18–29 metų šalies gyventojų lūkesčiai dėl atlyginimo per metus šiek tiek padidėjo. Kad ateityje uždirbs daugiau negu 2 500 eurų, pernai tikėjosi 17 proc. apklaustųjų, rodo SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimys.
Keitėsi ir jaunųjų respondentų požiūris į savo vertę darbo rinkoje, rašoma banko pranešime žiniasklaidai.
Praėjusiais metais didžiausia apklaustųjų dalis (21 proc.) teigė, kad, atsižvelgiant į jų žinias ir patirtį, teisingas atlyginimas turėtų būti nuo 1 201 iki 1 500 eurų per mėnesį. Šiemet didžiausia dalis tiriamųjų mano esą verti 1 500 eurų ir didesnio atlyginimo.
Mažiau uždirbančių jaunuolių dalis susitraukė
„Kylantys jaunų Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl atlyginimo yra visiškai suprantami ir paaiškinami vienu žodžiu – infliacija. Tikėtina, kad spartus kainų augimas pastaraisiais metais daugelį gyventojų skatino galvoti apie būdus didinti savo pajamas.
Savaime suprantama, kad atlyginimas yra pirmasis toks pajamų didinimo šaltinis, o stebint šiuo metu jaunų gyventojų gaunamų pajamų augimą lūkestis ateityje uždirbti gerokai daugiau, atrodo, turi pagrindą“, – pranešime cituojama SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Trečdalis (34 proc.) jaunų Lietuvos gyventojų nurodo šiuo metu į rankas uždirbantys 800 ir mažiau eurų per mėnesį. Praėjusiais metais mažiausias pajamas gaunančių tiriamųjų dalis buvo didesnė – 39 procentai.
Nuo 801 iki 1 200 eurų per mėnesį į rankas šiemet gauna ketvirtadalis (25 proc.) 18–29 metų šalies gyventojų. Palyginti su 2022 metais, apie vidutinį šalies atlyginimą (1 184,4 euro) uždirbančių jaunuolių sumažėjo 2 procentiniais punktais. Tačiau tiek pat padaugėjo daugiau negu 1 200 eurų per mėnesį į rankas uždirbančių tiriamųjų.
Taip, dažnai
Kartais
Labai retai arba niekada
Tyrimas išryškino atotrūkį tarp lyčių
Vis dėlto E. Dovbyšienė pastebi, kad tyrime dalyvavę vyrai ir moterys didesnėmis už vidutines pajamomis pasigirti gali nevienodai.
Pajamas, viršijančias 1 200 eurų į rankas per mėnesį, gauna kas ketvirtas (26 proc.) jaunas Lietuvos vyras. Tokias pajamas gaunančių moterų dalis perpus mažesnė ir siekia tik 13 procentų.
Iki 500 eurų per mėnesį uždirbančių vyrų dalis yra 11 proc., o mažiausias pajamas gaunančių moterų yra dvigubai daugiau – 22 procentai.
„Tyrimo duomenys rodo, kad atotrūkio esama ne tik tarp jaunų Lietuvos vyrų ir moterų gaunamų pajamų. Skiriasi ir abiejų lyčių atstovų požiūris į savo vertę darbo rinkoje ir perspektyvas. Vyrai gerokai dažniau negu moterys teigė manantys esą verti didesnio atlyginimo, vyrų ateities lūkesčiai taip pat kur kas ambicingesni.
Šie skirtumai per metus liko smarkiai nepakitę, ir tai iš dalies liudija šalies darbo rinkoje tebesant įsigalėjusią nelygybę, stereotipus, kurių mažinti kol kas nelabai sekasi“, – konstatuoja banko valdybos narė.
Paklausti, koks atlyginimas į rankas šiuo metu atrodytų teisingas, atsižvelgiant į respondentų patirtį ir žinias, penktadalis visų apklaustųjų (21 proc.) nurodė daugiau negu 1 500 eurų. Vyrai (28 proc.) tokią sumą vardijo gerokai dažniau negu moterys (16 proc.).
Savo atlyginimą po penkerių metų viršysiant 2 500 eurų per mėnesį dažniau prognozavo jauni šalies vyrai (28 proc.), o ne moterys (17 proc.).
