Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Darius pasakoja, kad viename iš didžiųjų prekybos tinklų jam teko susidurti su nekasdiene situacija.
„Dažniausiai už prekes susimoku grynaisiais pinigais. Taip dariau ir šįkart – įsigydamas buitines prekes padaviau 100 eurų kupiūrą. Tačiau kasininkei tai nelabai patiko, nes ji pasakė, kad dabar neturi grąžos“, – kalbėjo Darius.
Kaip pasakoja pašnekovas, už prekes tąkart atsiskaityti bankine kortele galimybės nebuvo. Todėl, pasak jo, kasininkei teko suktis iš padėties.
„Su savimi neturėjau telefono ar bankinės kortelės, todėl atsiskaityti galėjau tik grynaisiais pinigais. Galiausiai kasininkė paprašė, kad už prekes susimokėčiau kitoje kasoje.
Ši situacija parduotuvėje nesukėlė itin didelių nepatogumų. Tačiau ką tektų daryti, jei, pavyzdžiui, tektų važiuoti maršrutiniu autobusu, o vairuotojas grąžos neturėtų? Ar tokiu atveju man galėtų nesuteikti paslaugos, jei neturėtų grąžos?“ – klausė jis.
Atvirauja, kad panašių situacijų pasitaiko
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad tokių atvejų, kai kasoje žmonės nori atsiskaityti itin stambiomis kupiūromis, yra pavieniai.
„Todėl kasininkai su šia problema tikrai dažnai nesusiduria. Jei nutinka taip, kad prireikia tam tikro nominalo banknotų ar monetų, turime taisykles, kaip elgtis kasininkui, kad padedamas administracijos darbuotojo galėtų papildyti kasą reikiamu kiekiu grynųjų pinigų“, – paaiškino G. Kitovė.
Pasak jos, parduotuvėse klientai turi galimybę atsiskaityti tiek grynaisiais pinigais, tiek kortele.
„Tiesa, atsiskaitymas kortele yra vis dažnesnis – paprastose kasose kortele atsiskaito apie pusė pirkėjų, o savitarnoje tokį atsiskaitymo būdą renkasi net du trečdaliai klientų“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė antrina, kad su tokiomis situacijomis, kai kasininkams pritrūksta grąžos, susiduriama retai.
„Kasininkas-pardavėjas mato, kokių nominalų kupiūrų ir monetų kasoje stinga, jis išsikviečia vyr. kasininką, kuris pinigus iškeičia, tad su šia problema susiduriama retai“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, gyventojų, atsiskaitančių ne grynaisiais pinigais, bet mokėjimo kortelėmis, skaičius didėja.
„Jei imtumėme bendrai – tiek savitarnos, tiek reguliarias kasas – 44 proc. mūsų pirkėjų atsiskaito grynaisiais, 56 proc. – kortele.
Stebime, kad atsiskaitančių kortele pirkėjų kasmet vis daugėja. Šiemet, palyginti su 2020-aisiais, jų padaugėjo 15 procentinių punktų“, – kalbėjo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Tuo metu „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė tikina, kad situacijų, kai kasose pritrūksta pinigų grąžai, nefiksuota.
„Visuomet palaikome pakankamą grynųjų pinigų balansą kasoje, kuris leistų užtikrinti sklandų grąžos atidavimą pirkėjui. Taip pat, esant poreikiui, kasos darbuotojas visada turi galimybę paprašyti atsakingo darbuotojo pasmulkinti grynuosius pinigus bei papildyti kasą monetomis.
Pastebime, kad vis dažniau didžioji dauguma mūsų pirkėjų atsiskaito mokėjimo kortele ar kitomis alternatyviomis mokėjimo priemonėmis“, – teigė L. Skersytė.
Autobusų stotyse situacija kitokia
Keleivių pervežimo miesto, tarpmiestiniais ir tarptautiniais maršrutais paslaugą teikiančios bendrovės „Kautra“ marketingo vadovas Justinas Vadluga naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad problemos dėl grąžos keliaujantiems pasitaiko retai.
Tačiau jeigu taip nutinka, kad tuo metu vairuotojas grąžos neturi, problema gali būti išsprendžiama kitu būdu.
„Įprastai vairuotojai su savimi turi tam tikrą nustatytą sumą smulkesnių pinigų. Jeigu visgi vairuotojas tarpinėje stotelėje įlipusiam keleiviui grąžos smulkesniais pinigais neturi, problema išsisprendžia pasiekus maršruto galą.
Atvykimo stotyje išsikeičiamos didesnės kupiūros ir atiduodama grąža keleiviui“, – teigė J. Vadluga.
Be to, pašnekovas sako, kad autobusais keliaujantys gyventojai dažniau renkasi už bilietus sumokėti grynaisiais pinigais.
„Galime pasakyti, kad tam tikra (ir ne maža) grupė keleivių vis dar pageidauja atsiskaityti grynaisiais ir laukia eilėse prie bilietų kasų, kai tuo metu savitarnos terminalai, kur atsiskaitymas kortelėmis, nesulaukia didelio srauto“, – kalbėjo J. Vadluga.
Grynųjų pinigų gali ir nepriimti
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad tiek grynieji pinigai, tiek atsiskaitymai kreditinėmis kortelėmis yra lygiavertės ir teisėtos mokėjimo priemonės.
