kur dar baisios interneto svetainės, nesugebėjimas atrinkti, kuri informacija reikalinga viešinti ir kaip. Mokykla tebėra svarbi sritis, bet joje dėmesio viešajai komunikacijai nėra“, – rašė ji.
„Mes tiesiog tuos tyrimus viešiname, bet nieko su jais nedarome“
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad tyrimų įvairovė – milžiniška, tačiau valdantieji dėl to nieko nedaro.
„Vieni tyrimai liudija, kad mūsų vaikai, jaunuoliai ir suaugusieji kažkokie stebuklingai, raštingi ir gerai viską išmano. Kiti tyrimai rodo, kad neraštingi. Mes tiesiog tuos tyrimus viešiname, bet nieko su jais nedarome. Kartais pasidžiaugiame, kartais paliūdime, bet tai nevirsta pokyčiais.
Iš to mūsų švietimo strategai, švietimo politikai nieko nedaro. Tokiu atveju mes tiesiog leidžiamės į nuokalnę. Stebimės, kad čia dar pablogėjo, dar kažkas neigiamo įvyko, bet tai neišvirsta į reikalingus sprendimus mūsų švietimo sektoriuje. Kiekvienas tyrimas kažką atskleidžia, bet kadangi mes esame pakankamai abejingi ir turime ypatingai daug bėdų švietime, dažnu atveju nebesuprantame, ką darome ir kokia mūsų kryptis“, – sakė jis.
G. Sarafinas pridūrė, kad Lietuvoje visos reformos daromos be jokių tyrimų ir analizių.
„Mes tik pasiimame iš vieno tokio kažkokio tarptautinio tyrimo vieną skaičiuką, iš kito kitą, tai, ką nori iliustruoti savo pasakytai nuomonei, turiu omenyje, kad politikai taip elgiasi ir viskas“, – teigė ekspertas.
Apie aukštąjį švietimą Lietuvoje: „Už to popieriaus nėra turinio“
G. Sarafinas pridūrė, kad šis tyrimas rodo, jog turime problemų su aukštuoju mokslu. Anot specialisto, taip atsitiko dėl to, nes turime demografinių bėdų – aukštosios mokyklos galvoja, kaip gauti pinigų ir prisikviesti daugiau studentų.
„Na, jūs puikiausiai žinote, kad mes turime daugybę ir diplomų fabrikų. Turime aukšto lygio aukštųjų mokyklų ir turime žemo lygio aukštųjų mokyklų. Na, ir kas, kad žmogus atėjo, tris ar ketverius metus studijavo, baigė, diplomą gavo, bet jis neįgijo jokio aukšto išsilavinimo, jis nusipirko diplomą.
Kiek aš bendraudavau su dėstytojais, universitetų vadovais, jie matydavo ir deklaruodavo ir išsakydavo krintantį lygį. Tą patį nuolat kalbėdavo ir darbdaviai. Jie jau seniai nebekreipia dėmesio į diplomus, ar tu baigęs, ar nebaigęs. Koks skirtumas, jeigu diplomas nieko apie tai nepasako“, – tvirtino jis.
G. Sarafinas teigė, kad šis tyrimas rodo, jog tai, kad Lietuva išsiskiria Europoje pagal aukštąjį mokslo diplomą įgijusių žmonių skaičių, nieko nereiškia.
„Už to popieriaus nėra turinio. Na ir kas, kad mes turime tų diplomų, ką tai duoda? Už to nėra žinių. Tų žmonių net nepalyginsi su tais, kurie aukštąjį išsilavinimą įgijo Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ar ten kur nors Azijos kraštuose“, – sakė jis.
G. Sarafinas pridūrė, kad tokie tyrimai parodo, jog daugelis geba tik susiskaičiuoti, kiek pinigų turi piniginėje, tačiau prireikus atlikti rimtesnes užduotis tą atsisako daryti.
„Tiesiog mes turime butaforiją“, – reziumavo specialistas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
