Nors daug kas 38-erių J. Šukliną sieja su sportu ir galvoja, kad Seime jis daugiausiai laiko skirs šalies sporto politikos tobulinimui ar gins sportininkų interesus, tačiau pats naujasis Seimo narys tikina turintis visai kitų prioritetų.
Atskleidė sėkmės receptą
Išskirtinį interviu portalui tv3.lt davęs buvęs sportininkas teigia, kad didžiausia jo stiprybė – regionų politika, į kurią jis gilinasi jau dešimtmetį, o Seime sieks kuo geriau atstovauti savo kraštą, į jį pritraukti daugiau turistų ir taip prisidėti prie net kelių rajonų – Visagino ir Ignalinos gerovės.
Liberalų sąjūdžio narys į Seimą pateko savo kandidatūrą išsikėlęs Nalšios vienmandatinėje apygardoje, kuri šįkart apėmė jo gimtąjį Visagino ir gretimą Ignalinos rajonus.
Šį įvykį Visagino žmonės vadina istoriniu, nes miestas pirmą kartą turės savo vietinį atstovą Seime, o pats buvęs olimpietis tikina, jog Seimo rinkimuose taip pat būtinos permainos, kurios leistų vienmandatinėse apygardose dalyvauti tik to krašto žmonėms.
„Vienmandatininkas turi būti žmogus, kuris tame regione gyvena. Mano manymu, reikia čia koreguoti, kad pirmiausiai nebūtų tokių, kurie prieš du mėnesius perregistruoja gyvenamąją vietą ir jau gali dalyvauti rinkimuose. Turėtų bent penkis metus išgyventi ir tada galima sakyti, kad vietinis žmogus. Mano manymu, vienmandatininkai turi būti savo krašto patriotai ir tas patriotizmas negali būti – šiandien vienoje vietoje, o kitą dieną kitoje vietoje, – ginti Visagino ir Ignalinos žmonių interesus Seime ketina visaginietis. – Reikės dažniau ir ilgiau pabūti Vilniuje, bet vis tiek mano nuolatinė gyvenamoji vieta liks Visagine. Dažniausiai nuo antradienio iki ketvirtadienio būsiu Vilniuje per sesijas, o tarp sesijų daugiau laiko būsiu apygardoje arba ruošime, inicijuosime kažkokius pakeitimus, nes Seime tas pagrindinis darbas yra su dokumentais“.
Interviu metu du aukštojo mokslo diplomus turintis veiklus vyras taip pat papasakojo, kad norėdamas pelnyti savo kraštiečių palankumą net tris mėnesius buvo įsitraukęs į aktyvią rinkiminę kampaniją. Nors didelio biudžeto neturėjo, tačiau pavyko pabendrauti su visais norinčiais, o kartais vienam žmogui ir pokalbiams su pačiais smalsiausiais negailėdavo ir keletos valandų.
Prieš rinkimus bendraudamas su paprastais žmonėmis J. Šuklinas suprato, kokie motyvai paperka žmones balsuoti už vieną ir kitą kandidatą, o dažnu atveju regionų rinkėjams norisi paprasčiausio pabendravimo.
„Kas antras komentaras buvo, kad asmeniškai pamačiau, gražus (juokiasi), kažką tokio moteriškės pasako ir viskas balsuosiu už tave. Nesidomi nei programomis, nei kažkuo kitu, kai pradedi pasakoti apie savo idėjas. Kas dešimtas ar dvidešimtas tik žmogus pradeda domėtis ta programa, uždavinėja klausimus, bet pagrinde žmonės atsirenka paprastai: paspaudi ranką, asmeniškai pamato tave ir pasako, kad paskutinio oponento nematė net aštuonis metus, jis nė karto čia taip ir nebuvo pasirodęs, o čia va žmogus atvažiavo, tave jau pažįsta, todėl balsuosiu už tave, tai tikrai tokių atvejų daug buvo“, – pripažino Tarptautinės kategorijos sporto meistras.
Bendraudamas taip pat stengėsi atsakyti į visus žmonių klausimus ir niekada nenutraukinėdavo kalbos su paprastais žmonėmis anksčiau laiko.
