Tiesa, medikus neramina augantys vaikų susirgimai – sunkiai sergantiems neskiepytiems vaikams prireikia net reanimacijos.
Jau netrukus galimybių paso gali nebelikti. Prezidentui ir sveikatos ekspertams raginant Vyriausybę kuo greičiau keisti pandemijos valdymo strategiją į tai sureagavo ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Premjerė pareiškė, kad Vyriausybė jau kurį laiką turi planą stabdyti Galimybių pasą ir sprendimas netrukus paaiškės.
„Vyriausybė planą sustabdyti Galimybių pasą jau turi keletą savaičių. Tiesiog šias savaites buvo derinami Operacijų vadovo sprendimai, diskutuojama su verslu taip pat, kur dabar taikomas galimybių pasas ir kokie reikalavimai galėtų jį pakeisti. Ir aš manau, kad sprendimas dėl Galimybių paso sustabdymo bus priimtas Vyriausybės kitą trečiadienį“, – teigia I. Šimonytė.
Apie tai, kad galimybių pasas jau savo vaidmenį atliko prakalbo ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, kuris dar prieš metus buvo vienas galimybių paso iniciatorių.
„Jisai labai, labai svarbi pandemijos valdymo priemonė buvo tuomet, bet kaip su visais gerais dalykais, jie turi ir pradžią. Tai reikia pradėti galvoti, kaip išeisime iš galimybių paso režimo“, – kalba R. ŠImašius.
Tiesa, dar neseniai sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikino, kad artimiausiomis savaitėmis galimybių paso Vyriausybė naikinti neketina. Tačiau ir ekspertai, ir prezidentas Nausėda jau kuris laikas kritikuoja omikron akivaizdoje vykdomą valdžios pandemijos valdymo strategiją ir ragina imtis veiksmų. Į tokius pasisakymus atsakė ir premjerė Šimonytė.
„Prezidento pasisakymo aš nevertinsiu, bet pasakysiu, ką Vyriausybė daro. Pandemijos valdymo strategija jau yra kuris laikas pakeista – ji pakeista pirmiausia kalbant apie kontaktus, jų vertinimą, izoliacijos pareigą. Tas jau keletą savaičių veikia“, – sako I. Šimonytė.
O kai kurie sveikatos ekspertai jau ragina naikinti ne tik galimybių pasą, bet ir mažinti ribojimus – leisti gyventojams persirgti, natūraliai reimunizuotis ir išsikvėpti pandemijai. Plintant omikron tokios šalys kaip Anglija, Danija švelnina įvestus apribojimus.
Pasak Infekcinių ligų epidemiologo Pauliaus Gradecko, jau yra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad ribojimai ilgalaikėje perspektyvoje naudos neduoda.
„Dabar yra daugiau informacijos ir mokslinių įrodymų, kad visgi atsivėrimo kelias yra stabilesnis ir turintis ilgalaikiškesnes pasekmes, pozityvias pasekmes visuomenėje negu dar papildomi ribojimai“, – sako infekcinių ligų epidemiologas Paulius Gradeckas.
Apie tai, kad kovoti su omikronu nebėra prasmės atvirai pasisako ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Jis aiškina kad šiuo metu reikia ne apribojimų, o laisvesnio gyvenimo.
„Tai reiškia, kad mums visas priemones reikia taikyti taip, kad jau pradėtume pamažu iš jų išeidinėti. Nors skaičiai dideli ir paradoksalu apie tai kalbėti, bet aš šneku apie du, tris žingsnius į priekį“, – teigia R. Šimašius.
O valdžiai sprendžiant galvosūkį dėl ribojimų naikinimo – Lietuva fiksuoja rekordinius užsikrėtimų skaičius. Per vakar dieną nustatyta net 11365 nauji atvejai. Reanimacijoje dėl gyvybės kovoja 97 ligoniai. Nors situacija Vilniaus regione stabili, Santaros klinikose sergančiųjų daugėja.
„Santaros klinikose situacija šiek tiek blogesnė – užimta apie 85 proc. aktyvaus gydymo lovų ir 70 proc. reanimacinių lovų“, – sako Santaros klinikų direktorius Feliksas Jankevičius.
Šiuo metu Santaros klinikose serga 212 medikų ir, jei situacija prastės, bus kreipiamasi pagalbos į kitas įstaigas. Maža to, medikus neramina augantis hospitalizuotų vaikų skaičius – visi į ligoninę patekę vaikai – neskiepyti.
„Auga užsikrėtusių ir hospitalizuotų vaikų skaičius – tai šiuo metu turime Santaros klinikose 17 vaikų ir trijų iš jų būklė sudėtinga – jie gydosi reanimacijos skyriuje“, – teigia F. Jankevičius.
Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad naujų atvejų skaičius dar gali augti ir iki 20 tūkstančių per dieną. Tik pasiekus tokius skaičius visus atvejus ištirti šalies laboratorijos jau nebus pajėgios. Todėl didinamos apimtys testavimo punktuose – jie veiks ilgiau, papildomai prasitestuoti galės dar keli tūkstančiai žmonių. Tiesa, šis skaičius yra tik lašas jūroje, mat realiai sergančiųjų gali būti ir du, ir tris kartus daugiau.
O nemenką dalį visų užsikrėtimų koronavirusu šiuo metu sudaro vaikai.
„Vaikai nuo 7 iki 18 metų pagal susirgimus jie sudarė 33 procentus tarp visų susirgusių asmenų“, – sako vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.
Netrukus laukia naujų pokyčių. Europos Sąjungos skaitmeninis sertifikatas po pilnos vakcinacijos bus išduodamas 9 mėnesiams. Lietuvoje po pilnos vakcinacijos sertifikatas galios 7 mėnesius, o pasiskiepijusiems sustiprinančia doze – neribotą laiką.
