Nuo ankstyvo ryto sostinė skiepui leido registruotis 45 metų ir vyresnio amžiaus žmonėms. Vos tik gyventojai supuolė jungtis prie sistemos, ši dėl didžiulio užklausų kiekio nulūžo. Maža to, savivaldybė pranešė, kad nuo šiandien vakcinos nebėra skirstomos ir pagal prioritetines grupes, tad gyventojai gali registruotis bet kurio gamintojo skiepui.
Tiesa, sostinėje apie 10 tūkstančių „Pfizer“ vakcinos dozių, kurios pasirodė sistemoje, neliko jau iki pietų. O „AstraZeneca“ vakcinos, kurios ne visi nori, sistemoje yra daugiau kaip 10 tūkstančių:
„Tikrai bijojau „AstraZeneca“ vakcinos, o dėl „Pfizerio“ man nekilo jokių abejonių ir labai džiaugiuosi, kad gavau vakciną.“
„Ne, nebuvo, o kodėl bijoti, juk kiekvienas skiepas yra testuotas, ko čia klausytis bobučių kalbų?“
„Norėjau „Pfizer’io“ iš tikrųjų ir gavau „Pfizerį“.“
„Visiškai nedvejojau ir neturi reikšmės, koks skiepas, svarbiausia – išvis jį turėti.“
Nepaisant sparčios vakcinacijos sostinėje, kai per savaitę išnaudota apie 46 tūkstančiai skiepų dozių ir vidutiniškai per dieną skiepą gavo apie 6 tūkstančiai žmonių, koronaviruso situacija Vilniuje išlieka bloga. 14 dienų sergamumas COVID-19 siekia daugiau kaip 1000 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Dėl įtemptos situacijos sostinė skuba vakcinuoti 45 metų ir vyresnio amžiaus gyventojus, tačiau registracijos sistema tokių tempų neatlaiko.
„Didelis žmonių skaičius registravosi, sistema neatlaikė. Po kurio laiko atgaivinta. Tai yra pratybos prieš nacionalinį pritaikymą. Tai yra rimtas iššūkis ir į tai reikia atkreipti dėmesį, kad sistema neužlūžtų ilgesniam laikui“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Dar praėjusią savaitę prie „Litexpo“ parodų rūmų nutįso didžiausia žmonių eilė. Tąkart taip pat strigo sistema, šimtai gyventojų laukė prie „Litexpo“ durų. O po tokių nesklandumų kyla klausimas, ar prasidėjus masinei gyventojų registracijai, bendra sistema atlaikys žmonių srautus. Ministerija aiškina – šiuo metu specialistai testuoja sistemą.
„Nuo šiandien prie šitos sistemos jungiasi dar 20 savivaldybių, tikimės, kad sistema atlaikys ir sistemos tvarkytojai bus pasiruošę didesniam gyventojų srautui“, – pasakoja kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
O merai baiminasi, kad pradėjus masinę registraciją, mažų savivaldybių gyventojai vyks į Vilnių ir ten bandys gauti norimą skiepą, pavyzdžiui, „Pfizer“ vakciną. Pasak Šiaulių miesto mero Artūro Visocko, jau šį savaitgalį šiauliečiai dūmė į sostinę tam, kad galėtų pasiskiepyti, mat dalis Šiauliams pažadėtos vakcinos prieš savaitgalį buvo atiduotos Vilniui. Tiesa, padėtis Šiauliuose nėra bloga, šiuo metu 14 dienų sergamumas čia yra trigubai mažesnis nei Vilniuje.
„Aš manyčiau, jei jau reikėjo gelbėti Vilnių, akivaizdu, kad turėjo skiepytis vilniečiai. Vadinasi, reikėjo kažką padaryti, pažiūrėti, ar žmogus deklaruotas. Tokiu būdu visi skiepai būtų pasiekę vilniečius“, – teigia Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Vis dėlto tokių važinėjimų paskui skiepus meras Remigijus Šimašius nesureikšmina.
„Turiu kažkokius gandus, kad žmonės organizuojasi iš kitų rajonų ir atvažiuoja skiepytis į Vilnių, turbūt yra tam tikro pagrindo. Apribojimų nėra. Kaip nustatyta, taip mes laikomės. Jokių tikrinimų dėl gyvenamos vietos nedarome“, – kalbėjo R. Šimašius.
Tiesa, meras pripažįsta, kad dalis žmonių nenori „AstraZeneca“ vakcinos, mat antro skiepo tenka laukti 12 savaičių, o žmonėms tai nėra patogu. Apie šią problemą prabyla ir Seimo Pirmininkė. Pasak jos, reiktų atsižvelgti į ekspertų nuomonę ir keisti tvarką.
„Apie tai kalba medicinos ekspertai, kad optimalus laikas yra nuo 6-8 savaičių. Ir apie tai jau buvo ne kartą pasisakyta“, – sako Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė aiškina, kad jau dabar savivaldybės kartu su gydymo įstaigomis gali paankstinti antrąjį „Vaxzevria“ skiepą.
„Leidom savivaldybėms kartu su gyventojais ir su skiepijančiomis įstaigomis spręsti dėl intervalo pasirinkimo. Matome, kad „Vaxzevria“ vakcina yra skiepijama po 4 savaičių. Ir paskiepytų pilna schema gyventojų dalis didėja“, – pasakoja J. Grebenkovienė.
O Kauno miestas gyventojus skiepija bene sparčiausiai visoje Lietuvoje ir vakcinos čia neužsilaiko. Kaune jau yra vakcinuota apie 66 procentai 65 ir vyresnio amžiaus žmonių. Vilniuje – 64 procentai. Pasak ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo, Kaunas kaip ir Vilnius norėtų gauti dar daugiau skiepų dozių.
„Kaunas yra juodojoje zonoje ir manytume, kad galėtume gauti šiek tiek didesnę proporcinę dalį vakcinų, siekiant stabdyti tą plitimą. Šiuo metu gauname tiek, kiek proporcingai Kauno miestui tenka“, – teigia Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.
O sergamumas koronavirusu Lietuvoje ir toliau auga. Didėjantis sergančiųjų skaičius siejamas ir su sparčiai plintančiomis atmainomis. Tiesa, kol kas Lietuvoje neužfiksuota „Indiška“ koronaviruso atmaina. Nors pastaroji aptikta Danijoje ir patys danai skelbia, kad vienas „indiškos“ atmainos atvejis siejamas su Lietuva, jis nustatytas Lietuvos piliečiui. Beje, šiandien Danija paskelbė visiškai atsisakanti ir „Johnson&Johnson“ vakcinos.
