Nuo sausio 1 dienos pasikeitė reguliavimas – jei iki tol šeimos gydytojai turėjo užtikrinti pagalbą visą parą ištisus metus, nuo sausio 1 dienos tokios prievolės nebeliko. Dabar šeimos gydytojai pirminę pagalbą turi užtikrinti po 12 valandų 5 dienas per savaitę.
Būtent dėl to atsirado būtinybė įsteigti skubios ambulatorinės pagalbos kabinetus.
„To reikia tam, kad pacientai, kurie susirgo savaitgaliais arba kuriems reikalingas nedarbingumas, nes ne visi savaitgaliais turi nedarbo dienas, galėtų drąsiai kreiptis ir išspręsti atsiradusias problemas“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorės pavaduotoja klinikiniam darbui Božena Markevič.
Atskiras kabinetas suaugusiems ir vaikams
Įstaigos vadovės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės aiškinimu, iki įsigaliojant pasikeitimamas poliklinikų nedarbo metu nemaža dalis pacientų dėl negalavimų kreipdavosi į didžiąsias ligonines – Santaros klinikas, rečiau – į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę Lazdynuose.
„Tačiau tie pacientai neturėtų kreiptis į ligonines, kai gali būti apžiūrėti ir jiems pagalba suteikta poliklinikiniu arba ambulatoriniu principu. Dėl šios priežasties su steigėju ir kitomis didžiosiomis poliklinikomis buvo nuspręsta, kad šią misiją apsiimsime mes – Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, pagrindinė vilniečių ligoninė“, – pabrėžė ji.
Skubią pagalbą suaugusiems ir vaikams teikia atskiros komandos. „Prie Skubios pagalbos skyrių turime atskirus skubios pagalbos kabintus, kur pacientai kreipiasi šeštadieniais, kai pabaigia dirbti didžiosios poliklinikos arba pirminės priežiūros sveikatos centrai, tai yra nuo 16 iki net 22 valandos. Taip pat ir sekmadieniais bei švenčių dienomis nuo 10 iki 22 val.“ – komentavo A. Bilotienės-Motiejūnienė.
Su kokiomis būklėmis gali kreiptis?
Pasak B. Markevič, dažniausia indikacija ūmiai susirgus, dėl kreipiamasi į skubios pagalbos kabinetą, yra karščiavimas, kai nepadeda jokie vaistai.
„Gali būti viduriavimas, vėmimas, kai nereikia hospitalizacijos ar skysčių infuzijos, bet reikalingi vaistai. Lygiai taip pat yra visi ūmūs skausmai, kurie neatitinka būtinosios pagalbos kriterijus, tačiau nepadeda jokie nereceptiniai vaistai ir reikalinga gydytojo apžiūra“, – pasakojo ji.
Gydytoja nurodė, kad tarp suaugusiųjų didžiausią dalį sudaro tie, kurtiems reikia perrišti žaizdas po chirurginių intervencijų. „Visuomenė šiuo metu nelabai nori ilgai gulėti ligoninėse, yra dienos stacionaro, chirurgijos paslaugos.
Ir jei pacientas penktadienį vakare išrašomas iš ligoninės ir pasakoma, kad kitą dieną reikia perrišti žaizdą, tai pacientui būna iššūkis, nes ne visada tą galima padaryti namų sąlygomis. Tokių pacientų ypač daug turime sekmadieniais, nes šeštadieniais bent iki pietų ar 16 val. dar dirba didžiosios poliklinikos. Sekmadieniai tokie pacientai sudaro apie 30 proc.“, – pastebėjo B. Markevič.
Pagalbos vaikas laukia daugiausiai valandą
Vaikai tuo metu visą pagalbą gali gauti vaikų skubios pagalbos skyriuje, kur yra įsteigtas analogiškas kabinetas.
„Tėvams yra labai neramu, kai vaikas sukarščiuoja ir jie nelaukia 2–3 dienas, pagalbos jiems reikia „čia ir dabar“, juo labiau vaiko būklė gali ir kisti labai greitai.
Todėl visi atvykę vaikai yra apžiūrimi, suteikiama pagalba, atliekami reikalingi tyrimai, čia pat turime rentgeno aparatą, kraujo tyrimai atliekami labai greitai. Apžiūros sergantys vaikai laukia iki valandos, daugiausiai – pusantros gripo epidemijos piko metu“, – komentavo vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėja Violeta Radžiūnienė.
Pasak jos, dažniausiai kreipiamasi dėl karščiavimo, kas kūdikiams yra labai sunki būklė, todėl jie priimami visi. „Šiaip pagal indikacijas į Skubios pagalbos kabinetą turėtų atvykti vaikai, kurie karščiuoja parą ir daugiau, priimame vaikus su įvairiomis alerginėmis reakcijomis, įvairiais virškinimo trakto sutrikimais.
Norėčiau akcentuoti, kad, skirtingai nei suaugusiųjų skubios pagalbos kabinete, mes neatliekame perrišimų, nes tai nėra įrašyta į indikacijas“, – pastebėjo gydytoja.
Skubios pagalbos kabinete išduodami ir nedarbingumo pažymėjimai, jei žmogus susirgo savaitgalį, o tai yra jo darbo diena. Taip pat nedarbingumai išduodami ir tėvams, jei jiems reikia slaugyto vaiką.
Per mėnesį sulaukia 500–600 pacientų
Pasak įstaigos vadovės, iš pradžių buvo neramu, mat nebuvo aišku, koks galėtų būti pacientų srautas. „Vertinant ankstesnius metus, poliklinikų nedarbo metu per metus į mūsų priėmimo skyrių kreipdavosi apie 600–650 pacientų.
