Tokius oficialius infliacijos arba kainų augimo duomenis skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“.
Mažiausia infliacija – Lietuvoje
Per pastaruosius metus – šį kovą, palyginti su 2023 m. kovu – infliacija Lietuvoje siekė 0,4 proc. Toks metinės infliacijos rodiklis yra geriausias tarp visų bendrijos narių.
Visoje ES metinė infliacija kovą siekė 2,6 proc., o vien tik euro zonos šalyse – 2,4 proc.
Sparčiausiai kainos didėjo Rumunijoje (6,7 proc.), Kroatijoje (4,9 proc.), Austrijoje (4,1 proc.) ir Estijoje (4,1 proc.).
O, be Lietuvos, infliacijos tempas buvo lėčiausias Suomijoje (0,6 proc.), Danijoje (0,8 proc.) ir Latvijoje (1 proc.).
Kai yra fiksuojama lėtesnė infliacija, gyventojų ir įmonių turimi pinigai nuvertėja lėčiau.
Be to, jeigu darbo užmokestis didėja greičiau nei kainos, tai reiškia, kad realiai galima nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų.
Kita vertus, nekeldami kainų verslai gali uždirbti mažiau pelno, kurį galėtų investuoti į plėtrą, naujų darbo vietų kūrimą.
Be to, dėl mažesnės infliacijos lėtėja kai kurių mokesčių – pavyzdžiui, pridėtinės vertės – surinkimas. Valstybei surenkant mažiau mokesčių, mažėja galimybės didinti išlaidas, pvz., įvairių išmokų didinimui, saugumui, švietimui, sveikatos apsaugai ir t.t.
Per 3 metus maistas pabrango beveik 50 proc.
Net jeigu per pastaruosius metus kainos Lietuvoje augo lėčiausiai iš visų ES šalių, tai nereiškia, kad jos mažėjo. Kitaip tariant, pakilusios jos ir liko aukštumoje.
Skaičiuojant ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, maisto kainos pas mus dabar yra kone 50 proc. didesnės nei prieš trejus metus.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vien nuo 2021 m. vasario maistas mūsų šalyje pabrango 48,8 proc.
Per šį laiką duona ir grūdų produktai pabrango net 53,3 proc., mėsa – 42 proc., žuvis – 33,3 proc., pienas, sūris, kiaušiniai – 55,6 proc., aliejai – 36,6 proc., vaisiai – 28,1 proc., daržovės – net 68,8 proc.
Tiesa, per pastaruosius trejus metus pastebimai išaugo ir vidutinis darbo užmokestis.
Jeigu 2021 m. pirmąjį ketvirtį vidutinė darbuotojo alga į rankas buvo 996,5 euro, tai praėjusių metų pabaigoje ji jau siekė 1303,8 euro.
Vis dėlto vidutinio darbo užmokesčio padidėjimas 307,3 euro arba 30,8 proc. toli gražu nesiekia maisto brangimo tempo (48,8 proc.).
