Socialiniame tinkle eksministras išsamiai dėstė, kad sudėtiniai vaistai kartais turi ir kitą tikslą nei patogumas pacientui.
„Kam naudingi tie pakeitimai? Galbūt paklausti reikėtų kiek kitaip. Sudėtiniai vaistai: palengvinimas gydytojui ir pacientui ar būdas pasipinigauti?
Lengvo atsakymo į šį klausimą nėra ir viskas priklauso nuo konteksto. Jei galvoti valstybiškai ir racionaliai, tai gal net būtų verta investuoti į vaistų porcionavimo ir parengimo individualaus paciento poreikiams technologijas ir iš tikrųjų judėti link to, kad visi pacientui reikalingi vienu metu geriami vaistai atsidurtų vienoje tabletėje, kapsulėje ar kitoje formoje. Tokiu atveju būtų galima veikliąsias medžiagas (tas kurias galima vartoti kartu ir jų vaisto forma nesiskiria) sudėti į vieną dozę ir išduoti pacientui ne jo vartojimo poreikiais pagrįstas vaisto pakuotes, o išduoti tiek kiek reikia, ir tam, kam reikia. Neliktų nereikalingų diskusijų apie gerus ir blogus vaistus, apie gerus ir blogus gamintojus ir t.t. Reikėtų įsigyti tik veikliąsias medžiagas. Kita galimybė – tokią paslaugą bandyti pirkti.
Tačiau kartais sudėtiniai vaistai turi ir kitą tikslą. Kai žinai, kad tavo įmonės gaminamas vaistas turi kelis ar kelioliką konkurentų rinkoje ir kai konkuruojama dėl labai nedidelių (kartais centus siekiančių) kainų skirtumų, tikrai tenka pajudinti smegenis, galvojant, kaip iš to uždirbti daugiau. Ir viena iš tokių galimybių yra dvi ar daugiau veikliųjų medžiagų tiesiog sudėti į vieną tabletę ir tai pristatyti kaip super inovaciją ar net kaip „individualizuotą gydymą“. Tokiame kontekste kalbantys apie individualizuotą gydymą tiesiog parodo, kad nieko nesupranta, ką tai iš tikrųjų reiškia.
Tačiau toks kelių veikliųjų medžiagų sudėjimas į vieną dozę leidžia reikalauti visiškai kitų priemokų, nes tokie vaistai pristatomi kaip nauji ir išskirtiniai. Turbūt sutiksite, kad kelis centus savikainą turinčių veikliųjų medžiagų sudėjimas į vieną tabletę neturėtų kainos išauginti kelis kartus. Jei tai patogu pacientams, tai toks vaistas jau savaime sukuria konkurencinį pranašumą ir pacientai turėtų norėti jį įsigyti. Vadinasi rinka ir taip persiskirstytų tokio patogumo kūrėjų naudai, atimant pirkėjus iš kitų.
Tačiau tuo paprastai neapsiribojama. Dažnu atveju norima pasiekti, kad sumuotųsi ne tik vaisto veikliųjų medžiagų kainos, bet priemokos. Tai reiškia, kad, pvz., jei vaistas A kainuoja vieną eurą, o priemoka už jį pusę euro ir vaistas B kainuoja vieną eurą, o priemoka taip pat kainuoja pusę euro tai siekiama, kad naujas sudėtinis vaistas kainuotų ne du eurus penkiasdešimt, o tris eurus. Tačiau tam nelabai yra pagrindas, nes kaštai gamintojui mažėja, mažėjant pakuočių kiekiui, logistikai ir t.t. Kaina gali būti kiek didesnė, tačiau tai tikrai neturi būti priemokų suma. Priešingu atveju, kitaip kaip nauju būdu pasipinigauti negalima būtų pavadinti.
Galimybė realiu laiku ruošti tinkamų dozių vaistus pacientams ir juos išduoti tokiais kiekiais, kaip reikia konkrečiam pacientui, galėtų būti ir tam tikra papildoma galimybė pridėtinę vertę kurti vaistinėse. Vaistų supakavimas konkrečiam pacientui pagal jo poreikį (tiesa nesudedant kelių veikliųjų medžiagų) nėra didelė naujiena. Tikrai pamenate holivudinius filmus, kuriuose JAV pacientai gerai vaistus iš vienodų rudo permatomo plastiko buteliukų baltu dangteliu ir nesukau sau galvos dėl to, kokia firma tas tabletes buteliuke pagamino. Ar mes galėtumėm norėti pasiekti kažką panašaus? Žinoma, reikia tik pradėti norėti", – dėstė A. Veryga.
Rytoj Vyriausybė planuoja atidėti sudėtinių vaistų kompensavimo tvarkos įsigaliojimą. Kam naudingi tie pakeitimai?...
Posted by Aurelijus Veryga on 2021 m. sausio 19 d., antradienis
