Gintaras Sarafinas sako, kad sprendimas nebeleisti skelbti detalių duomenų apie mokyklų egzaminų išlaikymo rezultatus atsirado dėl ŠMSM pusėn skriejusios kritikos dėl įvairių švietimo klausimų, o dabar, anot jo, ŠMSM bando kritikus pažaboti.
„Švietime per pastaruosius dvejus metus prasidėjo per 10 skirtingų reformų. Dauguma jų buvo labai prastai parengtos, kilo daugybė skandalų, buvo atstatydinti trys ministrai, vienas viceministras pasitraukė, viena Nacionalinės švietimo agentūros direktorė. Na ir kai tiek visko įvyko, mes buvome pakankamai kritiški. Demaskavome trūkumus ir bėdas, dažnai remdavomės duomenimis, faktais. Tai dabar nusprendė užgniaužti, kad užčiauptų mus ir kartu, kad šiek tiek nuimtų temperatūrą švietimo sektoriuje, kuri yra pakankamai aukšta ir dėl įtraukiojo ugdymo reformos, ir dėl to, kad vaikai vis dar mokosi dalį disciplinų be vadovėlių, ir dėl artėjančių vasaros niuansų, kur ten išvis laukia košmarai mokyklų“, – teigia G. Sarafinas.
Anot „Reitingai“ vyr. redaktoriaus sprendimas nebeskelbti tam tikrų duomenų apie mokyklas kenkia visuomenės interesui. Jis išreiškia nepasitenkinimą ir tuo, jog priiminėjant sprendimą nebuvo konsultuojamasi su visuomene.
Tiesa, I. Gaižiūnas neigia, jog sprendimas nebeleisti atskleisti detalių duomenų apie mokyklų egzaminų rezultatus buvo priimtas dėl gaunamos kritikos.
Be to, anot jo, visuomenė vis dar gali susipažinti su mokyklų valstybinių brandos egzaminų išlaikymo vidurkiais.
O greta to, taip pat galima pamatyti ir duomenis apie pačią mokyklą – kiek joje yra mokytojų, kokia jų kvalifikacija, kokio dydžio klasės yra mokykloje bei kokie kiti specialistai dirba mokykloje – kurių, anot I. Gaižiūno, žurnalas „Reitingai“ neparodo.
„Mes vis tik suprantam, kad tik egzamino rezultatas jokiais būdais neindikuoja mokyklos kokybės. Ponas Sarafinas nuolatos bando akcentuoti, kad tik egzamino rezultatas parodo mokyklos kokybę, bet mes suprantam, kad yra vaikai iš socialinę riziką patiriančių šeimų, yra vaikai iš šeimų, kurios nedaug uždirba, kur galbūt tėvai ne tiek įkvepia motyvacijos vaikams. Yra vaikai, kurie turi specialiuosius ugdymosi poreikius ir visi šitie vaikai, kurie patiria atskirtį, natūralu, kad jie rodo žemesnius pasiekimus“, – aiškina I. Gaižiūnas.
Viceministro teigimu, dėl šių priežasčių, kai mokyklos yra reitinguojamos vien tik tai pagal egzaminų rezultatus, tos ugdymo įstaigos, kurios turi daugiau tokių vaikų, yra nubaudžiamos, kadangi reitinguose jos būna žemai.
„ Jos yra metamos žemyn reitinguose ir mes sakome, kad tai yra prastos mokyklos, kur dominuoja nesimokymo kultūra. Nors mes suprantam, kad tos mokyklos įdeda labai didelį darbą ir jos yra tikriausiai pačios geriausios, ypatingai tos, kurios gali net pakelti mokinių pasiekimus“, – sako I. Gaižiūnas.
Visgi, G. Sarafinas tokias kalbas vadina „vėjais“ ir teigia, kad žurnalas „Reitingai“ deda visus įmanomus duomenis, kurie yra pateikiami. O ir dabartinius pateikiamus duomenis, pasak G. Sarafino, pasiekti sunku dėl „užlūžtančios“ sistemos.
„Aš nežinau, gal viceministras neprigirdi, apsimeta ar vaidina kažką. Bet iš tikrųjų mes, kaip „Reitingai“ tų duomenų galėtumėme įdėti labai daug ir bet kokių – ir apie patyčias, ir apie vadybą, ir apie pridėtinę vertę, ir apie vaikų savijautą, ir atmosferą mokyklose, bet tie tyrimai nėra atliekami ir jis žino, kad jie nėra atliekami, bet reikalauja, kad būtų dedama, žinodamas, kad to nėra gamtoje.
