„Mūsų manymu, socialdemokratų partija turi ir kitas alternatyvas suformuoti koaliciją, daugumą. Ir TS-LKD nuo pat pradžių yra sakę, kad mes paremsime ir būsime konstruktyvūs, ypatingai tose srityse, kurios svarbios Lietuvos gynybai, energetinei nepriklausomybei, ekonominiam stabilumui ir kitiems svarbiems klausimams“, – po TS-LKD prezidiumo posėdžio sakė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Kraštutiniu atveju galėtume remti ir mažumos Vyriausybę, nesiekdami kažkokių postų ar kitokių pozicijų“, – pridūrė ji.
Pasak jos, koaliciją LSDP galėtų sudaryti su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, prie jos prijungiant ir politinių partijų frakcijoms nepriklausančius Seimo narius.
„Yra ir pavieniai Seimo nariai, kurie būtų, matyt, Mišrioje grupėje. Tai tų opcijų yra ir atsakomybė, matyt, yra socialdemokratų pusėje“, – akcentavo ji.
Svarstytų paremti ir G. Palucko kandidatūrą į premjerus
Politikė teigia, kad jei LSDP visgi nuspręstų neiti į koaliciją su „Nemuno aušra“, konservatoriai svarstytų ir galimybę paremti Gintauto Palucko kandidatūrą į premjero poziciją.
„Mes svarstytume“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Laukiame sprendimų. Turbūt gerbiamas prezidentas, dalyvaudamas įvairiuose tarptautiniuose formatuose supranta, kokio pobūdžio diskusijos yra ten ir kaip formuojamos ir paramos, ir tarpusavio aljansai. Man atrodo, kad tikrai neatsakinga ištylėti, pratylėti, kada matai signalus jau dabar iš tos pačios Vokietijos, JAV įtakingų, lyderiaujančių politikų – kad yra didelio susirūpinimo dėl koalicijos dalyvio Lietuvoje“, – pabrėžė ji.
Prašo pasisakyti ir prezidentą
Laikinai konservatoriams vadovaujanti R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat ragina savo vertinimą pateikti ir prezidentą Gitaną Nausėdą.
„Taip pat kreipiamės ir į prezidentą Gitaną Nausėdą, atkreipdami dėmesį – ar neatrodo jam pernelyg rizikinga tokios koalicijos sudarymas, atsižvelgiant į tai, kad Vakarų partneriai seka mus per padidinamąjį stiklą. Ir iš tikrųjų per pastaruosius metus Lietuvai pavyko daug padaryti ir gynybos srityje, ir sustiprinti savo įvaizdį ir ryšius su tarptautiniais partneriais, kurių parama mums yra gyvybiškai svarbi per užsienio politikos kryptis“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Tai būtų labai apmaudu, jeigu šitai krypčiai, šitiems pasiektiems rezultatams iškiltų grėsmė. O manome, kad su tokiais antisemiškai nusiteikusiais partneriais koalicijoje tokia grėsmė, deja, yra“, – akcentavo ji.
Palaiko iniciatyvą „Dešimt tylos minučių“
Taip pat pirmadienį posėdžiavęs TS-LKD prezidiumas išplatino pareiškimą. Jame pažymima, kad politinė jėga pritaria ketvirtadienį, naujojo Seimo priesaikos dieną, prie Seimo vyksiančiai iniciatyvai „Dešimt tylos minučių“.
„Piliečių demokratinės teisės rinktis į taikias protesto akcijas yra gerbtinos ir sveikintinos laisvose ir brandžiose visuomenėse. Lietuva yra šviesi, nepaisant ją juodinančių ir menkinančių asmenų“, – rašoma pareiškime.
Raginimas ateiti prie V. Landsbergio namų – neapykantos kurstymas
Savo ruožtu sekmadienį Generalinės prokuratūros dėmesio susilaukusius R. Žemaitaičio pareiškimus ir raginimą prie profesoriaus Vytauto Landsbergio namų uždegti žvakutę R. Morkūnaitė-Mikulėnienė laiko neapykantos kurstymu.
