Nužudytos mergytės šeima nesupranta, kodėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams priėmus tokį sprendimą jie nesulaukė jokio laiško, o apie P. Navicko, pravarde Gestapas, paleidimą, jiems teko sužinoti iš naujienų portalo tv3.lt publikacijos.
Maža to, nuo 2020 metų gruodžio laisvėje besigydantis P. Navickas spėjo prisidirbti, tačiau vis tiek yra gydomas ambulatoriškai. Bet apie viską nuo pradžių.
Apie paleistą nepakaltinamą žudiką sužinojo iš tv3.lt publikacijos
Mindaugas Filipavičius, nužudytos mergaitės brolis, su naujienų portalu tv3.lt susisiekė iš karto po to, kai pranešėme apie P. Navicko paleidimą iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės.
Jis teigė, kad nei jo mama Aldona, nei jis pats jokių dokumentų apie pakeistą P. Navicko gydymą negavo. Pasak M. Filipavičiaus, mamai žinią apie P. Navicko paleidimą pranešė kolegės, perskaičiusios tv3.lt publikaciją.
Nužudytos mergaitės mama Aldona Filipavičienė jautriai sureagavo į šią žinią, Mindaugas teigė, kad ji po tokios žinios tą patį vakarą netgi negalėjo patikrinti iš teismo gautų dokumentų.
A. Filipavičienė teigia, kad tokia situacija yra jos šeimos pažeminimas.
„Visas pasaulis pradėjo Mindaugui skambinti ir klausti, kas čia atsitiko. Nes toks pažeminimas, tai didelis įvykis yra, juolab, kad jis sesers netekęs. Jau atrodo, kad ramiai gyvensim, o čia gaunasi ant viso pasaulio. Nes čia ir draugai, ir klasiokai, jie pradėjo Mindaugui siųsti žinutes, skambinti [išgirdę žinią dėl P. Navicko paleidimo]. Čia ir mano kaimynai, tai žinot. Žiauriai. Žiauriai [reagavau į šią žinią], aš nepaeinu“, – guodėsi nužudytos mergaitės mama.
Prarado teisę skųsti teismo sprendimą
Nesulaukusi laiško dėl teismo nutarties, kuria P. Navickui pakeistas gydymas stacionare į gydymą ambulatoriškai, A. Filipavičienė prarado teisę kovoti, kad nepakaltinamas žudikas būtų grąžintas į ligoninę, nes terminas apskųsti teismo nutartį jau pasibaigęs.
Pasak Kauno apylinkės teismo atstovų, tokią teisę ji turėjo.
„Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 404 str. teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.
Pagal įstatymą asmenys turi teisę būti supažindinti, tačiau kaip vyko šioje konkrečioje byloje pakomentuoti negaliu, nes tai turėjo vykti ne mūsų teismo rūmuose. Tokią informaciją turėtų turėti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai“, – naujienų portalą tv3.lt informavo Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Tautvilė Merkevičiūtė.
Laiškas išsiųstas, bet neįteiktas
Kreipėmės į Panevėžio apylinkės teismą, kuriame ir buvo priimta 2020 metų gruodžio 11 dienos nutartis P. Navickui pakeisti stacionarų gydymą į gydymą ambulatoriškai namuose. Pagrobtos ir nužudytos mergaitės mama Aldona Filipavičienė teigia ten nesikreipusi su klausimu, kodėl nesulaukė laiško su sprendimu paleisti Gestapą iš psichiatrijos ligoninės.
Panevėžio apylinkės teismas naujienų portalui tv3.lt nurodė, kad laiškas buvo išsiųstas.
„Informacinėje sistemoje yra įrašas apie nutarties dėl gydymo pakeitimo išsiuntimo nukentėjusiesiems asmenims baudžiamojoje byloje“, – rašė teismo pirmininko patarėja Aistė Ramanauskienė.
Tačiau vėliau Panevėžio apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Irma Gritėnienė nurodė, kad nukentėjusiajai A. Filipavičienei nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, tačiau nedetalizavo, kodėl, tik užsiminė, kad tokio pobūdžio bylose būna neįteiktų sprendimų.
