Savo pranešime jis šešiskart bakstelėjo valdančiajai daugumai ir premjerei, neformaliai valdančiosios koalicijos lyderei Ingridai Šimonytei. Pirmiausia, dėl I. Šimonytės teiginių per prezidento rinkimus apie kalėdojimą. Paskui dėl Vyriausybės neįgyvendintos mokesčių pertvarkos, taip pat ankstesnio Vyriausybės bandymo nepadidinti mažiausių pensijų priemokų tiek, kiek reikėjo pagal minimalaus vartojimo poreikių dydį. Kritikos susilaukė ir chaosas švietimo srityje bei nepakankamas finansavimas susisiekimui, kuris atvedė prie „liepto galo“.
Tačiau aštriausias akcentas buvo pabaigoje. Prezidentas nusprendė netylėti dėl konservatorių politikės, buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, kuri buvo priversta atsistatydinti iš pareigų dėl savo sutuoktinio ryšių su teistais ar nacionalinio saugumo kriterijų neatitinančiais giminaičiais – Ieva Trinkūnaite ir Vilhelmu Germanu, su kuriais ministrė nemokamai skrido į Dubajų.
„Čia, gerbiamieji, ketinau padėti tašką. Deja, pastarieji įvykiai neleidžia to padaryti. Kaip atsitinka, kad sąsajų su verslo interesais kartelę nuleidome taip žemai, jos pasiskraidymo su kriminalinės praeities žmonėmis faktui iškilus į viešumą, viskas, ką sugebama ištarti, yra tas senokai begirdėtas: ministrė nekalta, aplinka kalta. Arba dar blogiau. Kaip atsitinka, kad abejotinos reputacijos ryšių įmonė sugeba dominuoti atsiskaitymo su viešuoju sektoriumi rinkoje gana ilgą laiką? Į šiuos klausimus reikės atsakyti. Svarbu, kad šių atsakymų neiškraipytų artėjantys rinkimai“, – sakė prezidentas.
Pradžia buvo rami, bet vėliau įtampa kilo
Savo pranešimą G. Nausėda praėjo akcentuodamas, kad Lietuva neseniai atšventė 20-ąsias stojimo į Europos Sąjungą ir NATO metines. Šios sukaktys simbolinės, bet jos labai aiškiai pabrėžia, kas dabarties geopolitiniame kontekste būtų galėję nutikti Lietuvai, jei ji to nebūtų padariusi.
„Susitinkame neseniai paminėję 20-ąsias narystės Europos Sąjungoje ir NATO sukaktis. Susitinkame kaip orūs ir drąsūs Lietuvos – laisvos ir nepriklausomos, aukštų tikslų sau bei kitiems keliančios valstybės – piliečiai. Pastaruosius 15 mėnesių gyvenome rinkimų nuotaikomis. Balsavome savivaldybių tarybų ir merų, prezidento, Europos Parlamento rinkimuose. Rinkėjai išklausė, ką jiems sakė kandidatai, o svarbiausia – įvertino, kiek žodžius atitinka darbai. Ir jie taip pat tarė savo žodį. Liko sulaukti Seimo rinkimų, ir visos svarbiausios šalies institucijos bus atnaujinusios savo įgaliojimus. Išrinktiems politikams reikės dirbti“, – sakė prezidentas.
Tačiau čia G. Nausėda pastebėjo, jog reikia nuspręsti, kuria kryptimi turime dirbti, o to padaryti neįmanoma tiksliai neįvertinus esamos padėties.
Puikiai pasirodome tik tada, kai krizė kvėpuoja į nugarą?
„Niekada Lietuvoje nebuvo sukuriama tiek materialinės gerovės. Niekada modernios Lietuvos valstybės balsas taip garsiai neskambėjo tarptautinėje erdvėje. Niekada mūsų šalis neturėjo tiek konkrečių saugumo garantijų, patvirtintų ne tik Briuselyje, Vašingtone, Madride, bet ir Vilniuje. Ir niekada mes nebuvome tokie solidarūs kaip pastaraisiais metais, kai mūsų pagalbos prireikė Ukrainai“, – pastebėjo šalies vadovas.