„Dirbant nuo durų iki durų mūsų tikslas buvo išdalinti kuo daugiau skrajučių, bet aš visada toks, kad jeigu žmogus sustoja ir pradeda klausinėti, aš galiu skirti jam tris valandas ir stovėsiu tol su juo, kol atsakysiu į visus klausimus. Kartais buvo taip, kad kolegos, komanda mano sakydavo, kad gal jau užteks kalbėti su vienu žmogumi, greičiau einame, kaip pavyzdžiui lankydamiesi Didžiasalyje, bet ten kol neįrodžiau tam žmogui, neatsakiau į visus klausimus, nėjau toliau. Tai turbūt buvo toks pagrindinis mano bruožas ir tikslas buvo ne tik žmogui patikti, bet ir kad jis suprastų už ką balsuoja ir kad galiu atstovauti jo interesams“, – sėkmės receptu rinkimuose dalijosi jis.
Po 7 metų – pritrenkianti Tarptautinio olimpinio komiteto žinia
Per dvidešimt metų trukusią profesionalaus sportininko karjerą J. Šuklinas spėjo iškovoti šūsnį apdovanojimų aukščiausio lygio varžybose. Tarp didžiausių laimėjimų – keturi Europos čempionatų aukso medaliai, taip pat keturi skirtingos prabos medaliai pasaulio čempionatuose. Taip pat du universiadų čempionų titulai ir pasaulio studentų čempiono titulas.
J. Šuklinas 2014 metais buvo išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku, o 2019-ais Lietuvą apskriejo skandalinga žinia, kad Tarptautinis olimpinis komitetas iš kanojininko atima 2012 metais Londono olimpinėse žaidynėse iškovotą vicečempiono medalį.
Po kaltinimų, sportininkas gavo laišką iš Tarptautinės tyrimų agentūros (TTA), kuriame teigiama, kad, iš naujo patikrinus jo olimpinį mėginį, jame rasta draudžiamo preparato chlorodehydromethyltestosterono (CDMT).
Negana to, tai reiškė ir nemažus finansinius nuostolius, nes buvo skelbiama, kad kartu su medaliu reikės grąžinti valstybei jos paskirtą premiją – 58 tūkst. eurų, kuriuos jau sportininkas buvo investavęs į kavinių verslą gimtajame mieste ir butą sostinėje.
Buvęs sportininkas iki šiol kraipo galvą, kodėl tai nutiko nuo žaidynių praėjus septyneriems metams, o kalbėdamas apie tuometinę įvykius nušvietusią žiniasklaidą turi nuomonę, kad daugeliu atvejų dar didesnis burbulas buvo pučiamas dėl straipsnių peržiūrų.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė tuomet komentuodama garsaus sportininko situaciją tikino, kad tai „Smūgis visam Lietuvos sportui“, o pats J. Šuklinas tikina sulaukęs ne vieno teisininkų skambučio, kad galima už pinigus atstatyti jo garbę.
„Kai tik viskas prasidėjo, su manimi susisiekė iš Kanados tokia teisininkų kontora, kuri sakė: 300 tūkst. eurų ir mes tave apginsime. Tai jeigu viską lemia pinigai, o ne tai, kad žmonės kažką užsitarnavo, kad gali tiesiog po 7 metų ateiti ir atimti, nors šimtą kartų buvau tikrintas prieš varžybas, viskas gerai buvo, bet po septynių metų staiga kažkas ten op ir nebe...
O tada sako apgink save. Tai kaip čia suprasti? Čia tas pats, kaip kiekvienam žmogui dabar ateitų ir pasakytų, jog apgink save, nes prieš 7 metus nepraleidai žmogaus važiuodamas per pėsčiųjų perėją. Ir apgink tu dabar save, kad tu tada nematei ar nebuvo ten to žmogaus ir viską lemia pinigai... Tada Kanadoje buvo panaši situacija, tai ten mano sporto šakos sportininką apgynė. Valstybė pasamdė advokatus ir jie apgynė savo sportininką. Pas mus deja po sportinės karjeros tu jau niekam nebereikalingas, tą reikia pripažinti. Kol tu gali dar Lietuvai nešti medalius, už tave dar gali pakovoti. Bet jeigu kaip aš jau baigiau savo karjerą, tai niekas už tave netars žodžio“, – nemalonius įvykius prisiminė naujasis Seimo narys.
Visgi, nei valstybinės premijos, nei 2012-ais metais iš valstybės dovanų gauto BMW automobilio sportininkui grąžinti neprireikė.
