Kaip praneša prezidento atstovai, A. Duda susitiks su Gitanu Nausėda, prezidentai planuoja aptarti dvišalį bendradarbiavimą kovojant su pandemija, vakcinos įsigijimą, regiono saugumo ir gynybos klausimus, strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimą, transatlantinius santykius, situaciją ES Rytų kaimynystės valstybėse.
Lenkijos vadovas taip pat susitiks su laikinai premjero pareigas einančiu Sauliumi Skverneliu ir kandidate į šį postą Ingrida Šimonyte.
Vizito laikas – nesusipratimas
„Atvirai kalbant, man tas laiko pasirinkimas yra visiškai neaiškus. Čia yra tam tikras nesusipratimas. Vienas dalykas – pandemija. Kitas dalykas, tokia situacija, kai neturim patvirtintos naujos Vyriausybės, tai nėra nei premjero, nei užsienio reikalų ministro. Atrodo, kad tas laiko pasirinkimas vizitui yra pakankamai nevykęs“, – naujienų portalui tv3.lt sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Andžejus Pukšto.
Visgi, pašnekovo teigimu, diplomatijoje visada yra geriau kalbėtis negu nesikalbėti, tad ir šis vizitas turėtų atnešti naudos tarpvalstybiniams santykiams.
A. Pukšto nuomone, svarbiausi klausimai prezidentų pokalbio metu bus karinis bendradarbiavimas ir energetinis saugumas, taip pat aptartos turėtų būti kovos su koronavirusu ir Astravo atominės elektrinės temos.
Neišvengs protestų temos
A. Duda į Lietuvą vyksta tuo metu, kai jo šalyje sprogo tikra parako statinė. Lenkijoje jau ne pirmą savaitę vyksta masiniai protestai, kuriuos iššaukė abortų draudimas.
„Abortų klausimas arba tai, kas vyksta Lenkijoje, masiniai protestai žmogaus teisių temomis, natūraliai iškils, žinoma, kad kalbės“, – „Žinių radijui“ sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
Ji svarstė, kad A. Duda G. Nausėdai pateiks savo perspektyvą, kaip jis ir Lenkijos valdžia mato masinius protestus.
„Jis, kaip žinoma, pateikė savo teisės projektą, atsižvelgdamas į tą situaciją, kurią sukėlė visuomeniniai protestai. Kol kas tai nebuvo svarstoma, mūsų žiniomis. Pažiūrėsime, kaip prezidentas A. Duda vertins tolesnę savo projekto galimybę būti priimtam. Pokalbis apie tai būtinai bus“, – tikino A. Skaisgirytė.
„Tas reikalas pribrendo, čia ne vien tik moterų protestai dėl abortų draudimo, čia yra platesnis klausimas su viena didele iškaba, kuri vadinasi teisės viršenybės klausimas“, – situaciją vertino A. Pukšto.
Politologo teigimu, tai nebus vienintelis aštrus klausimas prezidentų pokalbio metu. Pirmadienį Lenkija ir Vengrija blokavo naująjį Europos Sąjungos biudžetą ir atsigavimo fondą, kadangi lėšų skirstymas bus siejamas su teisės viršenybės principo laikymusi.
Lenkija jau ne vienerius metus konfliktuoja su Europos Sąjungos viršūnėmis ir dabar, anot A. Pukšto, Lietuvai nepavyks taip paprastai laviruoti tarp dviejų pusių.
„Čia, ko gero, neišeis Lietuvai remti Lenkijos pozicijos Briuselyje, kaip buvo iki šiol. Reikia tikėtis, kad Nausėda perduos Lietuvos poziciją. Nebūtinai viskas turi būti balta balta ir pūkuota. Reikia ir labai aiškiai įvardinti tuos klausimus, kurie skiria Lietuvą ir Lenkiją“, – samprotavo VDU docentas.
A. Pukšto neatmeta galimybės, kad vienas iš A. Dudos vizito tikslų – ieškoti paramos kovoje su Europos Sąjungos vadovais.
„Manyčiau, kad Duda norės išsizonduoti Lietuvos poziciją. Prezidentui Nausėdai tai bus nelengva misija paaiškinti šitą situaciją“, – kalbėjo politologas.
Dudos vizitą Lietuvoje lydės protestai
A. Dudos vizito metu, Lietuvos žmogaus teisių ekspertai ragina G. Nausėdą reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus Lenkijoje.
„Per pastaruosius kelerius metus stebime demokratinių teisių ir laisvių eroziją Lenkijoje: kyla rimtų klausimų dėl dalies žiniasklaidos bei teismų sistemos, įskaitant Konstitucinį Teismą, nepriklausomumo. Aukščiausi valstybės vadovai ne kartą niekinamai atsiliepė apie LGBTI asmenis, kurstė neapykantą šių asmenų atžvilgiu.
Paskutinis Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris uždraudė abortus net ir vaisiaus apsigimimo atveju, tarptautinės teisės požiūriu gali būti laikomas kankinimo forma“, – išplatintame žmogaus teisių gynėjų pranešime teigia Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.
Dėl galimo teisės viršenybės pažeidimo ir politikų kišimosi į teismų veiklą, Europos Komisija pradėjo bent kelias pažeidimo procedūras prieš Lenkiją. „Vaivorykštės indekse“, kuris matuoja LGBTI teisių užtikrinimą Europoje, Lenkija užėmė paskutinę vietą tarp Europos Sąjungai priklausančių valstybių. Šalyje kasmet rengiamos nacionalistų eitynės.
„Lenkijos valdžia yra padariusi tiek daug sprendimų, kurie pažeidžia pamatines žmogaus teises ir demokratijos principus, kad Lietuva, kaip kaimynė, tylėti neturėtų. Netylime dėl Baltarusijos. Netylime dėl Rusijos. Neturėtume tylėti ir dėl Lenkijos.
Būdama Lenkijos bičiulė, kaimynė ir strateginė partnerė, Lietuva turėtų rasti būdą bent jau nepritarti tokiam Lenkijos valdžios kursui. Taip pasirodytume kaip pamatines vertybes gerbianti valstybė, o ne kaip šiai Lenkijos valdžiai pataikaujanti didesnės valstybės vasalė, dėl tokio tylėjimo, siekianti palankumo sau“, – kalbėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius prof. Dainius Pūras.
Spalio pabaigoje Lenkijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nėštumo nutraukimas esant vaisiaus apsigimimui, prieštarauja Lenkijos Konstitucijai. Dėl tokio sprendimo Lenkijoje kilo didžiausi protestai nuo komunizmo žlugimo šioje šalyje.
„Grėsmė regiono saugumui randasi ne tik dėl išorinių jėgų veikimo, bet ir neveikimo susidūrus su grubiais žmogaus teisių pažeidimais šalių viduje. Viliamės, kad dvišalio susitikimo metu Lietuvos Respublikos Prezidentas išreikš tvirtą ir principingą poziciją dėl grubių LGBT ir reprodukcinių moterų teisių suvaržymų Lenkijoje, kurie nesuderinami nei su demokratinėmis vertybėmis, nei su saugia regiono plėtra“, – teigė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Apie protesto akciją prieš Lenkijoje vykdomą moterų reprodukcinių teisių varžymą A. Dudos vizito metu pranešė ir visuomeninė piliečių iniciatyva Moterų teisių judėjimas Lietuvoje.
Spalio pabaigoje pranešta, kad A. Duda užsikrėtė koronavirusu. Jis buvo izoliacijoje apie dešimt dienų – iki lapkričio 4 dienos.