„Iš 4 nukentėjusiųjų dviem (iš jų ir A. Filipavičienei) neįteikti teismo procesiniai sprendimai. Kaip paaiškino teismo specialistės, teismo sprendimai siunčiami su įteikimu. Tačiau šio pobūdžio bylose gana daug būna neįteiktų teismo procesinių sprendimų. Tad įsiteisėjimas skaičiuojamas bendra tvarka“, – pranešė I. Gritėnienė.
Pasiteiravus, kodėl A. Filipavičienei galėjo būti neįteikti teismo dokumentai, I. Gritėnienė teigė konkretaus atsakymo neturinti.
„Paštininkas, kaip manau, neradęs žmogaus palieka pranešimą atsiimti. Jei neatsiima per kažkokį laiką, vadinasi nepavyko įteikti. Asmenys teismui pateikia duomenis apie savo gyvenamąją vietą, tad kaip ir turėtų būti randami“, – teigia I. Gritėnienė.
Dokumentų ir lapelių iš pašto negavo
Tačiau naujienų portalui tv3.lt kalbėjusi nužudytos mergaitės motina A. Filipavičienė sako, kad jokių lapelių iš Lietuvos pašto negavo, jokių dokumentų nesulaukė.
Pasak A. Filipavičienės, paskutinį kartą iš Panevėžio apylinkės teismo laiško ji sulaukė 2018 metais, buvo atsiųsta birželio 5 dienos nutartis. Tąkart svarstyta, ar P. Navicką paleisti gydytis ambulatoriškai, tačiau teismas paliko jam taikyti priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje.
Nužudytos mergaitės brolis Mindaugas teigia, kad mama nuo paskutinės teismo nutarties gavimo gyvenamosios vietos nekeitė, todėl laiškas ar pranešimas apie gautus kitus dokumentus privalėjo ją pasiekti.
„Lietuvos pašto“ komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas teigia, kad konkretaus atvejo pakomentuoti negali, nes duomenys apie siuntas saugomi pusę metų.
„Šiuo atveju reikėtų kreiptis į teismą pasiteirauti, ar minėtieji laiškai buvo siųsti. Ir, jeigu buvo, paprašyti nurodyti siuntos numerius. Svarbu pažymėti ir tai, kad informacija apie siuntas yra saugoma tik 6 mėn., todėl detaliai pakomentuoti situacijos dėl 2020 m. siųstų laiškų negalėtume.
Tuo atveju, jeigu teismas siunčia laiškus registruotu laišku, tuomet jie yra įteikiami gavėjui į rankas, patikrinant asmens dokumentą. Jeigu registruoto laiško įteikti nepavyksta, laiškai grįžta siuntėjui su atitinkama atžyma, kad laiško įteikti nepavyko“, – pažymi Lietuvos pašto atstovas.
Bandė kreiptis į Kauno apylinkės teismą
A. Filipavičienė sako nuėjusi į Kauno apylinkės teismą pasiteirauti, kodėl negavo dokumentų.
„Teisme man pasakė, kad man čia nieko neieškoti ir kad teisėjas man nieko neduos, kadangi aš nesu nukentėjusi toje byloje, kuri vyksta. Ir kitoje byloje aš nesu nukentėjusi (dėl dukros išprievartavimo ir nužudymo, – red. past.), todėl man niekas nepraneša nieko“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo A. Filipavičienė.
Visgi, kaip jau minėta, Panevėžio apylinkės teismas nurodė, kad mergaitės nužudymo byloje A. Filipavičienė yra nukentėjusioji, tačiau jai neįteikta teismo nutartis.
Kauno apylinkės teismas nurodė, kad iš tikrųjų paskutinį kartą dėl P. Navicko gydymo buvo svarstyta byloje, kuri nesusijusi su A. Filipavičiene, todėl šios nutarties ji ir neturėjo gauti.