„Net, iš tikrųjų, tokių kalbų nebuvo, kad reikės atiduoti, čia tik žiniasklaidoje buvo rašoma. Nieko negavome, jokių raštų, nieko. Kažką svarstė komitete dėl automobilio padovanoto, tai sakiau tada, mašina palikti ar nepalikti. Jie kažką sakė, kad žiūrėsime, o nuo tų olimpinių jau 12 metų praėjo, tai ir senaties terminas jau praėjęs. Nebuvo jokių prašymų, nei nurodymų, kad kažką grąžinti. LTOK tada sakė, kad tavimi tikime, bet negalime palaikyti ir taip toliau. Tai aš palikau medalį ir viskas“, – teigė jis.
Apžvelgė rinkiminę kovą
Jevgenijau, koks jausmas apėmė tapus Seimo nariu? Įveikėtė „valstietį“ Gintautą Kindurį, kuris atstovavo Ignalinos miestą, tad galima sakyti vyko savotiška dvikova tarp dviejų skirtingų miestų atstovų?
Jausmas tikrai puikus, nes tikrai daug žmonių palaikė mane. Vis tiek pasikeitė pas mus apygarda, kandidatai nauji buvo, nes Visaginas anksčiau buvo su Zarasų rajonu, o dabar pirmą kartą Visaginą sujungė su Ignalinos rajonu, tai Ignalinoje yra savi lyderiai.
Visagine ir labai įdomu buvo, koks rezultatas bus. Bet tikrai galiu pasakyti, kad atidirbau labai gerai su visa komanda, nes tris mėnesius be perstojo buvo tokio gero darbo nuo ryto iki vakaro kiekvieną dieną be išeiginių. Neturėjome labai daug resursų, neturėjome rinkiminės kompanijos startui pinigų, o visa rinkiminė kampanija buvo tiesioginis bendravimas su žmonėmis.
Gerai, kad nepavedė nei sveikata, nei oras, nes tikrai oras buvo geras iki pat rinkimų ir dėl lietaus, dėl blogo oro man atrodo praleidome tik vieną dieną, bet pakeitėme planus ir dirbome toliau. Labai džiaugiuosi, kad ir Ignalina mane palaikė, kur aš mažiau žinomas, nes vis tiek Visagine jau dešimt metų esu tarybos narys, dažnai bendraujame ir palaikymą tokį turiu.
Su Ignalina buvo labai įdomu, nes su kandidatu, kuris ten yra vietinis surinkome vienodai balsų Ignalinos centre pagrindiniame, tai tas labai džiugina, bet prie to iškart atsiranda nerimas ir atsakomybės, nes vis tiek dabar reikės gerai padirbėti. Žmonės man suteikė tą mandatą, tada dabar reikia nepavesti ir parodyti gerus rezultatus.
Tai jau dėliojuosi po truputį planus, ką pradėti daryti ir neseniai paskelbė, kad pirmas Seimo posėdis bus lapkričio 14 dieną ir prasidės darbas. Po tos dienos pradėsiu formuoti ir savo patarėjų komandą ir apygardose planuoju susitikti ir bendradarbiauti su merais, seniūnais, tai tikrai laukia didelis ir sunkus darbas.
Jūsų kova su oponentu antrajame rinkimų ture priminė krepšinio rungtynes taškas į tašką. Ar taip ir jautėtės?
Pagal visą tą scenarijų, kaip laimėjau vienmandatėje apygardoje turbūt galima ir filmą padaryti, nes intriga buvo iki paskutinės akimirkos. Nes pirmame ture jau buvo paskelbti rezultatai ir buvau priekyje 300 balsų, į pirmą vietą išėjau. Bet labai ilgai laukėme Ignalinos centro balsų skaičiavimo, tai ten mane pasivijo ir dar 200-ais balsų aplenkė, nors skirtumas buvo toks pakankamai didelis.
Antrame ture scenarijus buvo beveik toks pats, nes atėjome iki paskutinės apylinkės ir buvome priekyje apie 300 balsų ir tada buvo jau toks nerimas, nes iki tos apylinkės reikėjo priėjus turėti geriausiai 700-ais daugiau balsų.
