Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikėjosi, kad Seimo statuto pataisos, numatančios nuotolinio darbo parlamentarams galimybę, bus priimtos ir sulauks gausesnio palaikymo nei prieš savaitę. Jos teigimu, techniniai sprendimai būtų parengti per 3-4 savaites.
„Iki gruodžio pabaigos <...> galėtume pilnai pereiti prie nuotolinio darbo“, – tvirtino Seimo pirmininkė.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, kas savaitę Seimo nariai yra testuojami, kad patys neužsikrėstų ir, kad neužkrėstų kitų. Seimo vadovės žiniomis, naujų susirgimų nėra. Visgi, V. Čmilytės-Nielsen teigimu, testuojasi tik apie pusę Seimo narių.
„Norėtųsi kreiptis dar kartą į Seimo narius bei frakcijas ir raginti juos testuotis kiekvieną savaitę, kad būtų užtikrintas sklandus Seimo darbas“, – teigė politikė.
Seimui ketvirtadienį teikiama ir dar vieno vicepirmininko kandidatūra. Tai valstiečių frakcijos atstovas Jonas Jarutis.
„Vertinant tai, kad kalbame šiandien ir apie nuotolinio darbo galimybę. Ir šiame kontekste Seimo valdybos vaidmuo dar labiau išauga, nes Seimo valdyba bus ta institucija, kuri priims sprendimą dėl perėjimo prie nuotolinio darbo. Būtų logiška, jei joje (valdyboje – aut. past.).
Kitas argumentas, žinoma, yra tas, kad valstiečiams-žaliesiems kol kas nepavyksta turėti savo opozicijos lyderio, kas atrodė Seimo darbo pradžioje, kad tą bus įmanoma padaryti greitai. Šitas procesas stringa. Manau, kad sprendimas teikti jų atstovą dar kartą yra pakankamai logiškas“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Ketvirtadienį Seimui bus pateiktos naujos statuto pataisos, numatančios nuotolinio parlamento darbo įteisinimą. Jas registravo Seimo valdybos nariai, o parengė Seimo kanceliarijos teisininkai ir informacinių technologijų specialistai.
Pagal projektą, Seimo posėdžiai nuotoliniu būdu būtų organizuojami Seimo valdybos sprendimu, kai šalyje įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir „gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl akivaizdžių objektyvių aplinkybių arba būtinybės riboti užkrečiamųjų ligų plitimą Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose“.
Numatyta, kad turi būti užtikrintas nuotoliniame posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės nustatymas. Parlamentarui balsuojant būtų reikalinga papildoma tapatybės registracija ir balsavimo momento fotofiksavimas, kad būtų galima įsitikinti, jog Seimo narys balsavo asmeniškai ir aiškiai išreikšta jo tikroji valia.
Be to, nuotoliniai posėdžiai, kaip ir vykstantieji gyvai, privalo būti transliuojami Seimo interneto svetainėje, o jų vaizdo ir garso įrašai išsaugojami.
Pataisos taip pat numato, kad nuotoliniai posėdžiai negalimi, kai rengiamas uždaras Seimo posėdis, pirmasis naujai išrinkto parlamento posėdis, posėdis, kuriame prisiekia išrinktas prezidentas, ministras pirmininkas, ministrai, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, valstybės kontrolierius, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, kiti Seimo į pareigas skiriami asmenys;
Taip pat nuotoliniu būdu parlamentarai negali dirbti ir tuomet, kai būtina surengti slaptą balsavimą.
Parlamento vadovybė antradienį nusprendė nuotoliniam Seimo darbui organizuoti naudoti „Microsoft Teams“ platformą.
Blogėjant epidemiologinei situacijai ir vis nustatant naujų užsikrėtimų COVID-19 tarp Seimo narių, parlamento vadovybė ieško būdų, kaip užtikrinti nepertraukiamą Seimo darbą.
Praėjusią savaitę siūlyta minimaliai pataisyti Seimo statutą, kad nuotoliniu būdu būtų galima rengti diskusijas per plenarinį posėdį, tačiau dauguma parlamentarų šias pataisas atmetė.
Seime dėl koronaviruso atšaukti dviejų dienų posėdžiai – pertrauka padaryta nuo lapkričio 25 dienos iki gruodžio 3 dienos.
Anksčiau pranešta apie šešis COVID-19 užsikrėtusius parlamentarus.
