Prasidėjo paskutinis kalendorinės vasaros mėnuo, bet, pasak klimatologo, kol kas rudens alsavimo nesijaučia. Kita vertus, teko pajusti nedidelį atvėsimą, kai po kelių ilgesnių tropinio oro užsibuvimo laikotarpių orai liepos pabaigoje atvėso iki „lietuviškų“ standartų. To priežastis buvo aktyvus, gilus ir greitai besivystantis ciklonas, atkeliavęs į Baltijos šalis liepos 28 dieną. Šis ciklonas rytiniame Baltijos regiono pakraštyje buvo prognozuojamas jau prieš 3–4 paras iki jo atslinkimo.
„Pats nesekiau Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos oficialių prognozių, tačiau panagrinėjau daug kur naudojamas Europos vidutinės trukmės prognozių centro sudarytas orų prognozes aukštos raiškos orų prognozės modeliu (ECMWF HRes). Minėtas ciklonas susidarė virš Centrinio masyvo Prancūzijoje olimpinių žaidynių atidarymo dieną ir savo gausiu lietumi gerokai sugadino atidarymo ceremoniją. Vėliau kaip negili žemo slėgio sritis nuslinko virš Vidurio Europos šiaurinės dalies ir pakeliui gerai „palaistė“. Liepos 28 dienos popietę jis pasiekė Lietuvos teritoriją ir ėmė sparčiai stiprėti (gilėti), o besivystančio ciklono užnugaryje pradėjo formuotis didelių slėgio gradientų zona su stipriais gūsingais vėjais“, – pasakoja G. Stankūnavičius.
Ciklono vystymosi tempai virš Lietuvos teritorijos buvo itin dideli. Tai rodo slėgio jūros lygyje ciklono centre kaita – ciklonas per pusdienį sumažėjo nuo 1012 atmosferų (hPa) iki 999 hPa, o dar per kitas 6 valandas – iki 992 hPa. Vėliau ciklonas išlaikydamas santykinai žemą slėgį, tačiau be didelių slėgio gradientų nukeliavo per Visą Rytų Europos lygumą link Kamos aukštupio.
Užgriuvo vasarai nebūdingas ciklonas
Klimatologas priduria, toks spartus ciklono vystymasis virš pietinės Baltijos regiono dalies yra gana retas ir labiau būdingas šaltajam metų laikotarpiui.
„Žiemos metu papildomas priežemio ciklono vystymąsi spartinantis veiksnys dažnai būna viršutinėje troposferoje susidarantys tropopauzės įlinkiai (senų gilių ciklonų liekanos aukštesniuose sluoksniuose), kurie atsidūrę virš neaktyvaus priežemio ciklono gali pagreitinti cikloninį sukimąsi per visą troposferos storymę.
Taip pat žiemos metu labai sparčiam ciklonų vystymuisi labai palankios yra stratosferinio oro intruzijos į troposferą – tai tokios labai sauso ir stabilaus oro kišenės nusileidžiančios iš maždaug 10–13 km aukščio iki 4–6 km aukštį. Šis sausas oras atsidūręs jam „svetimoje“ aplinkoje ima greitai cikloniškai suktis. Na, o tokios intruzijos gali formuotis ten, kur staigiai keičiasi tropopauzės aukštis (paprastai virš labai stiprių atmosferos frontų) ir dėl stiprių atmosferos sraujymių tropopauzės sluoksnyje susidaro trūkiai. Šiuo metų laiku stratosfera su troposfera mažai sąveikauja, todėl ir ciklono vystymosi sparta buvo nebūdinga“, – teigia G. Stankūnavičius.
Paaiškino, kodėl audra pridarė tiek nuostolių
Audringąją liepos 29 dienos (pirmadienio) naktį ir ryte didžiausi slėgio gradientai fiksuoti Vidurio Lietuvoje ir pietinėje Latvijoje. Iki pirmadienio nakties didžiausias kritulių kiekis Lietuvoje teko Žemaičių aukštumai ir šiaurės vakarinei šalies daliai, kur vietomis iškrito katastrofinis kritulių kiekis.
Pirmadienio dieną lietaus zona pasitraukė į rytinę Lietuvos dalį, tačiau stichinio kritulių kiekio nepasiekė. Vėjo greitis gūsiuose, kaip ir tikėtasi, vietomis Vidurio ir Rytų Lietuvoje siekė stiprios vėtros arba štormo vertes (28 m/s).
„Susidarius tokioms anomalioms orų sąlygoms buvo užlieti pastatai, laukai ir gatvės, susidarė staigūs poplūdžiai mažesniuose upių baseinuose ir labai daug vėjovartų, kurios trukdė transportui ir nutraukė elektros oro linijas. Vėjovartų gausą lėmė ne ypač ekstremalus vėjo greitis, kuris žiemos audrų metu būna ir didesnis, bet vėjo poveikis į šlapias medžių lajas. Be to, vėjo gūsiai buvo labai netolygūs, kas taip pat labai prisideda prie medžių kamienų lūžių“, – komentuoja G. Stankūnavičius.
Naujausia orų prognozė – aiškėja, kokia bus rudens pradžia
Anot klimatologo, artimiausiomis dienomis didesnių pokyčių oro masių veikloje neprognozuojama. Virš šiaurinės ir šiaurės vakarinės Europos dalies vyraus poliarinės kilmės, o virš pietinės – tropinės kilmės oro masės. Prognozuojama, kad jos dažniausiai keisis Vidurio Europoje.
„Lietuvoje nakties oro temperatūra bus apie +12 – +17 °C, dienomis – +19 – +24 °C, vietomis dienomis nedidelis lietus. Dėl mažų slėgio gradientų vėjas bus silpnas, savaitės pradžioje šiaurinių, o pabaigoje – pietinių ir vakarinių krypčių.
Penktadienį–šeštadienį iš vakarų Lietuvą pasieks keli nelabai aktyvūs atmosferos frontai, todėl beveik visoje teritorijoje palis, vietomis su perkūnija. Šiltesnės oro masės iš pietvakarių Lietuvą galėtų pasiekti kitos savaitės viduryje, tačiau vyraujant silpnai didesnio masto oro pernašai virš Europos šios prognozės gali ir neišsipildyti“, – komentuoja G. Stankūnavičius.
„Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad šiltesni, nei įprastai orai Lietuvoje prognozuojami sekančią savaitę (12–18 dienomis) ir mėnesio pabaigoje–rugsėjo mėnesio pradžioje, o kritulių kiekis likusią mėnesio dalį – kiek mažesnis už daugiametį“, – priduria jis.
