Kaip, atėjus Trumpui, Lietuvai ir Europai seksis saugumo srityje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Dar prieš prasidedant JAV prezidento rinkimams Amerikoje užsienio politikos klausimai aktualūs ir diskutuotini nebuvo, mat amerkiečiams tai paprasčiausiai nerūpėjo. Visgi Trumpas, pradėjęs savo rinkiminę kampaniją, siekė parodyti, kad būtent jo dėka pasaulyje įsivyraus taika, tad iškėlė šį klausimą į dienos šviesą.
Žadėjo užtikrinti taiką
Pasak eksperto Kojalos, užsienio politika Amerikoje, visgi, nėra pirmumo teisę turintis klausimas. Užsienio kortą Trumpas kampanijos metu naudojo siekdamas pritraukti kuo daugiau rinkėjų.
„Tai nėra prioritetas, bet aš manau, kad Trumpas sugebėjo sukurti emociją, tokią nedetalizuotą emociją, bet įtikinusią gana nemažą dalį rinkėjų, kad jis yra taikos kandidatas, kad jis užtikrins pasaulyje taiką. Jis taip pat dažnai minėdavo III pasaulinio karo rizikos motyvą, sakydamas, kad Bidenas mus veda III-ojo pasaulinio karo link, o prie manęs (Trumpo), mano pirmosios kadencijos metu karai nekildavo, vadinasi, ir antrosios kadencijos metu aš visas tas problemas išspręsiu. <...>
Tai dabar ir žiūrėsime, kokie bus jo konkretūs veiksmai, kaip jis tą ketina spręsti. Turbūt yra keli principai, kurie Trumpo retorikoje nekinta net dešimtmečius. Dar tada, kai jis buvo versle, jis kai kuriuos dalykus minėjo. Vienas iš jų – nusivylimas pasauliu ir sąjungininkais, teigiant, kad sąjungininkai piktnaudžiauja JAV teikiamomis saugumo garantijomis, nieko nesukuria kaip pridėtinės vertės, patys neinvestuoja į gynybą ir kliaujasi tuo, kad viską padarys amerikiečiai“, – pasakoja Linas Kojala.
Kiltų grėsmė saugumui
Kalbėdamas apie NATO ir JAV karinę pagalbą aljanso valstybėms, Kojala prisimena dar 2018 m. NATO viršūnių susitikime Trumpo išreikštą poziciją, kad jei per itin trumpą laiką gynybos išlaidos neišaugs, JAV iš NATO galiausiai pasitrauks ar bent pareikš, kad narystę stabdo. Kojala sutinka, kad toks Amerikos žingsnis būtų lemtingas, mat tiek NATO, tiek Lietuva be Jungtinių Valstijų pagalbos efektyviai funkcionuoti negalėtų.
„Na, aš manau, visų pirma, subyrėtų visa, iš esmės, Vakarų saugumo architektūra, nes šiandien, kaip ir minėjau, be JAV Europos šalys nėra pajėgios gintis pačios, nėra pajėgios kompensuoti tos netekties, kurią sukurtų Jungtinių Valstijų praradimas. Aišku, ir politinio svorio prasme, bet net ir koncentruojantis tik į gynybos elementus. Europos valstybės neturi pajėgių kariuomenių, didžiosios Europos šalys, tokios kaip Vokietija ir Prancūzija, balansuoja tiek 2 proc. BVP riba, bet iš esmės negali kalbėti apie tai, kad turi panašias pajėgas, kurias turėjo Šaltojo karo metais. <...>
Iš esmės, Europos saugumas suprastėtų tą pačią akimirką, kai JAV paskelbtų tokį sprendimą. Juolab, kad tai taptų impulsu kitiems – Rusijai, Kinijai – kad viskas, era, kai Vakarai, su JAV priešakyje, dominavo, baigėsi. Vadinasi, mes galim kalbėti vėl, galbūt, apie žemėlapio perbraižymą arba bent apie politinių įtakos zonų susikūrimą“, – aiškina laidos svečias.
Visą pokalbį su L. Kojala išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
.jpg)