„Tie elementai, ta retorika, kuri girdima iš Remigijaus jau ne pirmus mėnesius – reikia vadinti daiktus tikrais vardais, aš tai vadinu neapykantos kurstymu“, – dėstė politikė.
„Pasakyti žodžiai gali būti politinės retorikos dalykai, bet kviesti prie privataus asmens namų uždegti žvakutes su labai aiškia potekste – iliustruoja tam tikrą žmogaus stilių, nusiteikimą ir aspiracijas“, – pridūrė ji.
Konservatorė pabrėžė, kad pasikartojantys R. Žemaitaičio išpuoliai kelia abejonių dėl jo buvimo koalicijoje.
„Tokie pasikartojantys išpuoliai vienų ar kitų žmonių atžvilgiu, neapykantos kurstymas, kelia abejonių dėl Remigijaus Žemaitaičio, kaip jo paties, ar jo partijos, buvimo koalicijoje. Suprantame, kad tai yra žmonių valia, jie yra išrinkti demokratiniu būdu, tačiau ir Europoje, ir pasaulyje turime pavyzdžių, kada randami kiti būdai suformuoti koalicijas, kad tas darbas būtų sklandesnis ir mažiau skaldantis“, – akcentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Neigia, kad konservatoriai inicijavo užsienio partnerių reakcijas
Savaitgalį užsienio partneriams susirūpinus dėl R. Žemaitaičio partijos dalyvavimo daugumos formavime, koalicijos partneriai vieningai tikino, kad tai tėra konservatorių siekis pakenkti valdantiesiems. Visgi, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neigia tokius svarstymus ir teigia, kad partneriai nuolat stebi Lietuvos ir kitų valstybių aktualijas.
„Aš tai (partneriams – ELTA) nesiskundžiau ir nemanau, kad viešojoje erdvėje esančius pareiškimus ar pasisakymus galėtum traktuoti kaip skundus. Diplomatinės atstovybės seka, mato visą eigą, pačios vertina, kiekvienas politikas yra atsakingas už savo žodžius. Niekas karštligiškai nereaguoja į vienokius ar kitokius įvykius pasaulyje, nebent tai įvertina patys per savo prizmę ir per savo turimą informaciją“, – dėstė laikinoji konservatorių lyderė.
„Nemanau. Už nieką negali būti tikras“, – į klausimą, ar partijos kolegos neinicijavo užsienio partnerių reakcijų atsakė politikė.
ELTA primena, kad socialdemokratų taryba šeštadienį pritarė koalicinei sutarčiai su S. Skvernelio lyderiaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir partija „Nemuno aušra“, kurios pirmininkas R. Žemaitaitis yra kaltinamas antisemitizmu. Minėtų trijų politinių jėgų koalicija naujajame Seime turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse – Seimo komisijos, svarsčiusios apkaltos klausimą, manymu, tokiais veiksmais politikas galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tai balandžio mėnesį konstatavo ir Konstitucinis Teismas.
Po teismo verdikto, parlamentas turėtų priimti sprendimus dėl R. Žemaitaičio Seimo nario mandato naikinimo – pašalinus jį iš Seimo apkaltos būdu, politikas negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų. Visgi, R. Žemaitaitis teigė pats pasitrauksiąs iš Seimo.
Dėl šio antisemitizmo skandalo ilgą laiką buvo diskutuojama dėl į naująjį Seimą patekusios „Nemuno aušros“ galimybės po rinkimų būti valdančiojoje daugumoje.
Vis dėlto, toks Lietuvos socialdemokratų partijos sprendimas dėl valdančiosios koalicijos sulaukė ir tarptautinės kritikos. Kritiką ir savo poziciją dėl priimto sprendimo išreiškė Vokietijos, Lenkijos ir JAV politikai.