Tuo pačiu Panevėžio apylinkės teismo atstovė I. Gritėnienė pažymėjo, kad P. Navickui 2023 m. rugsėjo 26 d. buvo pratęstas priverstinis gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tačiau Kauno apylinkės teismo atstovai tikina, kad pagal paskutinę ir galiojančią nutartį, priimtą 2023 m. gruodžio 19 d., P. Navickui pakeistas gydymas ir šiuo metu jis paleistas iš ligoninės gydytis ambulatoriškai namuose.
Laisvėje vagiliavo, o spintoje laikė šovinį
Pagal baudžiamąją bylą, nagrinėtą Kauno apylinkės teisme, P. Navickas įvykdė 5 vagystes.
2022 metų balandžio 29 dieną pagrobė elektrinį paspirtuką, gegužės pradžioje lažybų punkte nuo stalo nugvelbė automobilio raktelį bei pagrobė 10 tūkst. eurų vertės automobilį, gegužės 19 dieną poliklinikoje pavogė elektrinį paspirtuką, gegužės 21 dieną, įsilaužęs į butą, pavogė turto už beveik 700 eurų, o gegužės 27 d. naktį įsilaužė į parduotuvę ir pavogė turto už beveik 10 tūkst. eurų.
Be to, ikiteisminio tyrimo metu P. Navicko spintoje buvo rastas šovinys, skirtas šaudyti iš šautuvų, karabinų ir kulkosvaidžių.
„Neteisėtai laikė vieną 7,92 kalibro šovinį, tinkamą šaudyti, kuris yra pramoninės gamybos, 7,92x57 mm (sin. 8x57 mm) kalibro, „Mauser“ tipo šovinys, skirtas šaudyti iš tokio kalibro šautuvų, karabinų, kulkosvaidžių – A ir B kategorijų šaunamųjų ginklų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje“, – rašoma teismo nutartyje.
Tačiau ir tąkart, atsižvelgiant į tai, kad P. Navickas nepakaltinamas, Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą palikti jį gydytis namuose ambulatoriškai.
Nužudytos mergytės mama A. Filipavičienė, reaguodama į P. Navicko padarytus nusikaltimus, gydantis namuose, svarsto: „Turi jis kažką nužudyti, kad vėl būtų uždarytas. Nes čia kitaip nieko nebus.“
Tragiškas mergaitės pagrobimas
1995 metais Paulius Navickas (g. 1980 m.), dėl savo žiaurių poelgių pravardžiuotas Gestapu, pagrobė 8-metę mergaitę.
Ji su savo 12-mečiu broliuku Mindaugu čiuožinėjo rogutėmis nuo Milikonių kalno, kai P. Navickas pradėjo prie jų kabinėtis. Mergaitės brolis liudijo, kad Gestapas nustūmė jį nuo kalno, o kai šis užkopė atgal į viršų – nei sesutės, nei pagrobėjo neberado.
Prasidėjo intensyvi mergaitės paieška. Po kelių dienų 8-metės brolis atpažino įtariamąjį Paulių Navicką. To meto laikraščiai rašo, kad Gestapo pravardę turėjęs paauglys vis keitė savo parodymus, tačiau galiausiai prisipažino mergaitę išžaginęs, o ją gyvą nustūmęs nuo Varnių tilto Kaune.
Tų pačių metų kovo mėnesį valtimi per Nemuną iš Seredžiaus plaukęs vietos gyventojas Gintautas rado už salelės užsikabinusį vaiko kūną. Dingusios mergaitės palaikus atpažino jos tėtis. Skrodimas parodė, kad mergaitė mirė prigėrusi vandens.
Pripažintas nepakaltinamu
Atlikus psichiatrinę ekspertizę, P. Navickui nustatyti psichikos sutrikimai, todėl pripažintas nepakaltinamu.
1995 metų gruodį Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo Gestapu vadinamą paauglį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido ir skyrė priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis.
Pauliaus Navicko motina ne kartą kreipėsi į teismą, kad sūnui būtų skirtas ambulatorinis gydymas namuose, tačiau iki pat 2020 m. gruodžio 11 dienos tokios pastangos nuėjo veltui. Pirmą kartą P. Navickas iš ligoninės gydytis namuose paleistas 2020 metų gruodžio 11 d.