„Verslininkas turi teisę priimti mokėjimus tik grynaisiais arba tik negrynaisiais, tačiau privalo apie tai aiškiai informuoti vartotoją iki sandorio sudarymo“, – paaiškino D. Malinauskienė.
Pašnekovė taip pat gyventojams primena, kad jeigu pardavėjas priima mokėjimus grynaisiais pinigais, tokiu atveju jis negali riboti atsiskaitymo didesnėmis kupiūromis.
„Tačiau kiekvieną situaciją vertintume individualiai. Pavyzdžiui, autobuso vairuotojas gali būti pateikęs išankstinę informaciją, kad priima tik tam tikro dydžio monetas ar kupiūras. Taigi, atsižvelgtume, ar buvo suteikta informacija ir, kokia informacija buvo suteikta.
O tuo atveju, jei kiltų ginčas tarp vartotojo ir pardavėjo dėl mokėjimo, vartotojas dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka galėtų kreiptis į Lietuvos banką, nes ši institucija nagrinėja vartotojų ginčus dėl mokėjimų ir finansinių paslaugų“, – kalbėjo D. Malinauskienė.
Grynųjų pinigų gyventojai neatsižada
„Urbo“ banko užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad kasdien ar beveik kasdien grynuosius naudoja 15 proc., bent keletą kartų per savaitę – 23 proc. respondentų. Tad iš viso net 38 proc., arba beveik 2 iš 3-ų šalies gyventojų grynaisiais atsiskaito ypač dažnai.
Banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška pastebi, kad šią visuomenės dalį galima laikyti tais vartotojais, kurie grynaisiais atsiskaito reguliariai ir dažnai, tai jų pagrindinis pasirinkimas.
„Spinter tyrimų“ vertinimu, kasdien grynaisiais dažniau atsiskaito mažiausių pajamų apklaustieji, keletą kartų į savaitę – vyresni, vidurinio išsimokslinimo respondentai ir kaimo vietovių gyventojai.
„Jeigu prie grynųjų pinigų nebenaudojančių pridėtume tą 1 proc., kuris jais atsiskaito vos kartą per metus, vis tiek turėsime mikroskopiškai mažą 4 proc. visuomenės dalį, kuri teigia iš esmės užmiršusi grynuosius. Ne mažiau svarbu įvardyti priežastis, kodėl grynieji pinigai vis dar užima tokią didelę dalį mūsų gyvenime ir tai tikrai ne visada yra asmeninis žmogaus pasirinkimas“, – anksčiau sakė J. Ivaška.
Jis mini, kad regionuose yra prasčiau išplėtotas atsiskaitymų kortelėmis tinklas, daliai pensininkų pensijos atnešamos ir išmokamos į rankas – grynaisiais pinigais, jais ir atsiskaitoma. Panašiai ir miestuose, kur dalis gyventojų išimtiniais atvejais gali gauti pajamų grynaisiais, o kai kurios prekybos bei paslaugų vietos dėl vienokių ar kitokių priežasčių vis dar nepereina prie elektroninių atsiskaitymų.
Įdomu, kad analizuojant respondentus, kurie grynaisiais atsiskaito dažniausiai – kasdien, didieji miestai (14 proc.) netgi lenkia kaimo vietovių (13 proc.) gyventojus. Pasak bankininkystės eksperto, didmiesčių dominavimas neturėtų stebinti.
„Net ir Vilniaus ar kitų Lietuvos miestų viešajame transporte bilietai parduodami tik už grynuosius pinigus, kas yra problema daliai gyventojų bei miesto svečiams. Kaip bebūtų, dabar kažkur nuvykti ir grįžti atgal jau reikštų du atsiskaitymus per dieną grynaisiais pinigais. Tokios situacijos yra dažnos, pavyzdžiui, turguje, kur įsigyti vietinių maisto produktų vargu ar pavyks mokant kortele. Ir tokių pavyzdžių yra ne vienas“, – tąkart pastebėjo pašnekovas.
Prie tų, kurie grynaisiais pinigais naudojasi rečiau, būtų galima priskirti tuos, kurie kupiūromis ir monetomis atsiskaito kartą per savaitę – tokių Lietuvoje yra 17
procentų. 22 proc. teigia, kad grynuosius panaudoja vos keletą kartų per mėnesį, dar 11 proc. – tik kartą per mėnesį, o 6 proc. – kartą per keletą mėnesių. Dar 1 proc. tvirtina, kad grynuosius atsiskaitant naudoja vos kartą per metus.
Nežinančių atsakymo į užduotą klausimą, nenorinčių ar negalinčių į jį atsakyti šį kartą buvo vos 2 proc.
„Tokia maža neatsakiusių į klausimą dalis rodo, kad ir puikiai žinome savo finansinius įpročius bei prioritetus, ir mums tai yra svarbi tema. Bankų sektoriui tai irgi viena svarbiausių temų tiek siekiant pažinti vartotojus, savo klientus, tiek ir žinoti, ką jiems galime pasiūlyti ir kaip palengvinti jų finansines operacijas”, – teigė „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
„Spinter tyrimai“ kovo 18-28 dienomis apklausė 1009 respondentus, kurių amžius buvo 18-75 metai.