Pasak Ž. Maurico, kai padidėja PVM, dažniausiai išauga ir kainos, tačiau labiau kenkia, kai žmonės, dėl išaugusių kainų pradeda mažiau pirkti – kai sumažėja paklausa. Jis prisiminė, kokia prasta situacija buvo praeitais metais, kai sugrįžo 21 proc. PVM mokestis maitinimo sektoriams.
„Padidinus PVM dažniausiai labai panašiu mastu padidėja kainos vartotojams. Tą matėme ir neseniai Estijoje, kai buvo didinamas tarifas, ir kitose šalyse. Didžiausias neigiama poveikis atsiranda dėl sumažėjusio paklausos, tai yra dėl sumažėjusių pirkimų kiekio.
Ir labai geras pavyzdys buvo Lietuvos praeitų metų, kai buvo grąžintas PVM maitinimo sektoriuje ir matėme, kad kainos šoktelėjo labai ženkliai, kaip tai buvo padaryta. Tačiau vartotojai jau nebenorėjo mokėt tokių kainų ir bendra apyvarta sumažėjo, na, dešimtadaliu beveik.
Tai, be abejo, sukėlė iššūkių daliai verslų ir matėme nemažą kiekį tų verslų pasitraukiančių iš rinkos, tai yra bankrutavusių arba tiesiog savanoriškai pasitraukiusių iš rinkos, matant, kad bendra rinka sumažėja. Tai dažniausiai kainos pakyla, tačiau sumažėja būtent perkamų prekių, įsigyjamų paslaugų kiekis ir tai kad ne visiems verslams užtenka vietos.
Kitaip tariant, dažnu atveju mokesčių kėlimas lemia tai, kad mažina darbuotojus, pasitraukia apskritai iš rinkos ir aišku kalbant apie pelningumą, tai jeigu apyvarta sumažėja, tai pelningumas sumažėja“, – kalbėjo apie jis.
Ar egzistuoja būdai išspręsti didėjančių mokesčių verslams problemą?
Kaip pastebėjo ekonomistas, kažką, kas padėtų verslams neskelbti bankrotų bei išsilaikyti, būtų sunku atrasti. Prisitaikius prie esamos situacijos, reikia atkreipti dėmesį, kas būtų palankiausia darbuotojams: kelti kainas ar nekelti?
„Na, kažko labai nesugalvosi, nes arba nedidini kainos ir prisiimi mokesčių padidėjimą sau ant pečių, tai tiesiog sumažėja pelningumas tokiu atveju, bet klientų skaičius, tikėtina, kad nesumažėja.
Arba pakeli kainas, bet tada sumažėja klientų skaičius. Tai, teoriškai, mokesčių kėlimas būtent tą ir padaro. Jisai padidina kainas ir sumažina kiekį. Tai, kitaip tariant, naujos pusiausvyros ieško rinka, kaip minėjau, labai geras pavyzdys buvo būtent viešojo sektoriaus, viešojo maitinimo sektoriaus grąžintas mokestis ir matome, kad jisai tikrai, na, turėjo pakankamai ženklų poveikį.
Todėl mokesčių kėlimai, be abejo, turi būti atliekami labai atsargiai. Aišku, jeigu ten kokių 1% punktų, tai tas poveikis nedidelis santykinai būna, jeigu didesnis kėlimas būna, tai jis, aišku – didesnis.
Ir taip pat verslas klausia, ar tai jau yra galutinis kėlimas, ar dar galim sulaukt kėlimo. Šiaip, verslas galvoja, kad dar galim sulaukt, tai atitinkamai irgi sprendimus priima. Taip, kad na mokesčių kilimas yra žaidimas su ugnimi.
Tai reikia mokėti žaisti tuos žaidimus. Aišku, būna, jeigu yra pakeliami vieni mokesčiai, tarkime, sumažinami kiti arba padidinamos labai stipriai, pavyzdžiui, tam tikrų gyventojų pajamos, tam tikrų grupių, tai gali būti, kad bendrai bent jau tam tikriems sektoriams paklausa nesumažėja, bet čia ne toks dažnas reiškinys“, – įvardijo kelis esminius sprendimus Ž. Mauricas.
