Irena BUDRIENĖ
Vieni meteorologai Europai žada šalčiausią šimtmečio žiemą, kiti teigia, kad žiema bus šiltesnė už vidutinę. Telšių rajone esančio Žvėrinčiaus meškinas Timas pakeitė kailį į žieminį ir auginasi storą riebalų sluoksnį. Bet paukščiai į šiltuosius kraštus skrenda vangiai. Kokios žiemos laukti ir kuris sinoptikas bus tiksliausias?
Gąsdina šalta ir ilga žiema
Iškart kelios meteorologijos agentūros prognozuoja, kad ateinanti žiema Europoje bus labai atšiauri: stipriausias speigas turėtų spausti kitų metų sausį ir vasarį, o atšils esą tik balandį.
Neva 2013-2014 metų žiema bus šalčiausia šimtmečio žiema.
Žinomas vokiečių specialistas Dominikas Jungas pareiškė, kad šalčiausia bus 2014 metų sausio ir vasario mėnesiais. Šaltų žiemų ciklas, besitęsiantis jau penkerius metus, pasieks savo viršūnę. Šaltas turėtų būti ir kovas. Atšilimo Europoje galima tikėtis ne anksčiau kaip balandį.
„Nėra jokių abejonių, kad atšilimas, kurį stebėjome devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose, jau baigėsi“, – pareiškė ir Viskonsino universiteto profesorius Anastasijas Conis.
O gal šiltesnė už vidutinę žiemą?
Su šaltos ir gilios žiemos prognoze nesutinka Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. Ji teigė gavusi naujausių žinių iš Rusijos sinoptikų ir amerikiečių NASA, kurie teigia, kad žiema bus švelni, artima normai ir gali būti net šiltesnė už vidutinę.
„Nežinau, iš kur ištraukė tą šalčiausią per šimtą metų žiemą. Greičiausiai, specialistai pasakė, kad bus šalčiausia šio šimtmečio, kurio tėra tik trylika metų, žiema, o naujienų agentūros suprato, kad šalčiausia – per šimtą metų. Išėjo nesusipratimas“, – juokėsi A. Galvonaitė.
Klimatologė sutiko, kad žiemą šaltukas gali stipriau paspausti, jei į Lietuvą iš Rusijos užsuks Sibiro anticiklonas. Būtent jis būna „kaltas“ dėl tradicinės lietuviškos žiemos speigo. A. Galvonaitės teigimu, pastaraisiais metais Sibiro anticiklonui į mūsų šalį prasibrauti nepavykdavo dėl sparčiai tirpstančių ledų Arktyje.
„Šiemet Arktis įšilusi mažiau, ledo joje ištirpo nedaug, todėl gali ir nebesulaikyti šaltojo Sibiro anticiklono slinkties į Lietuvą“, – sakė klimatologė. Bet net jei šalčiai iš Sibiro platybių atklystų į Lietuvą, žiema būtų tradicinė – tokia, prie kokių žiemų būdavome įpratę anksčiau, mano A. Galvonaitė.
Laukiama bobų vasaros
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, rudens vidutinė temperatūra numatoma truputį aukštesnė už vidutinę daugiametę (vidutinė daugiametė - 7,1 laipsnio šilumos), o sezono kritulių kiekis prognozuojamas mažesnis nei vidutinis (vidutinis daugiametis - 189,9 mm).
„Visai netoli, už kampo, matyti šiltasis anticiklonas, kuriam iki mūsų šalies prasibrauti neleidžia aktyvūs cikloniniai debesys. Jeigu anticiklonui pavyks šiuos debesis nustumti į šoną, sulauksime bobų vasaros“, – prognozavo A. Galvonaitė. Klimatologė sakė orų žemėlapiuose aiškiai matanti susiformavusią sauso ir šilto oro masę, kuri yra visai netoli Lietuvos.
Paprastai bobų vasara į mūsų šalį užsuka po pirmųjų šalnų – rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje.