Bet sulaukėme Ignalinos balsų ir ten skirtumą tą išlaikėme, nes ten surinkome vienodai balsų ir kai kuriose apylinkėse net laimėjome. Tai buvo kiek netikėta, nes aš didesnio palaikymo tikėjausi iš visaginiečių, bet aišku čia mano mieste opozicija, oponentai valstiečiai Ignalinos ir Visagino merai palaikė kitą kandidatą bei labai agitavo už tą kandidatą. Su tokiu palaikymu buvo sudėtinga kovoti, bet kažkaip atlaikėme, o tai reiškia, kad žmonės nori pokyčių turbūt.
Kokie buvo rinkėjų skundai su kuriais sutikote ir kokių pats imsitės darbų pirmiausiai?
Vienas pirmųjų darbų darbotvarkėje bus Didžiasalio žmonių problema. Tai mūsų apygardoje nuo didžiųjų miestų toliausiai nutolusi apylinkė, miestelis ir iki artimiausios vaistinės reikia važiuoti 40 kilometrų. Tai 1300 žmonių ten gyvena ir neturi net tokių dalykų. Dabar pradėjau domėtis dėl mobilių vaistinių įstatymo pakeitimo, nes tai buvo jau svarstyta, tik nepriėjo iki balsavimo Seime, tai noriu pajudinti šitą, nes tikrai regionuose, nutolusiuose nuo rajono centrų miesteliuose išspręstų problemą, jeigu būtų galima gauti licencijas ir atsirastų tokios mobilios vaistinės, kurios galėtų budėti tokiuose miesteliuose keletą dienų per savaitę.
Kitas klausimas dėl kelių būklės, nes dabar toks principas, kad iki regionų ateina tik tiek pinigų, kiek liko. Tai tikrai turbūt neišeisiu iš kelių direkcijos, kol nesutvarkysime pagrindinis kelius, kuriuos jau žadėta sutvarkyti aibę metų. Apie šiuos dalykus žmonės tikrai kiekvieną dieną užsimindavo.
Taip pat laisva ekonominė zona, kur dabar ir kaip Visagino miesto tarybos narys balsavau, inicijavo projektą. Nes Visagino miestas po Atominės elektrinės uždarymo yra labai apribotas ir dar ieško savo krypčių. Nors ir turime puikiausią gamtą, mes negalime būti kažkokiu turistiniu objektu, gauti leidimą, kad atsirastų pas mumis kažkokia sanatorija, nes yra šalia Atominė elektrinė branduolinė, tai mums reikia pagalbos iš valstybės, kad galėtų ateiti ir atsirastų pas mus verslas, kad taptume tokiu pramoniniu miesteliu, nes visą infrastruktūrą mes turime.
Numatėme šalia Atominės elektrinės sklypą, dabar reikia pakoreguoti įstatymus dėl sanitarinės zonos sumažinimo, kad ten galėtų ateiti verslas ir gauti preferencijas tai teritorijai. Tas stipriai prisidėtų, kad atsirastų pramonė, daugiau įmonių ir tada mūsų regione galėtumėme žmonėms užtikrinti daugiau darbo vietų. O Ignalinos rajone manau reikia vystyti turizmą ir visokias sveikatinimo paslaugas.
Apie tai ilgai jau kalbama, bet pagaliau viską reikia išjudinti. Aišku, reikia ir pagalbos iš Seimo, Vyriausybės, kad numatyti tuos prioritetus, nes dabar yra konkurencija tarp savivaldybių, visi tempia paklodę į savo pusę.
Man prioritetas – regionai, todėl norėčiau dirbti Seime savivaldos komitete.
Ne vienerius metus pats Visagine vystote kavinių verslą, su verslo partneriu turite piceriją, taip pat atsidarėte ir alaus daryklą. Ar pavyks dirbant Seime suderinti skirtingas veiklas?
Turime dabar ir alaus bravorą, kuris yra daugiau gėrimų gamykla, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, kraftinio alaus, taip pat limonado nauja gamykla. Turime ir keletą barų, tiek Vilniuje, tiek Visagine.
Verslas man buvo kaip savęs išbandymas, norėjosi padėti regionui ir savo laiku apie 70 darbo vietų kurdavome savo mieste. O dabar po dešimties metų to intensyvaus darbo aš lieku akcininkas ir viskas yra perduota. Aš jau keletą metų tuo neužsiimu, o įmonė dirba, savarankiškai vystosi ir tiek. Tikslas buvo užkurti tą verslą, sukurti jai kažkokią pridėtinę vertę, o dabar tas verslas gali judėti į priekį ir be mano dalyvavimo.