Nuo dirbtinio intelekto pasekmių nepabėgsim: užims darbo vietas
Jau ne pirmas kartas, kada vyrauja svarstymai ir apie dirbtinio intelekto poveikį bei galią. Ekonomistas neneigia, jog jis gali iš kai kurių žmonių atimti darbo. Tiesa, jis įžvelgia Lietuvai ir pliusų, ir kad tai ekonomikos ir verslams neturėtų pernelyg kenkti.
„Galbūt paskaičiavimų dar nėra tiek daug, bet yra pamąstymų, perspėjimų, kad tikrai nemaža dalis darbo vietų potencialiai gali būti pakeista ir jau yra keičiama dirbtinio intelekto. Taip kad tikėtina, jog darbuotojų reikės mažiau, bent jau tam tikrose srityse.
Ir, aišku, gera žinia ta, kad tie darbuotojai, kurie išliks, tikėtina, kad jie turės gauti didesnius darbo užmokesčius ir arba bent jau dirbti mažiau tokių, sakykime, rutininių darbų, kuriuos galės padaryti už tave tas vadinamas dirbtinis intelektas, kompiuteriai.
Tai ne pirmą kartą, kai pasaulis susiduria su tokia pramonės revoliucija, netgi buvo tokie mašinų laužytojai, kurie priešinosi, dabar matom irgi atsiranda. Vis dažniau sakoma, kad gali tikrai labai didelis sukritimas būti, bet manyčiau, kad Lietuva jau kaip pakankamai aukšto išsivystymo valstybė, tikėtina, kad labiau galbūt gaus naudos, negu kad praradimų, ypatingai turint omenyje darbuotojų trūkumą Lietuvoje ir taip tų darbuotojų trūksta.
Tai manau, kad Lietuvai labai kažkokio didelio šoko nebus, tarkime, Indijoj prognozuojamas labai didžiulis šokas. Čia yra viena iš prie priežasčių, dėl kurių jau dabar Indijos ekonomikoje pradeda lėtėti augimas, nes ji labai priklausė būtent nuo paslaugų, nuo segmento, kuris eksportuodavo vidutinės pridėtinės vertės paslaugas į Vakarų šalis, ypatingai Jungtines Valstijas, Europą.
Tai dabar jiems tikrai tai yra didžiulis galvos skausmas, nes konkurencija didelė, darbuotojų begalė, šalis vis dar auganti gyventojų skaičiumi, o tokioms šalims kaip Lietuva, manau, kad labiau į gerą bus“, – pasamprotavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Ką apie ministro planus verslams mąsto darbuotojai?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ministrui protestais jau grasina ir turgaus prekeiviai, nesutinkantys dirbti su kasos aparatais.
„Neduok Dieve, Lietuvoje tu vienomis svarstyklėmis pasversi mėsą ir kitą prekę, komisija stovės kitą dieną prie durų“, – taip apie vis griežtėjančias verslo sąlygas pasakoja parduotuvių ir restoranų Pasvalio ir Panevėžio rajonuose šeimininkė Vida Varnaitė.
Moteris skundžiasi, kad sąnaudos didėja, o biurokratiniai pančiai smaugia vis stipriau.
„Maitinimas – žiauru, pridėtas PVM labai kirto per įmonės pelningumą. Valstybė nori mokesčių, nori visko, bet nepagalvoja, kaip verslui gauti pelną, kad mokėtume mokesčius“, – sako V. Varnaitė.
Naujųjų technologijų įtaka
Ministro Savicko žadamas naujųjų technologijų proveržis (dėl naujų biurokratinių reikalavimų, kurie įsigalios gegužę – turgaus prekybos pajamas fiksuoti elektroninėse sistemose – kasos aparatais ar mobiliaisiais telefonais) kelia nerimą ir profsąjungoms. Dėl jo esą gresia bedarbystė tūkstančiams žemos kvalifikacijos darbuotojų.
„Nuolat darbdaviai sako – konkurencingi būsim, jei nedidinsim algų. Tai kaip nedidinsim, tada viskas. Šiluma, maistas, kuras brangsta, iš ko žmogus išgyvens? Tada imu lagaminą ir išvažiuoju iš šalies. Tad kas čia dirbs? Neturim darbo jėgos. Įsisukam į neteisingą ratą“, – komentuoja profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