Anot prezidento, Lietuva tikrai gali padaryti daug dalykų, kai nori arba kai neturi kitos išeities, kai ištinka kokia krizė. Tačiau, G. Nausėdos nuomone, negalima vien tik gesinti gaisrus ir tvarkytis su krizėmis, būtų geriau nuosekliai ir planingai dirbti siekiant išsikeltų tikslų.
„Nacionalinio saugumo, teisėtvarkos, socialinės politikos, sveikatos apsaugos, švietimo, transporto ir daugelio kitų sričių iššūkius turime spręsti anksčiau, nei jie įgauna kritinį mastą. Anksčiau, nei pradeda griūti tiltai. Anksčiau, nei Vilniaus gatves užplūsta traktoriai. Anksčiau, nei kyla streikuoti neapsikentę mokytojai. Anksčiau, nei darbą masiškai palieka teisėjai, prokurorai ar policijos pareigūnai. Anksčiau, nei desperatiškų veiksmų griebiasi artimųjų slaugos palaužti žmonės“, – teigia G. Nausėda.
Šalies vadovas neigiamai įvertino ir kai kada prasprūstančius teiginius apie dvi Lietuvas, kas paprastai pabrėžia didžiųjų miestų ir regionų atskirtį. Ir čia pat jis švelniai įgėlė premjerei Ingridai Šimonytei, kuris dalyvaudama prezidento rinkimuose, kaip jo konkurentė, pašiepė G. Nausėdos vizitus į regionus prieš rinkimus sakydama, jog pati neturės laiko kalėdoti po regionus. Tai buvo neoficiali G. Nausėdos prezidento rinkimų kampanijos dalis, kuri labai nervino visus priešininkus. Kita vertus, prezidentas neturėjo galimybės pasiimti atostogų specialiai rinkimų kampanijai.
„Nebegalime toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos. Neturi būti pirmos Lietuvos, antros Lietuvos, trečios Lietuvos. Negalime nurašyti ištisų šalies regionų ar žmonių grupių kaip niekam nereikalingo balasto. Negalime įsivaizduoti, kad bendravimas su Lietuvos žmonėmis – tai tik proginis kalėdojimas. Užtenka padalijimų. Jie naudingi tik mūsų priešininkams“, – teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas ragino atsispirti išcentrinėms jėgoms bei pagundai užsidaryti savuose burbuluose ir kaltinti vieniems kitus. G. Nausėda teigia pasisakantis už dialogą, už bendro sutarimo ieškojimą, nes mums visiems reikia valstybės, kuri solidariai kurtų ir dalintųsi gerove bei kuri atsisuktų į žmones, kai jiems labiausiai to reikia.
„Tik šį tikslą pasiekę, galėsime pasitelkti visą šalies – visų jos žmonių – potencialą. Tada nereikės stebėtis, kad iš kartos į kartą perduodamas skurdas, nusivylimas ir nepasitikėjimas valstybės institucijomis. Nereikės stebėtis, kad rinkėjai balsuoja ne taip. Palaiko ne tuos. Arba visai nebalsuoja“, – pastebėjo prezidentas.
Gelbėjo valdančiąją daugumą nuo neapgalvotų veiksmų
Šalies vadovas akcentavo, kad šiuo metu Lietuva vis dar nėra išsprendusi pajamų nelygybės bėdų, problemų kelia dideli skirtumai tarp regionų, viešųjų paslaugų kokybė daug kur nepatenkinama, o jų prieinamumas netolygus. Pasak G. Nausėdos, tokioje situacijoje sudėtinga reikalauti, kad visi žmonės vienodai prisiimtų atsakomybę už savo šalį, nes dalis visuomenės turi kovoti už savo, vaikų ir artimųjų orumą.
Iš esmės prezidentas nori pasakyti, kad skurdą patiriantys ar kitokių bėdų turintys asmenys negali džiaugtis postmaterialistinėmis vertybėmis, kaip kad nuoširdžiai remti Ukrainos, kovoti už žmonių teises, nes paprasčiausiai turi kautis kasdienybėje dėl atlyginimo, dėl paslaugų savo šeimoms.
„Todėl gerovės valstybės kūrimas nėra kažkokia neaiški, miglota abstrakcija. Gerovės valstybė prasideda ten, kur dedamos pastangos mažinti atskirtį. Kur valstybė kryptingai siekia pasirūpinti pažeidžiamiausiais visuomenės nariais – ir pati dėl to stiprėja“, – aiškino šalies vadovas.
