Naujienų portalas tv3.lt kviečia apžvelgti galimus kandidatus į Seimo pirmininko, Ministrų kabineto ir atskirų ministerijų vadovų postus.
Ministras pirmininkas
Gintautas Paluckas. Trečiadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė nutraukė tylą ir viešai pareiškė, kad premjerės posto nesieks neva dėl amžiaus. Partijos pirmininkė tęs darbą Europos Paarlamente (EP). Vietoje V. Blinkevičiūtės į ministro postą pasiūlytas Gintautas Paluckas.
Žinią, kad nesieks ministrės pirmininko posto ir toliau tęs darbą EP, V. Blinkevičiūtė pranešė po LSDP trečiadienio vakarą vykusio prezidiumo Seime.
Socialdemokratų lyderė sakė premjerės pareigų atsisakiusi dėl savo amžiaus.
„Esu įsitikinusi, kad beveik 65-erių metų ministrei pirmininkei būtų sudėtinga dirbti, nes tiesiog esu pensininkė ir tikrai įvertinau per visą tą laikotarpį rinkiminį, koks tai būtų atsakingas darbas, kiek tai reikalauja sveikatos ir jėgų.
Tikrai aš labai nuoširdžiai sakau, turiu priimti tokius sprendimus, kad Vyriausybė ir ministras pirmininkas būtų darbingi“, – trečiadienį po Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo posėdžio teigė partijos pirmininkė.
Partijos pirmininkė teigė, kad geriausiai pasirengęs kandidatas yra partijos vicepirmininkas G. Paluckas, kuris, anot jos, turi reikiamas savybes ministrui pirmininkui.
„Tai buvo vieningas bendras sutarimas mūsų prezidiumo, jog geriausias pasirengęs kandidatas tai yra Gintautas Paluckas, kuris turi didelę patirtį, kuris turi reikiamas savybes ministrui pirmininkui“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
V. Blinkevičiūtė sakė, kad tęs darbą Europos Parlamente.
„Todėl, kad Europos Parlamente aš jau dirbu 15 metų, tai yra mano paskutinė kadencija ir aš ją žadu pabaigti“, – sakė ji.
Paklausta, ar sveikata jai leidžia tęsti darbą EP, ji nedaugžodžiavo.
„Aš tęsiu darbą Europos Parlamente“, – sakė ji.
Seimo pirmininkas
Saulius Skvernelis. Kadangi premjero poziciją gauna didžiausia koalicijos frakcija, antrai pagal dydį atitenka Seimo pirmininko kėdė. Socialdemokratai bando lipdyti daugumą su „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečių frakcijomis“. Tad parlamento vadovu gali tapti „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.
„Kai bus paskirstyta, čia turbūt finišo tiesioji bus. Nes, jeigu nepavyks suderinti programinių lūkesčių, tai pareigybės ir pareigos praranda prasmę“, – TV3 Žinioms kalbėjo „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.
Ministrai
Jeigu koalicija bus suformuota iš socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečių“, tikėtina, kad socialdemokratams teks iki 10–ies ministrų portfelių, 2–3 gali atitekti „Vardan Lietuvos“, o viena arba dvi ministerijos – „valstiečiams“. Be to, dar pasiskirstys ir komitetų pirmininkų pareigos Seime.
Užsienio reikalų ministerija. Kalbama, kad kandidatas į šią poziciją gali būti iš Prezidentūros. Mat prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad geriausia kandidatė į užsienio reikalų ministrus būtų jo patarėja Asta Skaisgirytė.
„Tikrai gali, nes ji yra geriausias (kandidatas – ELTA). Žinote, sakoma kartais, kad diplomatiškai reikia sakyti „vienas iš geriausių“. Aš sakau „geriausias“ – nediplomatiškai. Kadangi geriausias, tai natūralus prezidento noras matyti tokį žmogų savo komandoje“, – LRT televizijai antradienį sakė G. Nausėda, paklaustas, ar jo patarėja A. Skaisgirytė, formuojanti naują Vyriausybę, galėtų pretenduoti į užsienio reikalų ministrus.
Finansų ministerija. Socialdemokratų partijos užkulisiuose kalbama, kad finansų ministre gali tapti R. Budbergytė. Ją šioje pozicijoje matytų ir I. Kalpokas.
„Tuo metu R. Budbergytę aš matyčiau vienoje iš dviejų pozicijų – arba finansų ministrės, arba ministrės pirmininkės“, – teigė politologas.
R. Budbergytė apie metus vadovavo Finansų ministerijai Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje 2016 m.
Krašto apsaugos ministerija. LSDP partijos užkulisiuose kalbama, kad krašto apsaugos ministro kėdė atitektų Nacionalinio saugumo ir gynybos komisteto narei Dovilei Šakalienei.
