Gervės ne tik padangėse skraidžioja ar paežerėse šoka. Gervė – gana dažna lietuviška pavardė. Visgi vienam uteniškiui ji pasirodė netinkama, esą skamba moteriškai, tad jis pabandė ją pasikeisti. Deja, Valstybinė lietuvių kalbos komisija vyrui tarė griežtą ne, mat norima naujoji Gervilaičio pavardė tiesiog neegzistuoja. Vyras nepasidavė ir pateikė dar 30 įvairių variantų – Gervaitis, Gervilius, Gervis, Gervelis ir daugybę kitų. Komisijos verdiktas ir vėl griežtas – pagal taisykles prie esamos pavardės pridėti priesagos neleidžiama.
Po šio atvejo Teisingumo ministerija nusprendė pavardžių keitimą kiek liberalizuoti. Siūloma leisti ne tik iš esamos pavardės atimti priesagą – pavyzdžiui, iš Paukštelio į Paukštę, bet ir atvirkščiai. Be to, lietuviškame pase siūloma leisti užrašyti pavardę ir lietuviškais rašmenimis, pagal tarimą verčianti iš užsienio kalbos, – tokiu atveju, pavyzdžiui, pavardėje Bušas esančios s h raidės virstų š. O jei asmuo nuolat gyvena užsienyje, būtų leidžiama lietuviškame pase naudoti užsienyje pakeistas pavardes.
„Tais atvejais, kai asmuo gyvena užsienyje, tačiau turi ryšių su Lietuva, tačiau gyvendamas svetur pasikeičia vardą ar pavardę, grįžęs į Lietuvą galėtų pakeisti juos remiantis tuo dokumentu iš užsienio valstybės. Jei ten ir gyvena", – situaciją komentavo teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.
Nors siūlymams kalbos komisija iš esmės pritaria, tam tikrų taisyklių reikės laikytis. Svarbu, kad pavardės galūnę būtų įmanoma linksniuoti ir kaityti.
„Sąlyga, kad tokia pageidaujama pavardė būtų tradicinėje vartosenoje, nevisiškai nauja atsirasti. Žiūrėsime, kaip tai bus įgyvendinama, kol kas vertiname skeptiškai, bet neprieštaraujame", – aiškino komisijos specialistė Aistė Pangonytė.
Vilniaus metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė sako, kad kasmet pasikeisti pavardžių ateina apie 2000 asmenų. Dažniausiai, tai yra moterys, panorusios jau po vestuvių priimti vyro pavardę arba atvirkščiai, – po skyrybų susigrąžinti mergautinę pavardę. Taip pat jaunuoliai, kurie esą neaugo su tėvais ir norėtų jų pavardę pasikeisti į senelių arba tie, kurių pavardė, jų nuomone, negraži, iš jos tyčiojosi. Pokštautojų, pasak Ilonos Jurgutienės, pasitaiko retai – kitaip nei užsienyje – daiktais, filmų ar knygų personažais tautiečiai tapti nenori. Štai svetur žmonės pasivadina net įvairiais gėrimais ar maisto produktais.
„Mūsų gyventojai konservatyvūs, kažko neaiškaus neprisigalvoja. Dažniausiai tai nekeisti vardo ar pavardės, bet ją užrašyti kitos kalbos rašmenimis. O motyvas – kad gyvenu užsienyje ir sunkiai ištaria pavardę, sunkiai parašo", – sakė skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė.
Kalbos komisija pavardėmis nepatenkintus žmones kviečia pažvelgti į savo genealoginį medį. – kaip ir anksčiau esamą pavardę bus leidžiama pasikeisti į senelių ar prosenelių.
„Geresnė išeitis tokiu atveju yra žiūrėti į praeitį giminės, vis tiek ten yra daug pavardžių. Tėveliai turėjo po vieną, dar seneliai, tai jau keturios pavardės. Galima keisti iš savo giminės kas tau autentiškai priklauso", – tęsė A. Pangonytė.
Asmenvardžių keitimo naujos tvarkos projektas šiuo metu derinamas su kalbos komisija, metrikacijos skyriais. Šiems pritarus ar pateikus pasiūlymus, tvarka įsigalios be Seimo ar Vyriausybės įsikišimo, pakaks teisingumo ministro įsakymo.
