Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje jis pasidalijo įrašu, kuriame vardina priežastis, kodėl taip teigi nėra teisinga.
„Nėra visai sąžininga lyginti kraštutinius atvejus, kaip alaus kainą išskirtinai mūsų pajūryje su vidutinėmis alaus kainomis kitose šalyse. Pagal maisto kainų lygį susilyginome su ES vidurkiu.
Tai nerodo įsitvirtinimo tarp brangiausių, tai rodo buvimą ties viduriu. Tiesa – perkamoji galia vos žemiau vidurio, tačiau esama reikšmingų argumentų leidžiančių ginčytis su teiginiu apie brangią ir neturtingą valstybę. Tendencijos rodo, kad esame tikrai gerame kelyje“, – rašo parlamentaras ir pateikia skirtingų argumentų.
Anot jo, realusis pajamų augimas Lietuvoje – didžiausias tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių.
„Kai žmonėms vardijame skaičius kiek kilo pajamos – klasikinis atsakymas: „bet infliacija visą didėjimą suvalgė!“ Tačiau tai nėra tiesa. Infliacija siautėjo daugiau nei metus, o pajamos nuosekliai augo visą laikotarpį. Todėl realusis pajamų augimas apskaičiuojamas jau įvertinus kainų augimo poveikį ir rezultatas akivaizdus – virš 15 proc.“ – nurodo M. Lingė.
Jis taip pat pastebi, kad per pastaruosius 12 mėnesių metinė infliacija Lietuvoje buvo viena mažiausių ES ir nesiekia 1 proc.
Minimalioji mėnesinė alga (MMA) siekia 924 eurus. Be to, planuojama, kad kitais metais ji sieks 1038 eurus ir pagal MMA perkamąją galią esą patenkame į geriausių šalių dešimtuką.
Tiesa, Seimo narys nutyli, kad „popierinė“ alga Lietuvoje visiems buvo dirbtinai padidinta 1,289, nes darbdavių mokėtos socialinio draudimo įmokos perkeltos darbuotojui. Dėl to lietuviški atlyginimai popieriuje vargiai palyginami, pvz., su latviškais, estiškais ar lenkiškais.
M. Lingė taip pat atkreipia dėmesį, kad dabar degalai Lietuvoje yra vieni iš pigiausių ES, o vartojimas išaugęs, o namų ūkių perkamoji galia jau viršijo prieš infliacijos šuolį pasiektą aukščiausią lygį. Taip pat Lietuvoje esą pigesnis nekilnojamasis turtas, būsto nuoma ir išlaikymas.
„Vis auga žmonių santaupų suma laikoma indėliuose bankų sąskaitose ir siekia 23,3 mlrd. eurų. Faktas ne tik, kad santaupos nepravalgomos, bet kad jų augimas rodo galimybes kaupti, galvojant apie ateitį“, – nurodo konservatorius.
Jis pažymi, kad pastaruosius 5 metus turime teigiamą balansą grįžtančiųjų, palyginti su išvykstančiaisiais piliečiais. O 86 proc. Lietuvos gyventojų gerai vertina gyvenimo kokybę Lietuvoje.
„Beje, dirbtinis intelektas į klausimą, ar Lietuva yra brangi, bet neturtinga valstybė? atsakė: „Lietuva nėra laikoma nei labai brangia, nei neturtinga valstybe. Lietuva priklauso ES ir pastaraisiais dešimtmečiais patyrė nemažą ekonominį augimą“, – apibendrino M. Lingė.