Iš verslo drąsiai nėrėte į politiką. Ar kažkada svarstysite apie grįžimą vien į verslą ar toliau save regite jau tik kaip politiką?
Aš sau duodu dvi kadencijas aktyvaus darbo ir aišku sieksiu, kad po keturių metų žmonės mane perrinktų. Bet manau, kad aštuoni metai yra tas ciklas, per kurį vienmandatininkas tikrai galėtų parodyti savo darbą ir daug nuveikti. Bendrai Seimo lygmenyje ribočiau vienmandatininkų kadencijas ir palikčiau ne daugiau dviejų kadencijų. Tada būtų noras dirbti aktyviau, nes po to vis tiek ateina ta stagnacija, vis tiek atsipalaiduoja ir nebėra nei tų iniciatyvų, nei tos energijos, kuri labai reikalinga tame darbe. Tai aš kaip sportininkas žiūriu, kad ateini ir tada jau dirbi nuo iki. Dabar esu užsivedęs tikrai ir čia padirbėti.
Ar dar sportuojate pats ir kokia yra jūsų savaitės sporto rutina? Kaip manote, ar ji keisis dirbant Seime?
Viskas priklauso nuo strateginio planavimo. Kai sustrateguoji, suplanuoji savo dieną, tai gali viską spėti. Tikrai palaikau sportinę formą, nes be sveikatos, be tos sportinės formos sunku ir krūvius kažkokius laikyti, tai kiekvieną dieną beveik sportuoju.
Stabiliai tris kartus per savaitę sportuoju salėje su svarmeninimis, nemažiau du kartus per savaitę krosus lakstau, sekmadienį dabar po pertraukos grįžtu į futbolą ir žaisime dvi valandas sekmadienio lygoje. Ir žiema ateina tada einu slidinėti, vasaromis su riedučiais arba dviračiais. Taip pat kartą per savaitę vasaromis stengiuosi ir su kanoja pairkluoti, nes meilė šitam sportui likusi.
Tad taip jau yra, kad jeigu buvai profesionaliu sportininku, tai jau visam gyvenimui ir liksi, turi visada palaikyti formą. Tikrai ir naujame gyvenimo etape rasiu vietos sportui. Aišku, mėgėjiškame lygyje viskas, rezultatų jau nebesieksiu.
Žvelgiant iš šono atrodo, kad visko ko imatės gyvename jums sekasi ir visur puikiai pritampate. Koks buvo dalykas gyvenime, kuris jums ne taip gerai pasisekė ir galite laikyti nesėkme?
Priimu gyvenimą toks, koks yra ir gal taip iš šono atrodo. Bet kaip sakoma sporte: sportas yra daug pralaimėjimų dėl vienos pergalės. Nes iš tikrųjų mato žmonės tik laimėjimus, tai pas mane yra apie 50-imt medalių tarptautinio lygio ir žmonės mato, kad tu laimi vien medalius.
Bet iš tikro kiek prieš tai teko pralaimėti, kiek buvo nesėkmingų startų, kad laimėti tuos medalius, tai tos pusės medalių niekas nemato. Aš rinkimuose dalyvavau jau du kartus kaip kandidatas į merus, bet truputį pritrūko ir vieną kartą man atrodo tas atsilikimas buvo vos 50 balsų. Bet tu toliau dirbi, svarbu nesustoti ir toliau eiti į priekį padarius tam tikras išvadas. Aš nubrėžiau sau liniją iki kada aš užsiimu politika ir bet kokiame poste dirbsiu maksimaliai žmonėms. Svarbiausia einu į priekį ir aš nematau tų nesėkmių.
Nuo sporto yra kiek nutolęs
Kokius dalykus norėtumėte pakeisti Lietuvos sporte?
