Anot klimatologo, nors pirmas kalendorinio rudens mėnuo baigėsi, rudens požymių gamtoje – mažai. G. Stankūnavičius tvirtina, kad tokiu metu jau beveik masiškai imdavo gelsti tiek smulkialapių (beržų, drebulių), tiek plačialapių (klevų, uosių ir kt.) medžių lapai.
„Tai atitikdavo fenologinio sezono, vadinamo auksiniu rudeniu, pradžią. Dabar dar beveik vasariška žaluma, nors ir ne tokia sodri, kokia būna liepos mėnesį. Tiesa, beržai, tuopos ir kai kurie kiti medžiai (pavyzdžiui, uosialapis klevas) jau ėmė gelsti, ruduoti ir mesti lapus, tačiau tai daugiau ne rudeniškos vėsumos, o užsitęsusio sausringo laikotarpio pasekmė“, – feisbuke rašo G. Stankūnavičius.
Jis priduria, kad vidutinė oro temperatūra taip pat nerudeniška. Vien vidutinė pastarųjų dienų oro temperatūra Vilniuje siekė +16,6 °C, o viso mėnesio iki praeito ketvirtadienio – net +18,3 °C, o tai prilygsta liepos vidurio vidutinei oro temperatūrai.
„Tokia aukšta temperatūra ne visoje Lietuvoje – Žemaitijoje ji 1–1,5 °C žemesnė, bet vis vien 3,5–6 °C aukštesnė už daugiametę. Pasibaigus mėnesiui bus galima tiksliai pasakyti, ar tai buvo rekordinis rugsėjis nuo patikimų instrumentinių matavimų pradžios. Todėl dažnai girdime, kad tai, tikriausiai, jau yra tokia klimato tendencija ir vasara tuoj tęsis 4 mėnesius.
Visgi toks rekordiškai šiltas rugsėjis fiksuojamas tik Rytų ir, dalinai, Vidurio Europoje. Priešingai Vakarų ir Šiaurės vakarų Europoje jis buvo daug vėsesnis už normą. Pavyzdžiui, Vidurio Prancūzijoje (rytinėje Akvitanijoje, Burgundijoje, Ronos Alpių ir kt. regionuose) vidutinė oro temperatūra buvo 5–10 °C žemesnė už daugiametę. Anomaliai vėsu buvo pietinėje Norvegijoje, Fareruose ir ypač Islandijoje (temperatūra 3–5 °C žemesnė už daugiametę. Tai rodo, kad bent šio mėnesio anomali šiluma Baltijos regione yra daugiau susijusi su netipiška didelio masto oro cirkuliacija virš Europos: vyraujančiais šiaurės, šiaurės vakarų krypties vėjais vakaruose ir pietų krypties vėjais rytuose“, – rašoma įraše.
Šiltas rugsėjis atnešė sausringas sąlygas
Priduriama, kad toks šiltas rugsėjis atnešė ir sausringas sąlygas, ypač Vidurio ir šiaurinėje Rusijoje (ypač Karelijoje, Archangelsko srityse), taip pat rytinėje Ukrainoje ir Urale. Tai dėl labai stabilių anticikloninių oro sąlygų bei sausringo laikotarpio, kuris tęsėsi ir rugpjūtį.
„Nors tiek šiaurinėje bei rytinėje Europoje artimiausiomis savaitėmis prognozuojami lietingi orai, tačiau, pasirodo, prognozuojamo kritulių kiekio dar nepakaks, kad ši didelio masto sausra būtų „užgesinta“. Kitur, ypač Karpatų–Sudetų, Šiaurės Italijos ir šiaurinės Ispanijos regionuose stebimas drėgmės perteklius. Tai susiję ne su vieningu, bet keliais skirtingais procesais.
Tačiau juos apjungia gerai žinoma didelio masto atmosferos cirkuliacijos struktūra. Tai vakarinio srauto blokavimas, kuris Atlanto ciklonus nukreipė tiek į Arktį, tiek į Viduržemio jūros regioną, o kitus „sustabdė“ Vidurio Europoje, dėl ko kilo beveik šimtmečio masto potvyniai Dunojaus, Elbės ir Oderio aukštupio regionuose, Vltavos baseine ir keliuose mažesniuose baseinuose“, – tvirtina G. Stankūnavičius.
Pajūryje vandens temperatūra vasariška
Kitas, taip pat nerudeniškas klimato požymis – vandens paviršiaus temperatūra tiek vidaus telkiniuose, tiek Baltijos jūros priekrantėje.
„Mūsų pajūryje vandens temperatūra tikrai vasariška (+17,6 – +19 °C) ir tai taip pat būdinga vidurvasariui. Kiek žemesnė ji Rygos įlankoje ir vakarinėje Estijos pakrantėje, dar žemesnė Suomių įlankoje (+15,5 – +16 °C), bet ir ten aukštesnė už daugiametę.
Vanduo šiltesnis už normą didesnėje Šiaurės pusrutulio netropinių akvatorijų dalyje, tačiau didžiausi nuokrypiai fiksuojami Hadsono įlankoje, Barenco jūroje ir kitose poliarinėse jūrose, kur per vasarą ištirpo anomalus ledo plotas. Beje, apie ledą, dabar kaip tik tas laikotarpis, kai Arkties jūrinio ledo plotas būna mažiausias. Šiais metais, kaip ir ankstesniais ištirpo rekordinis kiekis jūros ledo, bet vis tiek nesiekė 2012 metų rekordo – pritrūko apie 1 mln km2“, – teigia klimatologas.
Spalis bus artimas normai pagal oro temperatūrą ir kritulių kiekį
Įraše tvirtinama, kad Atlanto ciklonas ką tik praslinko pro Britų salas išliejęs daug vandens, o vietomis sukėlęs ir audras (Lamanšas, Šiaurės jūra). Ciklonas toliau keliauja link Pietinės Skandinavijos. Šis anticiklonas su vėsesne oro mase, prognozuojama, taip pat ilgai neišsilaikys regione, bet pragiedrėjus antradienio naktį gali lemti silpnas šalnas dirvožemio paviršiuje, ypač ten, kur jos anksčiausiai pasirodo: nusausinti durpynai, žemesnės reljefo formos be vandens telkinio, lengvas sausas dirvožemis.
„Šios savaitės naktimis minimali oro temperatūra bus +3 – +8 °C, dienomis +11 – +16 °C ir tai gerai dera su daugiametėmis šio laikotarpio temperatūros reikšmėmis. Savaitės pabaigoje prognozuojami vėjuoti su krituliais orai.
Spalis Lietuvoje prognozuojamas būsiąs artimas normai tiek pagal oro temperatūrą, tiek pagal kritulių kiekį“, – rašo G. Stankūnavčius.