G. Nausėda kaip teigiamą poslinkį vardijo atotrūkio sumažinimą tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių nuo 7 iki 6 kartų (nors reiktų 5 kartų), senatvės pensijų didinimą.
„Apgailestaudamas turiu pasakyti, kad valdančiąją daugumą šiais metais taip pat teko ne kartą ginti nuo jos pačios neapgalvotų veiksmų. Puikus to pavyzdys – užmojai įšaldyti mažiausias pensijas gaunančių asmenų pensijų augimą. Tam kelią užkirto tik veto“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas akcentavo ir antrosios pensijų pakopos pakeitimus po Konstitucinio Teismo sprendimų: Seimas turės įtvirtinti sąlygas, kada asmuo gali pasitraukti iš ilgalaikio kaupimo, jei pats kaupimas tampa netikslingas ir neproporcingas. Pavyzdžiui, jei asmuo serga kritine liga ar panašiai. Kritikos G. Nausėda pabrėžė dėl neįgyvendintos ilgalaikės priežiūros reformos, kurią turėjo atlikti Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos.
„Šios Vyriausybės žadėta, bet tik lengvai priliesta ir neįgyvendinta reforma nuguls jau būsimai valdančiajai daugumai“, – sakė G. Nausėda, kartu pabrėždamas, jog apskritai atskiru įstatymu reiktų apibrėžti vyresnių žmonių teises bei valstybės įsipareigojimus jiems.
Stebėjosi švietimo sistemos chaosu
Toliau G. Nausėda perėjo prie šeimos politikos reikalų ir demografijos – iki šiol nė vienai Vyriausybei nepavyko perlaužti padėties, kad gimstamumas Lietuvoje stipriai augtų, nes anksčiau iš šalies emigravo nemažai jaunų šeimų.
„Visuomenės senėjimą spartina mažas gimstamumas. Nors vis daugiau lietuvių grįžta iš emigracijos, to vis dar nepakanka ilgalaikei tendencijai atsverti“, – teigė prezidentas.
Bet iš tiesų tai gana sudėtinga problema, nes gimstamumo paprastai neveikia išmokos, vaiko pinigai ar panašios piniginės vilionės. Bet, regis, prezidentas laikosi priešingos nuomonės: jis siūlo vaikus auginančioms šeimoms numatyti papildomas finansines paskatas atsižvelgiant į vaikų skaičių.
„Lietuva gali ir turi tapti šeimai draugiškiausia valstybe. Pastarųjų krizių akivaizdoje jau išmokome, kad geriau padėti nei nepadėti. Jei nuoširdžiai sakome, kad mums reikia daugiau jaunų Lietuvos piliečių, turime gerokai aktyviau prisidėti prie vaikus auginančių šeimų gerovės“, – aiškino G. Nausėda.
Kalbėdamas apie švietimo padėtį prezidentas kritikavo, kad kritiniu laikotarpiu valdantieji paliko šią sritį išvis be vairininko. Tai yra švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas kurį laiką ėjo tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kuri paskui atsistatydino dėl nemokamos kelionės į Dubajų su vaikais ir kartu su teisto asmens šeima. Dabar švietimo, mokslo ir sporto ministre siūloma skirti Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę.
Švietimo sritis šią kadenciją apskritai buvo kupina bėdų: ugdymo programų atnaujinimas bendrojo ugdymo mokyklose buvo chaotiškas, nebuvo naujų vadovėlių, o tarpiniai vienuoliktokų atsiskaitymai virto folkloru. Jie buvo labai prastai organizuoti, o valdantieji visą kaltę meta Nacionalinei švietimo agentūrai.
„Dabartinė švietimo būklė netenkina daugeliu aspektų. Trūksta atsakingų – ne tik formaliai, bet ir faktiškai – asmenų. Mokytojų nusivylimo, kuris jau ilgą laiką rusena vis išsiverždamas į paviršių, seniai nebeveikia burtažodžiai apie profesijos prestižą. Vyriausybės manipuliacijos etatais ir statistiniais vidurkiais, bandant užmaskuoti pernelyg lėtą pedagogų atlyginimų kilimą, tik dar labiau didina įtampą. Per mažai dėmesio skiriama ne tik sporto politikai, bet ir konkrečiai vaikų fiziniam aktyvumui, judėjimo kultūrai“, – teigė prezidentas.
