K. Girnius, įvertino, kaip reikėtų reaguoti į tokias S. Naryškino kalbas, ir kaip jis reaguoja pats į situaciją. Galimos konfrontacijos prieš NATO atveju Rusijai grėstų pralaimėjimas.
„Aš jų nelabai vertinu. Aš manau, kad yra visiškai aišku, kad Rusija nedrįs pulti, imti kokių nors labai rimtų veiksmų prieš NATO šalis. Čia tiktai tuščias kalbėjimas, kurio tikslas gal yra truputį įbauginti Lenkijos ir kitų šalių gyventojus, kurie jau ir taip yra įbauginti, todėl nereikėtų rimtai traktuoti.
Jei būtų kokia nors konfrontacija su NATO, tai Rusija labai greitai ir labai aiškiai pralaimėtų. Tai čia jie atsargiai veiks ir tikrai neims tokių nelauktų žingsnių. O Rusija dažnai grasina, bet tų grasinimų nereikia rimtai traktuoti.
Aš manau, kad šitie pareiškimai nekorektiški, jie mūsų nebaugina. Jei jie [Rusija] nori virpinti orą su tokiais grasinimais, čia jų pasirinkimas, o rimta valstybė taip neturėtų elgtis“, – pasidalino savo nuomone jis.
Kremliaus grasinimai tęsiasi, bet realaus pavojaus nėra
S. Naryškino grasinimas Lenkijai ir Baltijos šalims buvo pareikštas susitikimo metu su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. Politologas atkreipė dėmesį, ar ši aplinkybė gali būti geopolitiškai reikšminga ir kad A. Lukašenka, jo manymu, nėra kvailas.
„Aš ir to nesureikšminčiau, nes A. Lukašenka nėra kvailys. Aš manau, kad Rusija, be abejo, kvietė Baltarusiją prisijungti prie Ukrainos puolimo 2022 metais.
Jis neįsileidžia į šitokius dalykus. Ir kad šis pareiškimas [S. Naryškino] vyko jo teritorijoje [Baltarusijoje], tai gal čia vienas dalykas, bet tikrai nieko rimto iš to nebus. Jei A. Lukašenka labiau įsiveltų į šį konfliktą, tai tiktai nukentėtų, jis tą puikiai žino ir to tikrai nenori“, – įvertino K. Girnius.
Rusijos gąsdinimai ir grasinimai yra dažnai vykdomos propagandos dalis, todėl K. Girnius nemąsto, kad Baltarusija ir Rusija būtų pasiryžusios pulti NATO ar kitas valstybes. Tam įtaką daro kariniai pajėgumai, Europos Sąjungos bei NATO BVP (bendras vidaus produktas).
„Vis dėlto, NATO BVP arba Europos Sąjungos BVP yra 10 kartų didesnis negu Rusijos. Gyventojų skaičius, neskaitant Amerikos (JAV – red. pastaba), yra keturis kartus didesnis. Su Amerika yra kokius septynis kartus didesnis, o kariniai pajėgumai visiškai skirtingi.
Jei Rusija negali nukariauti tų Ukrainos teritorijų, kurias skelbia, kad jau yra prijungę, ir per daugiau negu trejus metus jokios ryškios pergalės nėra laimėję, tai čia jiems mėginti ką nors rimtesnio prieš Ameriką ir NATO yra beviltiška. Aš manau, kad jie patys tai puikiai žino“, – teigė ekspertas.
Putinas žino, kokios būtų karo pasekmės
Pasak pašnekovo, V. Putinas galėtų numanyti, kokios blogos pasekmės jį apimtų, jei Rusija pradėtų karą prieš Lenkiją, Baltijos šalis ar bet kurią kitą NATO valstybę. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurios Europos valstybės specialiai kalba apie karinę grėsmę.
„V. Putinas nėra kvailas, nors jis žiauriai, kvailai pasielgė puldamas Ukrainą, bet apskritai, čia nėra to pavojus. Aš manau, kad ir Europa, ir Amerika ir ypač Baltijos šalys pervertino Rusijos grėsmę.