Puse lūpų užsimenama ir apie J. Oleką.
„Vardan Lietuvos“ savo viešai paskelbtame galimų ministrų sąraše nurodo prezidento rinkimuose kandidatavusį Giedrimą Jeglinską. Jis 2017–2019 metais ėjęs krašto apsaugos viceministro pareigas. 2019–2022 m. dirbo NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pavaduotoju organizaciniam valdymui.
Aplinkos ministerija. Šios ministerijos irgi nori socialdemokratai. Kalbama, kad aplinkos ministro kėdė galimai atiteks Aplinkos apsaugos komiteto nariui Linui Jonauskui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. LSDP partijos užkulisiuose garsiausiai skamba Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės pavardė.
Tačiau šią ministeriją norėtų gauti ir S. Skvernelio vedami demokratai „Vardan Lietuvos“. Jie į socialinės apsaugos ir darbo ministrus siūlytų Liną Kukuraitį, kuris jau yra vadovavęs šiai ministerijai 2016–2020 m.
„Mes tikrai turime vieną iš stipriausių kandidatų – Liną Kukuraitį. Jeigu jie turėtų stipresnį, geresnį, tai, be jokios abejonės, toks sprendimas ir būtų priimtas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Sveikatos apsaugos ministerija. „Vardan Lietuvos“ į sveikatos apsaugos ministrus siūlytų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorę Rolandą Lingienę.
Socialdemokratai dar nėra aiškiai įvardiję, kas galėtų tapti sveikatos apsaugos ministru, tačiau akys krypsta į buvusį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovą, profesorių Saulių Čaplinską. Šis Seimo naujokas teigė manantis, kad būtų logiška, jei parlamente dirbtų su sveikatos politika susijusioje srityje.
„Mano profesinė veikla jau tiek metų buvo susijusi su sveikata, visuomenės sveikata, šita sritis mano domintų labiausiai. Manau, kad labiausiai naudingas galėčiau būti šitoje srityje“, – BNS sakė S. Čaplinskas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jeigu ši ministerija atitektų demokratams, į ministro postą jie siūlytų edukologę Viliją Targamadzę.
Žemės ūkio ministerija. Šią ministerija norėtų gauti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Kaip žinia, žemės ūkio srityje veikia ir „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio verslas. Šis savo ruožtu įvardija Bronį Ropę.
„Tai mes turime B. Ropę, kur galiu absoliučiai aiškiai pasakyti, kad nėra Lietuvoje politiko, kuris sugebėtų atstovauti Lietuvos žemės ūkio interesus, taip, kaip B. Ropė, nes jo žinojimas Europos Komisijos, Europos parlamento, 10 metų darbas ten, tai yra toks turtas, kurį gavo politikas, kurio neturi daugiau niekas“, – įsitikinęs „valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis.
Teisingumo ministerija. Tikėtina, kad „valstiečiams“ gali atitekti Teisingumo ministerija, o jai vadovauti eitų advokatas Ignas Vėgėlė.
„Tai galėtų būti I. Vėgėlė. Manau, kad kompetencijos prasme jisai pilnai šitoje situacijoje tiktų ir, atitinkamai, sunku pasakyti, kas gali įvardinti kokį nors geresnį teisininką, negu Igną, iš politikų ir dabartinių Seimo narių“, – pabrėžė R. Karbauskis.
Šiuo metu garsiai neįvardijama, kas iš socialdemokratų galėtų vadovauti Vidaus reikalų, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Susisiekimo bei Kultūros ministerijoms. „Vardan Lietuvos“ į šių minsiterijų vadovus siūlytų atitinkamai Rasą Pavarienę, Jekateriną Rojaką, Žygimantą Vaičiūną, Algirdą Butkevičių bei Benjaminą Želvį.
Vilties atsidurti prie valdžios stalo dar nelaidoja ir Remigijus Žemaitaitis su „Nemuno aušra“. Sako, kad partija tikėtųsi būti atsakinga už keletą ministerijų. Tiesa, visos jos politikoje norimos visų. Su dideliais pinigų srautais.
„Tai žemės ūkis, aplinkosauga, energetika, transportas. Toje srityje mes turime geriausiai ir ilgiausiai dirbančius žmones. <...> Tikrai nekišame nagų į švietimą, nes švietime, kad ir turime specialistų, nemanome, kad mes galėtume šiandien performuoti švietimo sistemą, kultūros sektoriuje, su mano kultūra nelabai aš ten galėčiau į tą kultūrą eiti, natūralus dalykas, nesuprastų manęs“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis.
Socialdemokratai laimėjo Seimo rinkimus
Sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.
Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.
Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.