Šiandien turint 4 mėnesių praktiką galime pasakyti, kad per mėnesį atvyksta 500–600 pacientų. Bet galbūt tai susiję ir su sezoniškumu, artėja vasara, sunku pasakyti, kiek pacientų turėsime tada. Bet iš besikreipiančių bendruomenės narių, gyventojų, nusiskundimų neturime, kaip tik sulaukiame padėkų.
Pradžios neramiai laukėme, nes lokalizacijos (anksčiau visi kreipdavosi į Centro polikliniką) pasikeitimas įvyko pačiu nepatogiausiu metu, per didžiąsias metų šventės. Galvojome, kad atvyks gal ir pikti, nepasitenkinę gyventojai. Džiaugiamės, kad toks pagalbos teikimo modelis pasiteisino, – pastebėjo A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Ką svarbu žinoti prieš atvykstant?
Išankstinė registracija vykstant į Skubios ambulatorinės pagalbos kabinetą nereikalinga, tačiau būtina suprasti, jog vyraujant sezoninėms ligoms, pacientų gali būti daug, todėl konsultacijos gali tekti palaukti.
Skubios ambulatorinės pagalbos paslaugos turi būti suteiktos per 24 val. nuo simptomų pradžios, todėl rekomenduojama atvykti kuo greičiau. „Pastebime, kad didžiausias pacientų srautas susidaro prieš kabinetų darbo pradžią, tačiau vėliau jis išsilygina. Vis dėlto, norime paraginti gyventojus nelaukti paskutinės valandos prieš kabineto uždarymą ir kreiptis nedelsiant, vos pajutus negalavimo simptomus, kad būtų išvengta ilgesnio laukimo ir užtikrintas sklandesnis pacientų srauto valdymas“, – atkreipia dėmesį B. Markevič.
Negalima būti apsvaigusiam nuo alkoholio – tokiais atvejais nedarbingumo pažymėjimai neišduodami, o paslaugos gali būti mokamos.
„Pacientams primename – atvykstant svarbu turėti asmens dokumentą, o į kabinetą priimami tik tie, kurių būklė nepriskiriama prie būtinosios pagalbos, tačiau atitinka skubiosios ambulatorinės paslaugos kriterijus. Tačiau, jeigu atvykus paaiškėja, kad būklė rimtesnė – pacientas nukreipiamas į Skubios pagalbos skyrių ir jam užtikrinamas tolimesnis gydymas“, – sako B. Markevič.
Kas yra skubi ambulatorinė pagalba?
Indikacijos skubiai ambulatorinei pagalbai teikti, kreipiantis į Skubiosios ambulatorinės medicinos pagalbos kabinetą
Indikacijos suaugusiesiems:
- skausmas vertinamas ne mažiau kaip 4–6 balais, nenumalšinamas maksimaliomis medikamentų dozėmis;
- karščiavimas > 38 °C trunkantis > 72 val.;
- trauma įvykusi > 48 val., didėjantis skausmas ir tinimas bei nedideli sumušimai (nereikia vaizdinių tyrimų);
- progresuojanti ūmi alerginė reakcija, kai pasireiškia bėrimas ir niežulys, be anafilaksijos požymių;
- ūmus pykinimas, vėmimas (besikartojantis), viduriavimas (besikartojantis) be sisteminės intoksikacijos požymių;
- gyvūnų įkandimai ir įdrėskimai, kai nereikalingas chirurginis žaizdos sutvarkymas;
- žaizdų perrišimas po chirurginių intervencijų, kai nereikalingas tolesnis chirurginis žaizdos sutvarkymas;
- širdies ritmo sutrikimas, trunkantis ilgiau nei 48 val., nevartojant kraują skystinančių vaistų, kai negalima atlikti ritmo atkūrimo;
- laikino nedarbingumo pažymėjimo dėl ūmios būklės arba susirgusio vaiko slaugos išdavimas pirmą kartą;
- paviršinės akių infekcinės ligos, prasidėjusios prieš > 48 val.;
- paviršiniai svetimkūniai;
- lengvi nudegimai.
Indikacijos vaikams:
- (išskyrus kūdikius) karščiavimas daugiau kaip 37,8 °C, trunkantis ilgiau nei 24 val., nepraeinantis skiriant karščiavimą mažinančius vaistus;
- naujai atsiradęs ir plintantis bėrimas, atsiradęs per 24 val.;
- ūmus skausmas, nepraeinantis nuo analgetikų;
- ūmūs / pasikartojantis vėmimas ir (ar) viduriavimas, be dehidratacijos požymių;
- ūmus skausmas ir diskomfortas šlapinantis (dizurija);
- ūmi alerginė reakcija, kai pasireiškia bėrimas, tinimas, bet nėra anafilaksijos požymių;
- paviršinės žaizdos, kurios nereikalauja chirurginės intervencijos;
- erkių įsisiurbimas, kai įkandimas įvyko per pastarąsias 24 valandas, tačiau nėra jokių ankstyvųjų infekcijos požymių;
- gyvūnų smulkūs įkandimai, kai nereikia chirurginės pagalbos ir nėra poreikio pasiutligės profilaktikai;
- paviršinės akių infekcinės ligos, prasidėjusios prieš > 48 val.;
- laikino nedarbingumo pažymėjimo dėl ūmios būklės arba susirgusio vaiko slaugos išdavimas pirmą kartą;
- lengvi nudegimai.
Tais atvejais, kai pacientui reikalingi neatidėliotina skubi pagalba, kurios nesuteikus gali kilti grėsmė gyvybei ar reikšmingai pablogėti sveikata, reikia vykti į bet kurios ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyrių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
