„Švedijos bankų koncentracija yra per didelė ir kelia tam tikrą grėsmę. Tai jau dešimtmečio ar penkiolikos metų senumo informacija, kaip aiškėja iš tam tikrų pokalbių“, – sakė S. Jakeliūnas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas mano, kad rekomendacija parduoti vieną iš švediškų bankų gali būti įrašyta krizės aplinkybių tyrimo išvadose, kurios bus pateiktos svarstyti Seimui.
„Gali būti rekomendacija tokia, kad vienas iš Švedijos bankų galėtų arba turėtų būti ilgainiui parduotas valstybei, kurioje yra euras kaip namų valiuta, kokiam nors strateginiam bankui“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė S. Jakeliūnas.
Jo tvirtinimu, Švedija neketina stoti į euro zoną, o Lietuvos, kurios valiuta yra euras, priklausymas nuo Švedijos bankų sistemos yra vienas iš rizikos veiksnių.
Nesupranta pasiūlymo
Portalas tv3.lt kreipėsi į „Swedbank“ ir „SEB“ atstovus, kad jie pakomentuotų S. Jakeliūno viešus svarstymus. Abu bankai nusprendė susilaikyti nuo pareiškimų vertinimo.
„Laikomės pozicijos politikų pasisakymų nekomentuoti“, – tv3.lt atsakė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius stebėjosi tokiais politiko pareiškimais.
„Tikrai gerbiu poną Jakeliūną kaip išsilavinusį politiką, tačiau toks pasisakymas prieštarauja bet kokiems laisvos rinkos ir ekonomikos principams“, – tv3.lt teigė M. Zalatorius.
Pašnekovo nuomone, tokie pasisakymai siunčia labai prieštaringą žinutę ir visuomenei, ir bankų rinkai, ir užsienio investuotojams ir visai finansinei bendruomenei.
Bankų asociacijos prezidento teigimu, sprendimus dėl privataus turto pardavimo ar pirkimo turi priimti to turto savininkai, o ne politikai.
„Nesvarbu ar tai automobilis, ar būstas, ar bankas“, – kalbėjo M. Zalatorius.
Jo teigimu, Švedijos bankai visame pasaulyje yra pripažįstami kaip pavyzdiniai, vieni iš moderniausių ir vieni iš labiausiai socialiai jautrių bankų.
„Dabar Seimo tribūnoje jie yra demonizuojami“, – stebėjosi Lietuvos bankų asociacijos vadovas.
M. Zalatorius stebėjosi ir pareiškimu, kad gali kilti rizikų, jog Švedijoje nėra įvestas euras. Pašnekovo teigimu, pasaulinėje finansių sistemoje veikia labai daug valiutų, dominuojančiuose pasaulio bankuose jos yra skirtingos.
„Tad tokie pasisakymai šiek tiek yra keisti“, – apibendrino M. Zalatorius.
Neturi pagrindo ar prasmės
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tv3.lt teigė, jog joks juridinis ar fizinis asmuo nėra kreipęsis į Lietuvos banką dėl leidimo įsigyti „SEB“ ar „Swedbank“.
Lietuvos bankui taip pat nėra žinoma, kad būtų atsiradęs potencialus pirkėjas, susidomėjęs kurio nors iš minimų bankų įsigijimu.
„Mūsų nuomone, kai nėra nei realaus pirkėjo, nei asmens parodžiusio bent pirminius ketinimus pirkti, pirkimo–pardavimo sandorio pasekmių svarstymas neturi pagrindo nei prasmės“, – tv3.lt situaciją komentavo Lietuvos banko vadovas.
V. Vasiliausko tvirtinimu, vien pasikeitus savininkui, bankų skaičius išliktų nepakitęs, todėl finansinių paslaugų rinkoje nei koncentracijos, nei konkurencijos lygis niekaip nepasikeistų.
S. Jakeliūno vadovaujamas Finansų ir biudžeto komitetas tiria kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų ir kaip buvusios valdžios elgėsi ištikus ekonominei krizei. Tyrimą planuojama baigti kitų metų balandį.
