A. Šimaitis teigė, kad nors sunkių koronavirusu sergančių asmenų skaičius mažėja, krentanti ir mirtingumo kreivė, tačiau šie skaičiai vis dar yra per aukšti.
„Jei esame pusiaukelėje pagal atvejus ir teigiamus tyrimus, su ligoninėmis ir mirtimis ten dar nesame. Praeitą savaitę grįžome pora mėnesiu atgal pagal mirčių skaičių, nes nebuvo dienos, kad mirtų daugiau nei 40 atvejų. Taigi kritimo tendencijos stebimos, bet tas tarpas kritiniuose parametruose, kur vertinamos mirtys ir ligoninių užimtumas, dar yra gerokai didesnis“, – sakė jis.
Rezultatą duoda sumažėjęs mobilumas
Pasak duomenų analitiko, viena pagrindinių priežasčių, kodėl sumažėjo atvejų –sumažėjęs gyventojų mobilumas. A. Šimaičio teigimu, po švenčių mobilumas kiek padaugėjo, tačiau šalies mastu jis vis dar minimalus, o tai rodo, kad žmonės supranta situacijos svarbą.
„Dėl to tas kritimas yra visose savivaldybėse. <...> Galime teigti, kad tendencija yra tvari, mes jau 17 dienų turime neigiamą pagreitį, kas savaitę atvejų skaičius mažėja ir tas kritimas yra labai stiprus. <...> Tai, kad mes krentame greitai, nereiškia, kad pasiekėme tuos skaičius, kuri rodytų, kad situaciją kontroliuojame“, – pažymėjo A. Šimaitis.
Jis apibendrino, kad šiuo metu esame kažkur lapkričio pradžios lygyje.
„Mes tikrai esame daugiau nei pusiaukelėje „važiuojant“ į apačią, bet tikrai nesame ten, kur tą situaciją kontroliavome visiškai“, – Vyriausybės pasitarimo metu sakė jis.
Pateikė kelis scenarijus
A. Šimaitis kartu pateikė porą galimų scenarijų. Vienas jų būtų, jei išlaikomas dabartinis kritimo tempas (-25 proc. per savaitę), tai kažkur vasario antroje pusėje turėtume pasiekti 200 atvejų vidurkį, ką mes turėjome spalio mėnesį.
„Jei sumažiname plitimo greitį nuo -25 iki -10 proc., tada tie 200 atvejų nusikelia iki gegužės mėnesio. Taigi tas eksponentinis procesas dabar veikia mūsų naudai ir kelios savaitės gali sutaupyti kelis mėnesius. Tuo pačiu taip galima sutaupyti ir mirčių. Jei išlaikome -25 proc. pagreitį, tai iki gegužės mirtų apie 600 žmonių, jei pagreitis sumažėja iki 10 proc., tai bendras mirčių skaičius šiek tiek daugiau nei padvigubėtų“, – aiškino jis.
Specialistas pažymėjo, kad labai netoli tie skaičiai, kada situacija jau būtų kontroliuojama, tačiau šiuo metu svarbu per daug nesulėtinti kritimo tempo, nes jis veikia mūsų naudai.
„Atsiradus kažkokiam augimui 20 ar 10 proc. prie 600 atvejų, ką matėme ir nemažai kitų Europos šalių, kai sušvelninus daug ribojimų įvyko vadinamas „atšokimas“, bet tokio paties tempo „atšokimas“ prie mažesnių skaičių duoda daug daugiau laiko. Taigi eksponentinis augimas veikia mūsų naudai ir „atšokimai“ prie didelių skaičių gali būti labai staigūs“, – aiškino jis.
Specialisto atlikta analizė rodo, kad 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų šiuo metu yra 890 atvejų, o naujų paros atvejų vidurkis siekia 1400. Tuo metu teigiamų testų procentas siekia 12,7 proc.
Nors yra nemažai gerų žinių, A. Šimaitis vertino, kad pagal dabartinius pandemijos rodiklius situacija yra 10 kartų blogesnė nei spalio pradžioje.
476 nauji atvejai
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 476 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 21 žmogus, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 52 žmonės.
Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos trys mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 167 tūkst. 992 žmonės, 104 tūkst. 297 asmenys pasveiko, 60 tūkst. 14 – tebeserga.
Nuo koronaviruso iš viso mirė 2469 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 47 tūkst. 498 žmonės.
Praėjusią parą šalyje atlikti 3583 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 mln. 810 tūkst. 382.
