Kėdainiuose mėnesio pradžioje įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas vyrui iš Kėdainių laimėjo beveik 81 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. Loterijos laimėtojo gyvenimas pasikeitė iš esmės, todėl, siekiant išsaugoti piliečio privatumą, jo tapatybė nebus atskleidžiama.
„ConnectPay“ vyriausioji ekonomistė, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja Laura Galdikienė paaiškino, kad netikėtas didelės pinigų sumos laimėjimas atneša trumpą laimės jausmą, tačiau ilgajame laikotarpyje žmonės prie didelių kiekių pinigų tiesiog pripranta.
„Paprastai trumpalaikis tokių laimėjimų poveikis laimei yra teigiamas, nes pinigai padeda išspręsti finansines problemas ar įgyvendinti troškimus, tačiau, kuo daugiau žmogus turi pinigų, tuo mažiau pasitenkinimo jis gauna iš kiekvieno papildomo pinigų vieneto. Tai dažnai aiškinama hedonine adaptacija, arba žmogaus gebėjimu greitai prisitaikyti prie pasikeitimų“, – pasakojo L. Galdikienė.
Pinigai laimę neša tiems, kurie ir taip yra laimingi
Tačiau yra atlikti moksliniai tyrimai, kurie įrodo, kad hedoninė adaptacija veikia tik apie 20 procentų pačių nelaimingiausių visuomenės narių, o tarp visų kitų žmonių didėjančios pajamos ir toliau didina jų laimę, o tarp pačių laimingiausių poveikis augant pajamoms net didėja.
„Tie, kurie pradžioje yra laikomi laimingiausias, randa naujų pinigų panaudojimų būdų ir jiems yra lengviau pasiekit aukštesnį laimės lygį. Tai gali būti kelionės, kažkokie daiktai, pinigų aukojimas kitiems. Bet gali būti žmonių, kurie kenčia nuo depresijos ar serga kokia nors liga, tada jiems pinigai ir tokie dalykai nesuteikia papildomo ilgalaikio džiaugsmo“, – teigė L. Galdikienė.
Kai kuriems netikėtos didelės pinigų sumos laimėjimas atneša daugiau neigiamų emocijų nei laimės ar džiaugsmo – prie to labai prisideda mokėjimas tinkamai elgtis su pinigais.
„Tai dažnai gali būti žmonės, kurie nėra finansiškai raštingi, nežino, kam skirti tuos pinigus, dėl to neretai gali juos paleisti vėjais, gali susipykti su jiems brangiais žmonėmis, gali investuoti į nesėkmingus giminaičių ar draugų projektus. Nesėkmingi projektai gali vesti link pykčių – tai neretai yra girdima tarp loterijų laimėtojų.
Žmogui yra labai svarbus psichologinis pasiruošimas, gebėjimas elgtis su pinigai. Dažnai atrodo, kad pinigai išspręs žmogaus problemas, bet pinigų išlaikymas, jų efektyvus įdarbinimas yra atskiras mokslas ir tam reikalingos kompetencijos“, – paaiškino „ConnectPay“ vyriausioji ekonomistė.
Savo sėkmės pervertinimą lemia mąstymo klaidos
Tikimybė loterijoje laimėti didįjį prizą yra arti nulio. Pasak „Olifėja“ atstovų, kad sukauptų 80,98 mln. eurų didįjį prizą, loterijų žaidėjai turėjo nupirkti 224 952 439 bilietus už 449 904 878 eurus. Tad pirkti bilietą tikintis, kad ši „investicija“ atsipirks – nelabai logiška. Visgi, dauguma loterijos žaidėjų tai supranta ir apie tai negalvoja kaip apie galimybę laimėti – jiems tai yra smagus laiko praleidimas. Nepaisant to, žmonės yra linkę pervertinti savo šansus laimėti loterijoje.
„Žmonės labai prastai vertina tikimybes ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl ima žaisti loterijose. Čia yra mąstymo klaida, ekonomikoje vadinama prieinamumo šališkumu (angl. availability bias) – dažniausiai iš žiniasklaidos daug girdime apie laimėjimą, dėl to mums atrodo, kad tikimybė laimėti yra didesnė, nei ji yra iš tiesų. Tai lygiai tas pats kaip mes girdime apie lėktuvo katastrofas ir niekada negirdime apie sėkmingai nusileidusius lėktuvus“, – paaiškino L. Galdikienė.
Ekonomistai pastebi, kad po sėkmingo loterijos laimėjimo žmonės priima visiškai tikimybiškai nesusijusius sprendimus tikėdamiesi, kad padidins savo šansus laimėti. Tai, pasak ekonomistės, yra dar viena mąstymo klaida – karštos rankos klaida.
Pavyzdžiui, kai atskleidžiama, kurioje parduotuvėje nupirktas laimingas bilietas, joje išauga parduotų loterijos bilietų skaičius. Arba, jeigu laimingame biliete buvo skaičius 5, žmonės pradeda vengti šio skaičiaus manydami, kad kitame laimingame biliete kamuoliukas su skaičiumi 5 nebeišriedės. Bet tai yra du vienas su kitu nesusiję dalykai. Taip nutinka dėl to, nes žmogus mato tam tikras tendencijas duomenyse, kur iš tiesų koreliacijos nėra.