Susisiekimo finansavimas atvedė prie liepto galo
Pereidamas prie ekonomikos ir verslo reikalų G. Nausėda džiaugėsi startuoliais, informacinių technologijų srities įmonėmis, naujomis gynybos pramonės investicijomis, bet pastebėjo, kad Lietuva labai atsilieka su investicijomis į susisiekimą. Ir išties, šios srities finansavimas yra nepakankamas, tačiau geopolitinės krizės akivaizdoje valdantieji šiam tikslui neatrado pinigų, o išeičių nebuvo itin ieškoma.
„Didesnės investicijos reikalingos ir šalies kraujotakai – kelių bei geležinkelių infrastruktūrai – užtikrinti. Dabartinis valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūros finansavimo lygis mus atvedė prie liepto galo. Vienintelis kelias – atsispirti ir kilti aukštyn“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda taip pat akcentavo būtinybę palaikyti santykius su visais po pasaulį pasklidusiais lietuviais, nors mūsų šaliai ir nepavyko šiais metais referendumu patvirtinti daugybinės pilietybės.
Ypač daug dėmesio G. Nausėdos pranešime teko regionų skirtumams, bet čia jis kažkodėl regėjo, kad geriausiai viską atliks savivaldybės, nors esami skirtumai ir yra savivaldybių veiklos pasekmė.
„Mūsų regionams šiandien reikia kuo daugiau investicijų, daugiau darbo vietų ir viešųjų paslaugų. Toliau nuo didžiųjų miestų besikurianti gamykla, pajėgi duoti darbo gyventojams ar pritraukti darbuotojų iš toliau, – sveikintinas žingsnis į priekį. Tačiau didesnio efekto nebus, jei atvykę specialistai matys, kad jų gyvenimo kokybę regione smukdo duobėti keliai, sunykęs viešasis transportas, nutolusios ar nekokybiškos sveikatos, švietimo ir kultūros paslaugos“, – aiškino prezidentas.
„Geriausiai situaciją vietoje mato savivalda. Todėl būtent savivaldybėms reikia suteikti daugiau laisvės priimti savarankiškus sprendimus“, – sakė G. Nausėda.
Kaip pavyzdį jis pasitelkė mokyklų tinklo pertvarką, bet čia ir yra problema, kad savivaldybės vengia reguliuoti savo mokyklų tinklą, todėl leidžia vienoms mokyklos perdėtai išsipūsti, o kitos tuo metu lėtai nyksta. Savivalda turėti mažiau baimintis ir aktyviau valdyti situaciją, bet dažniausiai nutinka taip, kad savivaldybės leidžia laisvai tėvams rinkti mokyklas savo vaikams – tuomet visi masiškai grūdasi į mokyklas, kurias laiko prestižinėmis, ten formuojamos papildomos klasės, o kitose mokyklose ūbauja vėjai, jos negali pritraukti gerų mokytojų, nes neturi pakankamai etatų. Bet G. Nausėda mato viską kitaip.
„Šioje srityje ministerijos iš viršaus į apačią diktuojami formalūs kiekybiniai kriterijai neatspindi nei realaus regiono poreikio, nei šiuolaikinių kokybiško ugdymo galimybių. Savivaldybės, turėdamos ne tik galimybę, bet ir pareigą matyti bendrą regiono švietimo padėtį, pajėgios priimti sprendimus, kurie būtų ir tikslesni, ir sąžiningesni. Bandymai nacionaliniu lygmeniu sureguliuoti net ne atskirų mokyklų, o klasių dydžius veda priešinga – nepagarbos ir nepasitikėjimo – kryptimi. Ar tikrai mums to reikia?“ – svarstė prezidentas.
Gynybos reikalus įvertino neblogai
Tačiau prezidentas labai įdomiai pažvelgė į gynybos problemą: pirmiausia jis pabrėžė, kad valstybės pasirengimas pirmiausia priklauso nuo visuomenės vertybinių nuostatų, tai yra pilietiškumo, patriotiškumo, solidarumo. Taip jis tarsi susiejo gerovės valstybės viziją ir gynybinį šalies potencialą.
