„Šis Vilniaus oro uoste mane paėmusio vyro komplimentas buvo pasakytas su tikru jausmu. Ir per vizitą šalyje dešimtis kartų girdėjau tos pačios temos variacijas, kurias kartojo įmonių vadovai, mokslininkai ir net paprastai ciniški žurnalistai.
Visa tai atrodė tarsi adrenalino injekcija svečiui iš Didžiosios Britanijos, kurį graužia neapykanta valdžiai ir neviltis dėl ateities“, – savo įspūdžiais po vizito Lietuvoje dalinasi „Bloomberg“ autorius Adrianas Wooldridge‘as.
Baltijos šalių sėkmės istorija
Savo tekste jis rašo, kad vos prieš 40 metų Lietuva buvo skurdi sovietų imperijos provincija, tačiau šiandien jos BVP sudaro 90 proc. Europos vidurkio. Maža to, 2024 m. Pasaulio laimės ataskaitoje nustatyta, kad jaunesni nei 30 metų Lietuvos gyventojai yra laimingiausi pasaulyje.
„Šalis nebeatsilieka nuo Vakarų, o pati kuria pasaulinio lygio įmones. „Vinted“ yra perdirbimo milžinė, kurios programėlė padeda žmonėms parduoti savo „anksčiau naudotus“ drabužius, batus ir aksesuarus.
„Nordsec Ltd“, siūlanti populiarią virtualaus privataus tinklo programinę įrangą NordVPN, yra kibernetinio saugumo milžinė. „BOD Group“ sėkmingai gamina saulės baterijas ir optinius lęšius. „Teltonika Networks“ yra pirmaujanti daiktų interneto įrangos gamintoja. Bendrovė „Brolis Semiconductors“ gamina optinę ir lazerinę įrangą, skirtą tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms. „TransferGo“ supaprastina pinigų pervedimą per sienas, ypač Europoje ir iš jos“, – Lietuvos inovacijų milžines vardina A. Wooldridge‘as.
Jo manymu, Lietuva anksčiau kentėjo nuo to, ką būtų galima pavadinti Estijos kompleksu: „nepilnavertiškumo jausmo kaimyninės Estijos atžvilgiu, kuri taip gerai užsirekomendavo kaip „Skype“ ir skaitmeninės vyriausybės tėvynė. Nors šis kompleksas neišnyko, lietuviai vis labiau įsitikinę, kad jie yra tikroji Baltijos šalių sėkmės istorija“.
Trys kompetencijos klasteriai
Anot A. Wooldridge‘o, Lietuva turi tris kompetencijos klasterius, kurie pranašauja gerą ateitį. Pirmasis – finansinės technologijos, antrasis – lazeriai ir optika.
„Tačiau didžiausias šalies išteklius yra ne kokia nors konkreti patirtis, o jos įsipareigojimas kurti valstybę. Pojūtis, kad tai „aukso amžius“, eina kartu su pažeidžiamumo jausmu: Lietuviai puikiai supranta, kad vienintelis būdas tokiai mažai šaliai, kaip jų, išgyventi pavojingame pasaulyje – sukurti aukštųjų technologijų ekonomiką, kuri galėtų aplenkti ir pergudrauti savo didžiules kaimynes.
Skirtingos pramonės grupės noriai dalijasi žiniomis ir pinigais, kad sukurtų klestinčias ekosistemas. Įmonės taip pat turi nepaprastą gebėjimą iš naujo atrasti save pasikeitus situacijai, ypač pastaraisiais metais išaugus karo grėsmei“, – rašo „Bloomberg“ autorius.
Maža to, jis išskiria, kad Lietuvoje be minėtųjų sėkmės sektorių dar veikia pelningos medienos ir žaidimų pramonės, o atvira niša – karinės technologijos.
„Lietuva vis dėlto yra puiki sėkmės istorija, kuri nusipelno didesnio dėmesio, nei jai skiriama. Tai sėkmės istorija lietuviams, kurie sudėtingame pasaulio kampelyje sukūrė gyvybingą ekonomiką.
Tai liberalizmo sėkmės istorija: tarptautinių liberalių organizacijų, tokių kaip NATO ir ES, kurios nusprendė elgtis teisingai, ir liberalių idėjų, tokių kaip demokratija ir laisvoji rinka, kurios įsitvirtino Rusijos šešėlyje. Tuo metu, kai mes ėmėme kankintis dėl liberalizmo nesėkmių ir autoritarizmo pažangos, šalis, kuri kadaise buvo pragaro padalinys, dabar klesti laisvėje ir klestėjime“, – reziumavo A. Wooldridge‘as.