Taip jau yra, kad jeigu buvai sportininku profesionaliu, tai tave ir laiko sportininku. Bet tikrai esu jau nutolęs nuo sporto ir sportinių dalykų ir daugiau domiuosi ta regionine politika ir šiuose reikaluose daugiau išmanau, suprantu šiuo momentu.
sportas man visada svarbus, nors mano pagrindiniai tikslai šiuo metu ir nesusiję su sportu. Nors norėčiau ir sporto komisijoje dalyvauti, ir diskusijose turėčiau, ką pasakyti, bet savo programoje konkrečių tikslų tikrai nerašiau, kas susiję su sportu. Pas mus partijoje už sportą atsakingas Virgilijus Alekna, o aš šioje vietoje jam pagalbininkas. Visi mano tikslai daugiau susieti su regionine politika.
Turbūt nemažai tenka bendrauti ir su partijos pirmininke Viktorija Čmilytė-Nielsen. Kaip vertinate jos visą lyderystę pamatytą per rinkimus?
Tai dėl jos lyderystės aš ir atsiradau šioje partijoje. Pagal ideologiją ir pagal vertybes ieškojau savo krypties ir apsisprendžiau, išsirinkau partiją. Dėl to susitikau su kiekviena partija, pasižiūrėjau, kokie sąlyčio taškai, kur požiūris skiriasi, bet niekada nestosiu į partiją, jeigu man nepatinka tos asmenybės. Tai Viktorija tikrai tas žmogus yra, kuris – diplomatijos pavyzdys Seime.
Jos dėka manau kad partijos bendrauja tarpusavyje, nes ji gera diplomatė, moka bendrauti, tikrai išmano ir tikrai yra stiprus lyderis. Tai tikrai palaikau ir tas jos mąstymas kaip šachmatininkės į priekį yra, nes ji mąsto tris keturis veiksmus į priekį ir tas man labai patinka. Kas patinka, kad tiek su Viktorija, tiek su Virgilijumi bendraudavome ir iki politinio darbo kaip sportininkai nuo senų laikų. Ir galiu pasakyti, kad per tą laiką nei Viktorija, nei Virgilijus nepasikeitė. Jie kokie buvo paprasti žmonės bendraujantys, kuriems galima bet kada paskambinti ir net Viktorijai esant Seimo pirmininke jei galiu bet kada savaitgalį paskambinti ir ji visada atsilieps, visada atsakys ar perskambins. Tai žmogus maksimaliai atviras ir tikrai niekada nereikia užsirašyti į priėmimą (juokiasi).
Man tas paprastumas politikų labai patinka, nes toks pats atviras esu ir aš. Yra numeris mano telefono, tai žmonės gali man skambinti, užduoti klausimus ir aš visada atsakysiu. Jie atsinaujino po to skandalo, neliko tikrai tų senųjų narių ir tik po to atsinaujinimo aš svarsčiau ir prisijungiau bei labai džiaugiuosi. Tai labai geri žmonės, kurie mąsto globaliai, nėra savanaudžių kažkokių, kurie galvoja tik apie savo karjerą, interesus, o tie, kurie nori gero Lietuvai.
Dėl vienmandatininkų sakėte, kad jų kadencija neturėtų būti ilgesnė nei aštuoneri metai. O kaip vertinate Dainos Gudzinevičiūtės darbą, kuri LTOK prezidente perrinkta ketvirtai kadencijai. Ar matote pasikeitimus į gerąją pusę Lietuvos olimpiniame sporte per jos vadovavimo metus?
Sunku vertinti, nes daug metų nesu profesionalus sportininkas, tai ir negalėčiau čia daug komentuoti. Tikrai Daina susitvarko ir dabar generalinis sekretorius pasikeitė, atėjo dirbti Mindaugas Griškonis, tai šitas žmogus tikrai vertas, olimpinis prizininkas, čempionas, mano ilgametis kambariokas, žmogus, kuris tikrai išmano sportą, protingas, turi ir vadovavimo patirtį ir tas žmogus ateityje manau galėtų tapti netgi LTOK prezidentu, jeigu tik pats norėtų. Tikrai tą komandą aš dabar palaikau.
Kai daug investuoji į save sporte, dažnai turbūt nelieka laiko mokslui, tačiau Jūsų atveju buvo kiek kitaip ir mokslai nebuvo paskutinėje vietoje. Turėjote didelį spaudimą iš tėvų ar pats nuo mažens buvote labai imlus, gabus vaikas viskam?