Aš manau, kad yra kai kurios Europos valstybės, kurios kalba apie tą grėsmę, nes nori iš dalies pateisinti gynybos išlaidų didinimą, kuris, skirtingai nuo Lietuvos, ir Ispanijoje, ir Italijoje, ir Vokietijoje tikrai nedžiugina. Ten gyvenantys žmonės yra labai nepatenkinti.
Šia prasme, reikia kaip nors tai pateisinti ir lengviausias būdas yra kalbėti, kad čia yra realios grėsmės, kad Rusija gali pulti. Anksčiau kalbėjo apie trejus metus, dabar kalba apie ketverius, penkerius.
Jie negali iki Dnipro prasimušti per ketverius metus, kodėl gi reikia manyti, kad jie galėtų veiksmingai priešintis prieš kitas šalis?“ – kalbėjo jis.
Rusijos karinės pajėgos yra atsilikusios dėl aiškių priežasčių, viena iš jų – nesugebėjimas per daugiau nei trejus metus užimti Dnipro teritorijos.
„Rusija per trejus metus nėra užvaldžiusi Ukrainos oro erdvės, rusų naikintuvai atskrenda prie Ukrainos oro erdvės ir tada paleidžia iš tenai toli raketas.
Tai čia irgi yra ryškus ženklas, koks yra Rusijos karinių pajėgumų atsilikimas, Rusijos generolai tai žino ir netgi V. Putinas, manau, irgi turi šitą suprasti.
Aš manau, kad grasinimas yra skirtas truputį įbauginti ir kažkaip pabrėžti, kad Rusija galėtų ką nors mums padaryti, nors faktiškai tai ne tiesa“, – komentavo K. Girnius.
Rusija grasina: jei jaus pavojų iš NATO, pirmiausia puls Baltijos šalis
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pas A. Lukašenką atvykęs Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadas S. Naryškinas pažėrė skambių frazių apie Vakarus. Jis pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija žvangina ginklais ir taip kelia krizę regione.
„Tai, žinoma, liūdna. Jie niekaip negali suprasti, kad būtent karinio aktyvumo stiprinimas prie Rusijos ir Baltarusijos sienų tapo vienu iš veiksnių ir priežasčių, sukėlusių Europos žemyne dabartinę didelę, aštrią ir labai pavojingą krizę“, – teigia S. Naryškinas.
S. Naryškinas sąmoningai ignoruoja faktą, kad tai Rusija nuolat puldinėja kaimynines valstybes. Ir kalba, kad didesnį pavojų kelia Lenkijos noras užminuoti savo pasienį ir prašymai amerikiečių pasidalinti branduoliniu ginklu.
„Jie turėtų suvokti, nors dar nesuvokia, kad Šiaurės Atlanto aljanso agresijos prieš sąjunginę valstybę atveju žala bus padaryta, aišku, visam NATO blokui, tačiau pirmiausia nukentės tokių idėjų skleidėjai, esantys tarp Lenkijos ir Baltijos šalių politinių sluoksnių“, – sako S. Naryškinas.
Lietuvos kariuomenė: pernai priešiškos valstybės aktyviau baugino branduoliniu ginklu
Pernai Lietuvoje suaktyvėjo Maskvos bei Minsko skleidžiamos propagandinės žinutės, piliečius bauginančios branduoliniu karu, praneša Lietuvos kariuomenės (LK) Strateginės komunikacijos departamento atstovai.
LK Strateginės komunikacijos departamento specialistai įspėja, kad 2025-aisiais gali suaktyvėti priešiškų valstybių spaudimas dėl taikos derybų Ukrainoje.
„Šiais metais labai tikėtina, kad viskas priklausys nuo to, kaip dėliosis taikos derybos Ukrainoje. Sunku prognozuoti, bet bus reakcija, bus daromas informacinis spaudimas, gali būti toliau kažkokie grasinimai, atgaivinta tema dėl karių siuntimo į Ukrainą“, – vardijo I. Norkutė.
„Lietuvos atsijungimas nuo BRELL žiedo buvo viena iš pagrindinių temų, kuri šiuo metu formuoja priešišką informacinę erdvę, (...) taip pat šiais metais laukia Rusijos–Baltarusijos pratybos „Zapad“, kurios gali turėti įtakos priešiškai informacinei erdvei“, – tęsė ji.
