Lietuviškai kalbantys robotai jau ateina
„Kviečiu į stendą. Ar kalbate lietuviškai? Aš kalbu lietuviškai. Kartokite: „Lie-tu-va, Lie-tu-va“ – taip prieš trejus metus Briuselyje (Belgija) vykusiame renginyje EU OPEN DAY robotukas NAO kvietė svečius užsukti į Lietuvos stendą. O šiemet tas pats robotukas viename renginyje pareiškė: „Išmokykite mane su jumis bendrauti šnekant lietuviškai“.
Būtent galimybė bendrauti, o ne pakartoti „išmoktas“ frazes – naujas iššūkis, kurio imasi lietuviškai kalbančių įrengimų kūrėjai. Kalbėti ir judėti robotą NAO išmokęs tyrinėtojas – LIEPA 2 projekto bendradarabis, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas, o pastaruoju metu ir „Alma littera“ įmonių grupės programuotojas, inžinierius Linas Aidokas šiuo metu nemažai laiko praleidžia ne tik laboratorijose, bet ir sostinės „Akropolyje“ esančiame knygyne „Pegasas“. Jo užduotis – pritaikyti anksčiau projekto LIEPA metu sukurtus intelektinius produktus ir išmokyti jau kitą, daug sudėtingesnį robotą ne tik pakartoti tai, kas į jo galvą seniau įdėta, bet ir atpažinti lietuvišką šneką ir bendrauti lietuviškai.
Pasak „Alma littera“ įmonių grupės, valdančios knygynų tinklą „Pegasas“, IT direktoriaus Viganto Nikonto, prakalbinti kol kas tik angliškai bendraujantį robotą lietuviškai ir išmokyti jį paaiškinti atėjusiam pirkėjui, kurioje lentynoje yra jo pageidaujama knyga, – tik pradžia.
„Robotukas turėtų ne tik nuvesti klientą prie lentynos, kur yra jį dominantis leidinys, parodyti vaizdo siužetą ar trumpai papasakoti apie autorių. Robotas gebėtų atskirti, ar prieš jį yra vyras, ar moteris, kokio jis maždaug amžiaus, ar jis nuliūdęs, ar linksmas, ir pagal tai būtų galima pasiūlyti leidinius, prekes ar paslaugas, kurios jį sudomintų. Interaktyvūs, jutiminiai sprendimai atveria labai daug galimybių pasirūpinti kiekvienu klientu asmeniškai, ir nebūtinai klientas turėtų prieiti prie roboto – gal būt ateityje robotas pats vaikščios po erdvę ir pamatęs susidomėjusį žmogų prieis prie jo ir pasiūlys tai, kas gali būti įdomu tam konkrečiam žmogui“, – pasakoja jis.
Ir tai dar ne viskas. Pasak V. Nikonto, lietuviškai kalbantį robotą būtų galima pritaikyti mokymo įstaigose, jis praverstų įgyvendinant rinkodaros bei kitus projektus. „Robotika, dirbtinis intelektas pasaulyje yra „ant bangos“, todėl nusprendėme įsisavinti ateities technologiją – bandome robotą humanoidą iš pradžių išmokyti dirbti knygyne, o vėliau spręsime, kokiuose dar verslo segmentuose ir procesuose jį galima panaudoti. Ateities vizijoje matome, kad jis galės tapti visaverčiu konsultantu, galinčiu patarti, parduoti prekes ir paslaugas. Be to, norėtume pritaikyti modernius atsiskaitymo būdus, kad klientas galėtų bendraudamas su robotu ir sumokėti už pirkinius ar paslaugas: pavyzdžiui, robotas planšetėje pateiktų pirkinių krepšelio kodą, o pirkėjas nurodymą atsiskaityti pateiktų telefonu“, – apie roboto pritaikymo galimybes pasakoja „Alma Littera“ įmonių grupės IT direktorius.
V. Nikontas mano, kad bendraudami su lietuvių mokslininkais, sukūrusiais LIEPĄ, o dabar įgyvendinančiais LIEPA 2 projektą, ir su roboto kūrėjais per kelerius metus išmokys savo robotą, kuris jau moka bendrauti keliomis populiariausiomis pasaulyje kalbomis, bendrauti lietuviškai – suprasti, ką sako klientas, ir jam atsakyti.
Nuo kalbos sintezatoriaus iki balsu valdomų mobiliųjų paslaugų
Taigi, galimybe panaudoti lietuviškai bendraujančius robotus humanoidus jau susidomėjo ir verslininkai. Kiek anksčiau lietuviškai žmogaus balsu prabilo keli naujienų portalai, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainė. Juos ir pirmąjį lietuviškai prakalbusį robotuką NAO prašnekino mokslininkai, įgyvendinę projektą „Lietuvių šneka valdomos paslaugos–LIEPA“, o prakalbinti jie buvo pasinaudojant balso sintezatoriumi, kuris ir buvo sukurtas įgyvendinant projektą, kurį finansavo Lietuvos valstybė ir Europos Sąjungos (ES) fondai.