Meškinas Timas pakeitė kailį
Telšių miškų urėdijos Žvėrinčiaus gyventojas meškinas Timas jau pakeitė kailį į žieminį ir aplinkinius stebina neįprastu apetitu.
„Matyt, žvėris jaučia, kad žiema bus šalta, todėl ir auginasi storą riebalų sluoksnį. Niekada anksčiau jis nenorėdavo tiek daug maisto“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Žvėrinčiaus medinčius Petras Dabrišius.
Nuolat gamtos kaitą ir gyvūnų elgesį stebintis P. Dabrišius mano, kad šiemet šaltis gali ateiti dviem ar trimis savaitėmis anksčiau nei įprastai, staiga užsnigti.
„Lapės, vilkai jau pakeitė kailį, pasiruošė žiemai“, – sakė P. Dabrišius. Vasara atėjo staiga, nebuvo ilgo pavasario, lygiai taip pat bus ir dabar – staiga ateis žiema, nebus ilgo rudens.
Bičių elgesys, medinčiaus žodžiais, irgi rodo būsiant šaltą ir permainingą žiemą.
„Kitomis vasaromis bitės daugiau spiesdavosi, spiečiai skraidydavo ieškodami naujos vietos. Šią vasarą bitės spietė mažai, šeimos nesidalino į mažesnes, kad būtų stipresnės ir išgyventų šaltą žiemą“, – sakė P. Dabrišius.
Bet užsidaryti aviliuose, kurių plyšius kruopščiai užpikiavo, bitelės neskuba – aktyviai skraido ir vis dar renka medų iš vėlai žydinčių augalų.
„Gamta suveda šilumos balansą“
Šiaulių universiteto gamtininkas Stasys Gliaudys pagal daugiamečius gamtos reiškinių stebėjimo duomenis žino, kad gamta visada „suveda šilumos balansą“.
„Jeigu gamta per daug šilumos išeikvojo vasarą, tai turės atsiliepti žiemą. Vasara buvo šilta, ankstyva, „pavogė“ vieną mėnesį iš pavasario, todėl žiema dėsningai gali būti šaltesnė, o bendra temperatūra per metus išliks ta pati“, – sakė gamtininkas.
Jo stebėjimu, nors rudens pradžia – šiltesnė nei vidutinė ir kai kurių augalų vegetacija užsitęsė, medžiai lapus pradėjo mesti anksčiau.
„Žiūrėkite, rugsėjo pradžioje pagelto beržų kasos, ir klevai, kaštonai pradėjo gelsti anksčiau“, – atkreipė dėmesį gamtininkas.
Jeigu medžiai nenumestų lapų, užėjusi žiema jiems būtų pražūtinga – per lapus medžiai garina vandenį.
„Žiemos neišvengsime, tik klausimas, kiek tęsis ruduo?“ – svarstė S. Gliaudys.
Paukščiai išskristi neskuba
Ventės rago ornitologijos stoties direktorius, ornitologas Vytautas Jusys sakė, kad paukščiai į šiltus kraštus kol kas neskuba.
„Šiemet per rugsėjo mėnesį pagavome tik keturis tūkstančius paukščių, kai kitais metais būdavo 20–30 tūkstančių“, – skaičiavo ornitologas.
Pernai daugiausiai paukščių Ventės rage buvo sugauta rugsėjo 21 dieną – 4700, o šiemet – rugsėjo 22 dieną – tik 800.
Rugsėjį iš Lietuvos skrenda didžiosios ir mėlynosios zylės, kikiliai, devynbalsės, pečelindos, liepsnelės, karietaičiai, erškėtžvirbliai – per dieną ornitologai suskaičiuoja po dešimt-penkiolika paukščių rūšių.
V. Jusiaus nuomone, paukščiai užsibūna dėl šilto rudens. Spėjama, kad gausiausi sparnuočių būriai į pietus patrauks spalio mėnesį.
