Premjerė žada, kad jau kitą savaitę bus patvirtintas planas, kuris leis Lietuvoje mažą dalį gerai besitvarkančių savivaldybių uždaryti į burbulus, ten įvesti švelnesnius karantino ribojimus nei likusioje šalyje.
Širvintų gyventoja dalinasi savo COVID-19 ligos istorija – moteris dar praėjusiais metais gydėsi koronaviruso sukeltą plaučių uždegimą. Po 10-ies dienų palatoje širvintiškė pasveikusi grįžo namo, tačiau naujausia COVID-19 statistika rodo, kad moteris vis dar yra įtraukta į šiuo metu sergančiųjų žmonių sąrašą.
„Žinoma, buvau labai nusilpusi, kai grįžau, bet viskas atsistatė ir jau nuo lapkričio 13-os dienos, aš sėkmingai darbuojuosi toliau“, – sako ji.
Kodėl pasveikusi Širvintų gyventoja, beveik 3 mėnesius po ligos vis dar įrašyta į sergančiųjų sąrašus aktyviai ėmė aiškintis merė Ž. Pinskuvienė. Sergančiųjų sąrašų ji išsiprašė iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro.
„Nuo spalio mėnesio yra dar sergantys 7 žmonės, nuo lapkričio dar 29 sergantys. Nuo gruodžio dar 21. Mes matom darželio auklėtoja, seniausiai, 2 mėnesiai dirba, ji sąrašuose, tai apie ką mes kalbam. Iš 115 sergančiųjų žmonių, grubiai šiandien dienai Širvintų rajone turėtų būti sergantys 58 žmonės“, – teigia ji.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras aiškina, kad pasveikę, bet iš sergančiųjų sąrašų neišbraukti gyventojai – ne iki galo atlikto gydytojų darbo rezultatas.
„Įprastai gydantis gydytojas, šeimos gydytojas, kuris seka asmens ligos eigą, domisi žmogaus sveikatos būkle, įvertinęs simptomus ir nusprendžia, kada žmogus yra pasveikęs. Šeimos gydytojas apie turi padaryti įrašą žmogaus sveikatos istorijoje. Atsitinka taip, kad ne visada medikai suskuba šita įrašą padaryti“, – aiškina merė.
Išpūstas COVID-19 sergančiųjų skaičius, anot Ž. Pinskuvienės, kenkia jos rajonui, trukdo atlaisvinti karantiną.
„Duokit savivaldybėms, pačioms spręsti, kada jos turi atidaryti tą verslą. Mes viską sužiūrėsim, mes viską sukontroliuosime“, – tikina ji.
Vyriausybei patariantys sveikatos ekspertai ragina savivaldybes nemaišyti skirtingų sergamumo rodiklių. Pagal bendrą vienu metu sergančių žmonių skaičių, karantino ribojimai nėra įvedami.
„Jeigu teigiamu tyrimu dalis žemėja, jeigu naujų atvejų skaičius per 14 dienų krenta, tai yra gerai. Susirgusių skaičius visados nebuvo patikimas. Širvintose sergamumas nėra pats mažiausias, per dvi savaites siekia 35 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, kai visos Lietuvos vidurkis yra 381“, – sako Sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys Balevičius.
Tam, kad savivaldybė būtų uždaryta į savarankišką burbulą, kur galiotų švelnesni karantino ribojimai, reikia sergamumą sumažinti 4 kartus. Tokią galimybę žada numatyti Vyriausybė, nes, pavyzdžiui, Rietave per savaitę nebuvo užfiksuota nė vieno naujo COVID-19 atvejo.
„Tos kelios savivaldybės yra scenarijuje B pagal susirgimų skaičių, maždaug apie 100 atvejų 100 000 gyventojų per pastarąsias 14 dienų. Tose savivaldybėse galėtų galioti palaisvinimai, kurie nacionaliniu mastu galėtų galioti scenarijuje B. Mes pirmiausia visą schemą turėtumėme pasitvirtinti pirmadienį ir tada jau konkrečioms savivaldybės numatyti, konkrečias išimtis“, – teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
O štai Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius sako, kad savarankiškų burbulų savivaldybėje įvedimui savivaldybė yra pasiruošusi.
„Pasiekus tą ribą, kuri galbūt būtų peržiūrima kas savaitę, atvertų verslus Tikrai kiekviena kirpėja bus testuojama, gali būti, kad net 2 kartus per savaitę. Yra daugybė nesudėtingų paprastų metodų ir tikrai tai neturėtų kainuoti verslui“, – sako jis.
Tokiam planui pritarė ir Vyriausybės ekspertai. Šiuo metu tik vienintelėje Rietavo savivaldybėje pagal siūlomus Vyriausybės rodiklius galėtų galioti švelnesnis karantinas. Dar trijų savivaldybių: Jurbarko rajono, Kalvarijos, ir Šilalės rajono 2 savaičių sergamumo rodiklis svyruoja tarp 100 ir 110 atvejų 100-ui tūkstančių gyventojų.