Sukurti programinę įrangą – šnekos atpažintuvus ir elektroninio teksto skaitytuvus arba balso sintezatorius bei garsyną (garsų duomenų bazę), kad kompiuteriai suprastų lietuvišką šneką ir prabiltų lietuviškai bei teiktų lietuviškai balsu valdomas paslaugas – būtent toks buvo šio projekto tikslas. Visas lietuviškai valdomas paslaugas rasime interneto svetainėje.
„Pavyzdžiui, silpnaregiai ir neregiai naudodamiesi mūsų sukurta įranga girdi, kas vyksta kompiuterio ekrane – skaitytuvas tai mato ir paverčia žodžiais. Pritaikydami skaitytuvą jų poreikiams, sukūrėme ir galimybę keisti šnekėjimo greitį, nes mūsų kalbos tempas neregiams atrodo labai lėtas – kaip mes kartais akimis „perbėgame“ ekrane rodomą tekstą, nebūtinai skaitydami viską iš eilės, taip jie gali „perbėgti“ balsu. Taigi, turėjome išmokyti mašiną kalbėti jų tempu – tokiu pačiu balso tembru, bet daug greičiau, negu įprasta mums“, – prisimena Lietuvos mokslų akademijos narys, Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaiteninių technologijų instituto profesorius, habilituotas daktaras Laimutis Telksnys, kartu su komanda – VU lingvistais ir informacinių technologijų specialistais bei kitais projekto LIEPA dalyviais – sukūręs įrangą, moteriškais ir vyriškais balsais lietuviškai prašnekinusią kompiuterius.
Visa tai buvo pritaikyta stacionariems ir nešiojamiesiems kompiuteriams. Bet juk juos sparčiai keičia planešėtės, o išmaniaisiais telefonais naudojamės praktiškai visi. Išmanieji laikrodžiai ir kiti įrenginiai – šiuolaikinės mobiliosios technologijos sparčiai skverbiasi į visas mūsų gyvenimo sritis, tad L. Telksnio vadovaujama informacinių technologijų specialistų komanda, tęsianti šnekos atpažintuvo ir kalbos sintezatoriaus darbus, bei kartu dirbatys VU Filologijos fakulteto taikomosios kalbotyros specialistai, plėtojantys garsyną – ėmėsi naujo projekto LIEPA 2, kuris taip pat finansuojamas Lietuvos valstybės ir ES fondų lėšomis.
„Pirmiausia reikia padidinti žodžių, kuriuos atpažįsta kompiuteris, skaičių – norime, kad su kompiuteriu būtų galima šnekėtis naudojant ne 300, o 1000 žodžių. Reikia sukurti gerokai didesnę, negu dabar yra, garsų duomenų bazę. Išmokyti mašiną atpažinti tai, kas sakoma balsu, yra labai sudėtinga, nes kiekvienas kalbame šiek tiek kitaip, be to, tas pats žmogus ryte tuos pačius žodžius gali tarti truputį kitaip negu vakare, pailsėjęs – šiek tiek kitaip, negu pavargęs. Todėl reikia surinkti labai daug šnekos pavyzdžių, kad mašiną būtų galima išmokyti tiksliai atpažinti, kas sakoma“, – pasakoja L. Telksnys.
Kitas mokslininkų tikslas – per trejus metus perkelti sukurtas lietuvių šneka valdomas paslaugas, kuriomis dabar galima naudotis stacionariu arba nešiojamuoju kompiuteriu, į mobiliąją terpę – mobilųjį telefoną, planšetę, išmanųjį laikrodį, robotą humanoidą ir kitus mobilius išmaniuosius įrenginius, kad su jais taip pat galėtume šnekėtis. Pasak L. Telksnio, naujos kartos programinės įrangos labai laukia aktyviai projekte dalyvaujantis „Pegaso“ knygynas, bet dar labiau – regėjimo negalią turintys žmonės.
„Bendraudamas su neregiais mačiau, kiek daug naudos jiems davė mūsų jau sukurta įranga. Mums kalbantis jie sėdėjo prie kompiuterio ir aš „pagavau“ save galvojantį, kad šnekuosi kaip su reginčiuoju. Taigi, sukūrę specialią programinę įrangą, kompiuterio ekrane rodomą informaciją paverčiančią tam tikru kodu, kurį balsu gali skaityti sintezatorius, mes atvėrėme šiems žmonėms naujas galimybes, o įrangos pritaikymas mobiliesiems įrenginiams jas dar labiau išplės“, – sako L. Telksnys.
Balsu lietuvių kalba valdomos paslaugos, kurias ketina sukurti mokslininkai, pravers ir bendraujant su kitakalbiais. Pavyzdžiui, viena iš kuriamų paslaugų – mobilus tarpkalbinis komunikatorius. Kaip tik šiuo metu analizuojamos galimybės sukurti „Lietuvių ir kinų kalbos pasišnekėtuvą“. Jis veiktų taip: jūs ką nors pasakote lietuviškai, įrenginys jūsų šneką paverčia hieroglifais, kuriuos kiniečiai mato savo mobiliuosiuose telefonuose. Jie atsako jums kinų kalba, paspausdami savo mobiliojo telefono ekrane matomus hieroglifus, o jūs atsakymą girdite lietuviškai. Į klausimą, kodėl pasirinkta būtent ši kalba, mokslininkas atsako, kad tai gali praversti. „Tai viena galingiausių pasaulio ekonomikų ir neišvengiamai teks su jais bandrauti, o išmokti šią kalbą tikrai daug kartų sunkiau negu, pavyzdžiui, anglų. Iš pradžių sukursime kelias dešimtis frazių, o vėliau plėtosime šią paslaugą“, – sako jis.
Ir verslui, ir žmonėms
Jei pagalvojote, kad ir kitos paslaugos, kurias ketinama sukurti, tokios pat „egzotiškos“, tikrai suklydote, nes jos tikrai pravers daugeliui – ir verslui, ir kiekvienam iš mūsų, nes kasdienis gyvenimas taps patogesnis. Artimiausiu metu planuojama sukurti bent šešias mobiliems išmaniesiems įrenginiams pritaikytas paslaugas: be jau minėto lietuvių–kinų kalbų komunikatoriaus, kuriamas roboto humanoido NAO valdytuvas, pritaikytas vaikų gebėjimų ugdymui, taip pat bus sukurti mobilusis sintezatorius regos negalią turintiems žmonėms, balsu skaitantis tekstus mobiliajame telefone, taip pat interneto naujienų skaitytuvas, balsu skaitantis vartotojo pasirinktas naujienas, skambintuvas – kontaktų mobiliajame telefone valdymas balsu bei taksi iškvietimo balsu lietuvių kalba paslauga.
„Naujos jiems skirtos paslaugos – girdėti, kas rodoma jų mobiliojo įrenginio ekrane – laukia silpnaregiai ir neregiai, o kiti žmonės, manau, įvertins tai, kad naujos paslaugos padarys jų gyvenimą patogesnį. Pavyzdžiui, norite užsisakyti taksi. Skambinate ir kalbate su dispečere arba naudojatės mobiliąja programėle? Bet juk galima tiesiog pasakyti telefonui, kad jums reikia automoblio, o visą kitą darbą atliks kompiuteris – programinė įranga perduos jūsų užsakymą esantiems arčiausiai vairuotojams, o jie praneš, po kiek laiko atvyks. Jau bendraujame su viena taksi paslaugas teikiančia bendrove, kuri planuoja tai įdiegti. Arba norite kam nors paskambinti: jums nereikės susirasti numerio telefono adresų knygutėje – pakaks pasakyti vardą, o kompiuteris jį sutapatins su adresyne esančiu numeriu ir pats paskambins. Galėsite ir su savo išmaniuoju laikrodžiu pasišnekėti – kam jums pačiam jį nustatinėti, kad žadintuvas suskambėtų 5 valandą ryto? Galėsite jam tiesiog pasakyti: „Pažadink mane tokią valandą“, – pasakoja L. Telksnys.
Ypatingas viltis mokslininkas sieja su roboto humanoido valdytuvu. Pasak jo, vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai jiems patikėsime atlikti vis daugiau užduočių, todėl visi, o ypač vaikai, kuriems tikrai teks su jais dirbti, jau dabar turi mokytis juos valdyti. „Niekam ne paslaptis, kad vaikai kartais pritingi mokytis, bet robotus jie mėgsta. Norime tuo pasinaudoti ir sukurti jiems tokią paslaugą, kad vakai žaisdami išmoktų naudotis naujais įrankiais – ne „kompais“, nes kompiuterinio raštingumo mokymasis jau praeitas etapas, bet ugdyti jų gebėjimus priimti strateginius sprendimus, kurių prireiks valdant robotus humanoidus, nes tai jau netolima ateitis, – pasakoja L. Telksnys ir priduria: – Džiaugiuosi, kad šia kryptimi jau pradeda judėti ir verslas, Vadinasi, lietuviškai kalbantys robotai jau ne svajonė, o netolima ateitis. Mes jų negaminsime – juos gamins kiniečiai, anglai, prancūzai, japonai, bet mes juos išmokysime bendrauti lietuviškai“.
Kalbėdamas apie projekto LIEPA metu sukurtos ir LIEPA 2 metu kuriamos programinės įrangos ir paslaugų pritaikymo mobiliesiems įrenginiams panaudojimo perspektyvas, mokslininkas sako, kad jos praktiškai neribotos. Pavyzdžiui, ruošiate vakarienę namiškiams ar paprasčiausiai norite, kad po dienos darbų akys pailsėtų, bet rūpi ir naujienas sužinoti – tiesiog pasakysite savo mobiliam įrenginiui, kokio pobūdžio informacija jus domina, o įranga pati parinks jus dominančias naujienas ir jas paskaitys balsu. Kitas pavyzdys: dabar žmogus per radiją paskelbia, kur kelias, pavyzdžiui, dėl avarijos „užkimštas“, bet ateityje tai darys robotas, o jūsų GPS gaus informaciją tiesiai iš jo ir pati nustatys, kuriuo keliu geriau važiuoti, kad aplenktumėte „kamščius“. „Manau, kad po 10 metų tai jau tikrai bus“, – prognozuoja L. Telksnys.
GPS turi galvoti greitai
Norint, kad visos šios paslaugos veiktų, didinama garsų „dėžutė“, nes tik taip galima padidinti žodžių, kuriuos atpažįsta kompiuteris, skaičių. Kiekvienai iš kuriamų paslaugų reikia sukurti savą žodyną bei veiklos scenarijus, o po to – parašyti programinę įrangą. Nors programinės įrangos stacionariems ir mobiliesiems įrenginiams principai tie patys, o mobilių išmaniųjų prietaisų galimybės sparčiai auga, jie gerokai atsilieka duomenų, kuriuos gali sutalpinti, kiekiu, o naudotis debesyse saugoma informacija ne visada galima, nes ji gaunama per lėtai.
„Tikriausiai pastebėjote, kad kai televizijos laidų vedėjai kalbasi su toli esančiu žmogumi, jis ne iš karto išgirsta, ko klausiamas, o jo atsakymas taip pat vėluoja? O kas nutiks, jei jūs balsu valdysite automobilį, ir GPS vėluos 3 sekundes? Per tą laiką, kol mašina galvos ir skaičiuos, ir griovyje galite atsidurti“, – nelinksmai juokauja mokslininkas ir priduria, kad būtent dėl to programinė įranga mobiliesiems įrenginiams turi būti gudresnė ir suktis sparčiau.
Mokslininkai, kuriantys naujienų skaitytuvą, suka galvą ir dėl santrumpų, kurių apstu interneto portaluose, nes anot jų, automatizacija reiškia tam tikrą tvarką, todėl reikia susitarti, kad tos santrumpos būtų rašomos vienodai. Tada programinė įranga, pirmą kartą perskaičiusi pavadinimą ir įsiminusi greta nurodytą santrumpą, kitą kartą ją perskaitys pilnai ir teisingai, o ne kaip raidžių–garsų kratinį.
Ar verta kurti šneka valdomas paslaugas? Į šį klausimą L. Telksnys atsako nedvejodamas. Anot jo, balsu lietuviškai valdomos paslaugos išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose, o ateityje ir lietuviškai bendrauti išmokyti robotai humanoidai ne tik padarys mūsų kasdienį gyenimą patogesnį. Ypač didelės perspektyvos atsiveria verslui, nes robotai galės ne tik gatves šluoti, bet ir aptarnauti klientus viešbučiuose ar parduotuvėse, ir nereikės mūsų verslininkams nei apgailestauti, kad darbuotojų trūksta, nei darbininkų užsieniečių įsivežti.
Ar tai įmanoma? Anot L. Telksnio, taip: „Pavyzdžiui, Japonijoje jau veikia net du viešbučiai, kuriuose svečius aptarnauja robotai, o danas Henrik Scharfe sukūrė robotą – savo antrininką, kuris skaito studentams jo paskaitas. Jei jūs verslininkas, galėsite suformuoti savo robotų komandą, kuri atliks tam tikrus darbus, o visus nurodymus jiems pateiksite balsu“. Tiesa, tokio roboto programinė įranga turės būti gerokai lankstenė negu jau dabar savarankiškai namus valančio dulkių siurblio, kad kintant situacijai jis pats galėtų pasirinkti vieną iš daugybės veikimo scenarijų, bet kas sakė, kad tai neįmanoma? Juk dar ne taip seniai kalbėtis telefonu ir matyti ekrane savo pašnekovą taip pat galėjo tik rašytojai fantastai...
Belieka pridurti, kad visais LIEPA ir LIEPA 2 skaitmeniniais produktais ir sprendiniais tiek privatūs asmenys, tiek verslas galės naudotis neatlygintinai ir jų pagrindu kurti įvairias naujas elektronines lietuviškai balsu valdomas paslaugas, nes dar vienas iš šio projekto tikslų – padidinti lietuvių kalbos vartojimą elektroninėje erdvėje.