„Todėl socialiai empatiškos valstybės kūrimas, nukreiptas į atskirties mažinimą, tiesiogiai prisideda prie nacionalinio saugumo užtikrinimo Lietuvoje. Tai, kiek esame vieningi ir solidarūs šalies viduje, suteikia mums jėgų ginti nacionalinius interesus už Lietuvos ribų“, – teigė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, dabar daug pastangų pareikalaus gynybos ir saugumo iššūkių sprendimas, nors šioje srityje, anot G. Nausėdos, padaryta nemažai: pavyzdžiui, jau šiandien gynybai skiriame 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Šalies vadovas sako, kad finansavimą gynybai teks didinti virš 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
„Reaguodami į pakitusią geopolitinę situaciją, iki šiol padarėme nemažai. Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, taip pat vykdoma JAV karinių pajėgų rotacija, NATO oro policijos misija. Susitarėme ir jau pradėjome Vokietijos brigados priėmimą Lietuvoje. NATO viršūnių susitikime Vilniuje patvirtinti nauji regioniniai gynybos planai ir rotacinis oro gynybos modelis“, – teigė G. Nausėda.
Kritika dėl mokestinės pertvarkos: „Uždavinys perkeliamas kitam Seimui“
Tačiau, prezidento nuomone, mokestinė sistema Lietuvoje nėra gera, nes čia reikia didesnio pajamų apmokestinimo progresyvumo, o mokesčių tarifai vis dar priklauso nuo veiklos formos.
„Šiandien mes vis dar stokojame realių pastangų siekti didesnio pajamų apmokestinimo progresyvumo. Aukštų pajamų mokesčių tarifai negali ir toliau priklausyti nuo veiklos formos. Tai atveria kelią dideliam mokestiniam neteisingumui. Nukenčia ir valstybės biudžetas“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, jog ši Vyriausybė žadėjo, bet nesugebėjo įgyvendinti mokestinės reformos, kuri galbūt būtų galėjusi atnešit papildomų pajamų į biudžetą. Kaip žinoma, dėl mokesčių reformos nebuvo pasiekta sutarimo valdančiojoje konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio koalicijoje.
„Jau girdėjome, kaip šis uždavinys, bandant nusiplauti atsakomybę po ketverių sugaištų metų, lengva ranka perkeliamas kitos kadencijos Seimui. Mokesčių sistemos reforma išties galėtų tapti vienu iš svarbiausių Seimo rinkimų klausimų. Tik svarbu nepamiršti, kad šiuo klausimu visi žaidžiame vienoje komandoje. Už vieną, nedalomą Lietuvą“, – teigė šalies vadovas.
„Gyvendami šalia pavojingo kaimyno, neturime kur trauktis. Visos Lietuvos politinės jėgos privalo siekti kiek įmanoma platesnio sutarimo, o rinkėjai – principingai jas vertinti. Nėra sunku įsitikinti, kas užsiima visuomenės skaldymu, kas keldami daug triukšmo kasasi po svarbiausių valstybės institucijų pamatais, o kas dirba profesionaliai ir išties ieško geriausių sprendimų“, – paslaptingai užsiminė G. Nausėda.
Savo kalbą G. Nausėda reziumavo žodžiai, kurie turėtų sutelkti visuomenę ir visas politines jėgas, taip pat paminėdamas artėjančią Dainų šventę ir poetą Justiną Marcinkevičių, kurio palikimo įpaminklinimas Lietuvoje taip dažnai sulaukia įvairių nuomonių.
„Užteks padalijimų. Užteks tuščių intrigų ir rietenų. Nepasitikėjimą keiskime pasitikėjimu ir bendradarbiavimu. Pirmyn ženkime su naujomis idėjomis ir sprendimais. Įkvėpti Dainų šventės šimtmečio, dainuokime Lietuvą kaip džiaugsmą, išaugusį iš pelenų. Taip, kaip ją dainavo Justinas Marcinkevičius“, – teigė prezidentas.
Lazdijų. Lazdijams bent pasisekė, kad iki Biedronkos Seinuose apie 20 km