Čia galiu ginčytis dėl to stereotipo, kad sportininkai yra neišsilavinę, neprotingi ir gali tik, kaip rašo kartais apie mane komentaruose: kur jis čia lenda į Seimą, nes gali tik irklą laikyti, o Alekna ten diską tik mėtyti. Bet aš nepažįstu nei vieno profesionalaus sportininko, tas kuris tikrai pasiekęs daug sporte, kuris būtų neprotingas taip švelniai sakant. Nes profesionalus sportas ir yra apie tai, kad jeigu tu nesugebi strategiškai planuoti, analizuoti savo veiklą, domėtis medicina, kaip veikia organizmas, biomechanika ir taip toliau, tu – nieko nepasieksi. Jeigu žmogus daug pasiekia sporte, tai jis šituos mano išvardintus dalykus tikrai išmano. Nes tie patys principai galioja visur, tas analitinis mąstymas, strateginis planavimas yra ir versle, be jo niekur. Tas pats galioja politikoje ir bet kur.
Pas mane nuo 1997 metų buvo vedamas dienoraštis ir kiekviena treniruotė buvo dalinta į mikrociklus, mezociklus ir visada planas metams į priekį, keturiems metams iki olimpiados. Tą patį dabar darau visur ir dabar politikoje planas iškart yra keturiems metams, ką reikia padaryti, kad toliau judėti į priekį. O išsilavinimas, tai be jo niekur ir aš vaikams mokyklose visada pasakoju, kad sportininkas be išsilavinimo irgi yra niekas. Kai man buvo įdomus sportas aš apsigyniau bakalauro laipsnį Vilniaus pedagoginiame universitete, nes man reikėjo mokslinių žinių, kad tobulėti sporte, o po to, kada jau pradėjau domėtis politika, tada galvojau, kad reikia politinių mokslų žinių (2019 m. baigė viešojo administravimo studijas Mykolo Romerio universitete).
Išsilavinimas būtinas ir čia labai didelė klaida, kad visi galvoja, jos sportininkai gali daryti tik kažką vieną, nes dažniausiai tie, kurie tik apie sportą tik galvoja, jame nieko ir nepasiekia.
Tėvai niekada manęs nespaudė moksluose, nors mano sesuo baigė su aukso medaliu ir mokyklą, o po to su geriausiu rezultatu baigė tuometinę Klaipėdos krikščioniškąją kolegiją (LCC), tai tkrai labai protinga buvo ir man sunku po jos buvo, nes skirtumas buvo dvi klasės ir reikėjo toje pačioje mokykloje taip pat rodyti gerus rezultatus, kad nelygintų su sese.
Ką palaikėte JAV prezidento rinkimuose ir kaip vertinate Donaldo Trumpo asmenybę?
Taip, žinoma domėjausi, bet ne taip, kad už vieną ar kitą sirgti arba palaikyti, kaip visi tą darė nežinant, negyvenant ten. Turi ten gyventi, o aš pasitikiu savo seserimi, kuri daug metų gyvena ten ir yra JAV pilietė. Ji balsavo ne už Trumpą, tai aš ją palaikau, nes tu matydamas viską iš vidaus geriau matai ir jauti, kas geresnis, o mes tiktai galime būti stebėtojais. Tai iš tikrųjų man keista, kad taip aiškiai laimėjo Trumpas, tiek daug išsiveržė į priekį. Nujaučiau, kad laimės, bet galvojau, kad ne tokiu dideliu skirtumu.
Visuomenėje vyrauja naratyvas, kad dabar JAV nutrauks paramą Ukrainai. Ką manote, ar ryšis D. Trumpas tokiam žingsniui?
Čia gal nereikėtų spėlioti, o galima pažiūrėti, ką jis sakydavo ir deklaruodavo savo praeitoje kadencijoje prieš aštuonis metus. Tada tikrai kai tapo prezidentu daug kas iš tų garsių šūkių nebuvo įgyvendinta. Čia yra toks jo stilius laimėti, sukelti savo elektoratą, bet po to, kai gauni atsakomybes jis elgiasi ir mąsto jau truputį kitaip.
Aš taip jau negarantuočiau, kad taip bus, kaip jis deklaravo prieš rinkimus. Manau viskas bus panašiai, stabiliai ir išlaikys tą tęstinumą. Nors įdomi asmenybė labai, tokia neprognozuojama, bet praėjusiose jo kadencijoje visi laukė čia kažkokių fejerverkų, bet taip jų ir nebuvo iš tikrųjų.