Tai mes dedame tai, kas yra. Tai yra akademiniai pasiekimai – dedame. Matome, kaip sekasi jaunuoliams stoti – dedame. Mes tai dedame, kas yra prieinama ir vieša šeimoms ir nieko daugiau“, – tvirtina „Reitingai“ vyr. redaktorius.
Be to, I. Gaižiūnas prideda, kad anksčiau detaliai skelbti mokyklų egzaminų rezultatai, būdavo nekorektiški, kadangi mažų mokyklų atveju iš duomenų, būdavo galima identifikuoti konkretų vaiką ir jo mokymosi rezultatus.
„Yra svarbu suprasti, kad mes turime kalbėti apie tai, iki kokio lygio šitie egzaminų rezultatai gali būti išgraduoti. Nes mes, kai pradedame juos graduoti į mokyklų lygį, kai nedaug vaikų, pradeda išlįsti, kad vaikus galima identifikuoti pagal jų rezultatus“, – aiškina I. Gaižiūnas.
G. Sarafinas teigia, kad dėl šios priežasties mokyklos, kuriose egzaminus laiko ne mažiau nei 3 mokiniai, žurnale „Reitingai“ reitinguojamos nėra. Tačiau viceministras atsako, kad ŠMSM koncentruojasi ne į vieną žurnalą, bet į apskritai visiems prieinamus duomenis.
O tai, kokie duomenys apie mokyklas bus skelbiami visuomenei, viceministras sako, kad bus tariamasi su visuomene, švietimo įstaigų ir asociacijų atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, žurnalistais bei moksleiviais.
Nerimaujama, kad valdžios atstovai galės pasinaudoti viešai neprieinamais duomenimis
Jau kurį laiką Lietuvoje yra numatyta, kad tėvai privalo vesti vaikus į tą mokyklą, kuri jiems yra priskirta pagal gyvenamąją vietą. Tačiau kai kurie tėvai, orientuodamiesi į mokyklų egzaminų rezultatus, mėgina savo atžalas nuvesti į geresnes mokyklas, fiktyviai deklaruodami kitą vaiko gyvenamąją vietą.
„Formuojasi tarsi kažkokie getai negalinčių pasiūlyti geresnės mokyklos, nors mes suprantam, kad mokyklos gerumas ne tik egzaminų rezultatas“, – sako I. Gaižiūnas.
Visgi dabar, kai konkretūs duomenys apie mokyklų egzaminų rezultatus yra neprieinami, baiminamasi, kad tuo gali pasinaudoti valdžios atstovai.
„Portalas „Delfi“ atliko tyrimą, kaip ir kur mokosi Vyriausybės narių, ministerijų vadovybės vaikai, tai tikrai dauguma mokosi ne prie arčiausiai namų esančiose mokyklose, o ten, kur geros mokyklos. Tai jie visiems kitiems siūlo mokytis arčiau namų, nesvarbu, koks ten yra lygis“, – tvirtina G. Sarafinas.
I. Gaižiūnas tokias kalbas vadina manipuliacijomis.
Nesutarimai dėl įstatymo pataisų
G. Sarafinas taip pat kritikuoja ir šią savaitę Seime pateikiamą įstatymo pataisą, teikiamą švietimo, mokslo ir sporto komiteto, kuria siekiama uždrausti teikti duomenis toms žiniasklaidos priemonėms, kurios lygintų, vertintų ar reitinguotų mokyklas.
„Čia yra primetimas savo valios ir akivaizdus vienai žiniasklaidos priemonei sukurptas įstatymo projektas“, – piktinasi žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.
Tačiau I. Gaižiūnas aiškina, kad Seimo nariai įstatymo pataisos formuluotę yra linkę tikslinti. Be to, jis užsimena, kad įstatymo pataisoje taip pat užsimenama ir apie tai, jog duomenys kaip tik turėtų būti vieši.
„Jeigu paskaitysime pačią pradžią (įstatymo pataisos – aut. past.), tai duomenys yra naudojami mokyklų veiklos stebėsenai. Reiškia taip, kad matytume kas vyksta mokykloje, jau suponuoja, kad tai turi būti vieša. veiklos tobulinimui, moksliniams tyrimams“, – sako viceministras.
Visą „Žinių Radijo“ laidą galite peržiūrėti čia:
