• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigiamai vertina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) sprendimą iš dalies pritarti kad siūlymui didesnę savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį skirti gynybai. Vis tik politikę liūdina, kad žemės ūkio veikloje naudojamas kuras yra mažiau apmokestinamas.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigiamai vertina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) sprendimą iš dalies pritarti kad siūlymui didesnę savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį skirti gynybai. Vis tik politikę liūdina, kad žemės ūkio veikloje naudojamas kuras yra mažiau apmokestinamas.

REKLAMA

„Registravome savo pasiūlymus, komitetas iš dalies atsižvelgė. Daugiau iš nepanaudojamų savivaldybių lėšų būtų nukreipiama gynybai tam, kad galėtume mažiau apmokestinti žmones, yra tokia kryptis, į šį Laisvės partijos pasiūlymą iš dalies komitete buvo atsižvelgta“, – antradienį Seime žurnalistams teigė A. Armonaitė.

„Taip pat kalbant apie kuro akcizus, žmonėms jie kils ne iš karto, yra išdalinta, tas gerai. Bet, kas liūdina, kad kuro naudojamas žemės ūkio veikloje toliau yra mažiau apmokestinamas ir jo mažesnis kylimas dar yra išdėstomas. (...) Į ką atsižvelgta gerai, bet balsuosime salėje ir tada spręsime“, – pažymėjo ji.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmadienį Seimo BFK pritarė daliai pokyčių projekte, dėl kurių turės apsispręsti parlamentas. BFK nusprendė pritarti 2,5 karto didesniam elektroninių cigarečių skysčio akcizui, negu buvo numatyta Vyriausybės siūlyme.

REKLAMA

Konservatorius Vytautas Kernagis siūlė, kad akcizas 2025-2027 metais būtų didinamas po 150 proc. kasmet, kai Vyriausybė numatė 60 proc. didinimą kiekvienais metais. Balsų dauguma, BFK pritarė V. Kernagio siūlytam variantui.

Taip pat komitetas pritarė kompromisiniam siūlymui, kad 2025 m. CO2 dedamoji benzinui būtų 47 eurai/1 tūkst. l. Ministrų kabinetas pirminiame projekte buvo numatęs, kad CO2 dedamoji benzinui 2025 m. siektų 72 eurus/1 tūkst. litrų. Gazoliams, pagal BFK siūlomą variantą, saugumo dedamoji siektų 25 eurus/1 tūkst. l kitąmet, o tolimesniais metais dydis išliktų 50 eurų/1 tūkst. l, kaip ir buvo numatyta pirminiame projekte.

REKLAMA
REKLAMA

BFK pritarė ir siūlymui, kad Valstybės gynybos fondui iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies 2025 m. būtų skirti 85 mln. eurai, vietoje Vyriausybės pirminiame projekte numatytų 25 mln. eurų.

Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.

Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.

Valstybės gynybos fondo lėšas sudarytų laikinasis solidarumo įnašas už 2025 metų mokėjimo laikotarpį, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos, 1,9 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais.

REKLAMA

Taip pat numatoma gauti 6,5 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais. 0,2 procento pajamų būtų gauta iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, 0,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais.

REKLAMA

25 milijonai eurų fonde numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.

Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d.

ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.

Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.

Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.

Laisvės partija į bankų solidarumo įnašo pratęsimą žiūri skeptiškai

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad „laisviečiai“ skeptiškai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo įnašą. Anot jos, tai nepadės į Lietuvą pritraukti naujų bankų.

REKLAMA

„Daugiau skeptiškai žiūrime į šį pasiūlymą. Norime, kad bankų Lietuvoje būtų daugiau, jų įkainiai būtų mažesni, žmonėms už indėlius būtų mokama daugiau. Tokiu būdu (pratęsdami bankų solidarumo įnašą – ELTA) mes nepritrauksime naujų žaidėjų, mums reikia daugiau naujų žaidėjų, negali būti keli reikšmingi bankai vienoje rinkoje. Mums patiems tai yra blogai“, – antradienį Seime kalbėjo A. Armonaitė.

ELTA primena, kad antradienį Seime vyks galutinis balsavimas dėl siūlymo pratęsti bankų solidarumo įnašą vieneriems metams.

REKLAMA

Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.

Anksčiau Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikino nesuprantanti, kodėl bankai turi mokėti daugiau, nei kiti stambieji verslai. Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.

Politikų idėjoms nepritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius, kuris teigė, kad „laikinumo“ pažadas vėl panaudotas atmesti kritiką sprendimams, neigiamai veikiantiems Lietuvos verslo aplinką.

Vis tik pasiūlymą pratęsti bankų solidarumo įnašą palaiko šalies vadovas Gitanas Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų