Lietuvoje viešintis Prancūzijos prezidentas E. Macronas Vilniaus universiteto Mažojoje auloje atsakinėjo į studentų klausimus. Kaip pažymėjo Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas, susitikti su Lietuvos studentais ir atsakyti į jiems rūpimus klausimus buvo paties E. Macrono iniciatyva.
Cichanouskaja prašė Prancūzijos tarpininkauti
Politikos mokslų studentas Matas paprašė, kad E. Macronas papasakotų apie savo susitikimą su Sviatlana Cichanouskaja, kas buvo aptarta ir kaip Prancūzijos vadovas žada padėti dėl politinių kalinių išlaisvinimo.
„Mūsų pozicija yra aiški. Kai sakau mes, turiu omenyje visą Europos Sąjungą. Mes nepripažįstame pono Lukašenkos išrinkimo“, – kalbėjo E. Macronas.
Prancūzijos vadovas teigė, kad Europos Sąjunga artimiausiomis savaitėmis patvirtins sankcijų sąrašą ir tokiu būdu darys spaudimą Aliaksandro Lukašenkos režimui, kuris, pasak prezidento, „jau eina į pabaigą“.
Jo teigimu, S. Cichanouskaja prašė, kad tarpininke tarp A. Lukašenkos režimo ir opozicijos būtų Prancūzija. Tačiau, anot E. Macrono, jo šalis neapsiims tokio vaidmens ir tarpininkės vietoje mato Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO).
„Mūsų tikslas ateinančiomis dienomis ar savaitėmis – šį tarpininkavimą įgyvendinti. Tik tokiu būdu galime užtikrinti taikų valdžios perdavimą, tokiu būdu galime užtikrinti, kad būtų paleisti politiniai kaliniai“, – sakė Prancūzijos vadovas.
E. Macronas pažymėjo, kad šių įvykių kontekste reikia vystyti dialogą su Rusija ir Vladimiru Putinu. Visgi, jis pažymėjo, kad Rusijos karių įvedimas į Baltarusijos teritoriją būtų „nedovanotina klaida“.
Kalbėjo apie demokratiškesnę Europą
Vilniaus miesto tarybos narė Deimantė Rimkutė klausė, ar pasikeitė E. Macrono Europos vizija, atsižvelgiant į šio meto aktualijas – koronaviruso pandemiją ir įvykius Baltarusijoje.
E. Macrono teigimu, jis dar prezidento rinkimų kampanijos metu nešė savąją Europos viziją.
„Tai yra vienas iš įsipareigojimų, kurį man davė Prancūzijos tauta“, – sakė E. Macronas.
Jo teigimu, savo viziją jis neša, kai aplink daug euroskepticizmo.
„Esu giliai įsitikinęs, kad, jei mes norime būti stiprūs, nešti savo vertybes, savo kultūrą, savo praeitį ir istoriją tokiame nuolat besikeičiančiame pasaulyje, mums reikia vieningesnės, integralesnės, suverenesnės Europos. Ji mąsto apie savo santykius su kaimynyste, apie gynybą, geopolitiką. Mums reikia demokratiškesnės Europos, kurios vadovai yra išrenkami tautos“, – kalbėjo Prancūzijos vadovas.
Pasak prezidento, jo Europos idėja yra po truputį įgyvendinama, tą liudija ir naujasis Europos Sąjungos biudžetas.
„Mes žengiame į priekį siekiant didesnės integracijos. Mes norime, kad ta integracija vyktų, mūsų Europai reikia daugiau investuoti į ateitį, daugiau solidarizuotis“, – sakė E. Macronas.
Prancūzijos prezidento teigimu, Europa negalvoja apie savo technologinį suverenumą, kaip kuriame savo technologinę infrastruktūrą, kad nebūtume priklausomi, pavyzdžiui, nuo Kinijos.
„Su 5G mes permąstome savo veikimo būdą ir kuriame technologinį suverenumą“, – tikino prezidentas.
Kalbėdamas apie Europos politinę padėtį, E. Macronas išskyrė, kad, jo nuomone, Europos Parlamentas šiuo metu yra demokratiškesnis nei bet kada anksčiau.
„Jis daug atviresnis, jis rodo, koks jis yra gyvybingas. Jo vaidmuo yra labai svarbus šiandien“, – teigė Prancūzijos prezidentas.
Koronavirusas ir Baltarusijos įvykiai parodė gilesnės integracijos reikšmę
E. Macrono teigimu, koronavirusas nekeičia šios Europos vizijos, o kaip tik ją sustiprina.
„Epidemija mums parodė, kad mums reikia integruočiau veikti“, – kalbėjo jis.
E. Macrono tvirtinimu, Europos Sąjungos pavėluota reakcija į koronavirusą parodė, kad sprendžiant tokius klausimus, Bendrijai reikia didesnio bendradarbiavimo, kad „kiekvienas nebūtų už save“.
„Pandemija mums parodė, kad mes turime turėti europinę strategiją, kad nebūtume priklausomi nuo kitų, kad svarbiausi įrenginiai būtų gaminami Europoje“, – teigė Prancūzijos vadovas.
Kad Europai reikia didesnio suverenumo, anot E. Macrono, parodo ir įvykiai Baltarusijoje.
„Ši krizė parodo, kad Europa turi galvoti apie savo kaimyninę politiką ir santykius su kaimynais. <...> Žinoma, mes kartais per lėtai imamės veiksmų, bet pažiūrėjus į pastaruosius 2-3 metus, mes žengėme į priekį labai stipriai, daugiau nei per pastaruosius dešimtmečius“, – įsitikinęs Prancūzijos prezidentas.
E. Macronas įsitikinęs, kad, jei Europos valstybės nori, kad išorės jėgos, tokios kaip Kinija, nesikištų į vidinius reikalus, Europai reikia daugiau suverenumo, kuris suteiktų ir daugiau veiksmų galios.
„Štai mano strategija Europos klausimu – integralesnė, demokratiškesnė, vieningesnė Europa. Aš tikiu, kad ši darbotvarkė yra svarbi būtent šiandien“, – tikino E. Macronas.
Jis taip pat pažymėjo, kad daugiau karinės technikos turėtų būti gaminama Europoje. Nors E. Macronas pažymėjo, kad JAV išlieka svarbia Europos Sąjungos partnere, nereikia būti priklausomiems vien nuo Jungtinių Valstijų ir karinę techniką gaminti Europos viduje.
Europa padarė klaidą dėl Kinijos
Paklaustas apie Europos Sąjungos santykius su Kinija, E. Macronas pažymėjo, kad Vakarai ilgą laiką laikėsi oportunistinio požiūrio Rytų atžvilgiu. Prancūzijos vadovas teigė, kad Kiniją Europa matė kaip rinką, pati Kinija daug investavo Senajame žemyne, tačiau, kadangi nebuvo stipraus suverenumo, Kinija sudarė nemažai dvišalių susitarimų su atskiromis Europos šalimis.
Pasak E. Macrono, po 2008 m. ekonominės krizės, Europa padarė klaidą leisdama Kinija investuoti į strategines sritis, ypač Vakarų Europoje.
„Jeigu mes tikime suverenia Europa, reiškia mes tikime vieninga Europa santykiuose su Kinija“, – sakė E. Macronas.
Prancūzijos vadovo teigimu, siekis yra, kad visos Europos Sąjungos narės, kalbėdamos su Kinija, laikytųsi bendros Europos Sąjungos darbotvarkės.
Kalbėdamas apie proveržį santykiuose su Kinija, E. Macronas pažymėjo Azijos valstybės įsipareigojimus klimato kaitos stabdymo srityje.
„Tai yra svarbu, kai JAV nusprendė pasitraukti iš [Paryžiaus klimato kaitos] susitarimo. Nes Europa nėra pajėgi viena žengti į priekį. Jei Europa žengs su Kinija, tai bus labai gerai“, – tvirtino E. Macronas.
Prancūzijos prezidentas džiaugėsi ir ateityje pasirašysimais susitarimais dėl investicijų. Visgi, pasak E. Macrono, reikia atkreipti dėmesį ir į žmogaus teisių padėtį Kinijoje, Honkongo ir uigurų klausimus.
„Apie tai kalbamės su kinais ir klausimas yra toks, kaip sukurti galimybę dialogui, kuris turi būti atviras, skaidrus, dialogas tarp dviejų save gerbiančių pusių. Kaip pasiekti, kad būtų užtikrintas žmonių orumas. Šiandien mums nepavyksta rasti kelio. Šie klausimai yra labai jautrūs. Jie svarbūs mūsų visuomenėms, dėl tų vertybių, kurias mes giname“, – sakė E. Macronas.
Prancūzijos vadovo teigimu, Europa neturi leisti, kad pasaulį valdytų tik dvi valstybės – Kinija ir JAV. Pasak jo, nereikia leisti, kad Europai reikėtų rinktis tarp Kinijos ir JAV investicijų.
„Mes turime parengti Europos suverenumo politikos strategiją, kad nepriklausytume nei nuo Kinijos, nei nuo JAV, net, jei JAV yra mūsų strateginiai partneriai. <...> Turime nutiesti kelią, kuris sukurtų tą trečiąjį polių. Tai mūsų atsakomybė siekiant taikos pasaulyje“, – samprotavo prezidentas.
Kaip filosofija padeda prezidentui?
Filosofijos magistro studijų studentas Dominykas E. Macrono klausė, kaip filosofijos studijos, kurias baigė Prancūzijos vadovas, padėjo jo dabartinėje karjeroje.
„Taip, filosofija visada buvo su manimi, aš nuolatos ja domiuosi“, – tikino prezidentas.
Pasak jo, svarbu yra galvoti apie savo epochą, turėti jos viziją. E. Macrono nuomone, filosofija nėra jo darbas, tai yra pokalbis tarp jo mąstymo ir veiksmų.
„Mane filosofija išmokė suprasti idėjų pasaulį, kaip mes vystome savo žinias, bet taip pat tą dialektiką tarp minties, idėjų ir veiksmų. <...> Mes gyvename įtampoje tarp idėjų, kurias mes nešame ir realybės, su kuria mes susiduriame“, – kalbėjo Prancūzijos vadovas.
E. Macronas teigė, kad susidūrė ir su lietuvių kilmės prancūzų filosofo Emanuelio Levino darbais. Pasak Prancūzijos vadovo, E. Levinas sugrąžino į Vakarų filosofijos dėmesio centrą tokias temas kaip santykiai su „kitu“ ir santykiai su veidu.
Paprašytas rekomenduoti knygą, E. Macronas įvardijo Vilniuje gyvenusio Romain Gary romaną „Aušros pažadas“, kurio egzempliorių įteikė Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai.
„Ji rodo ne tik draugystę tarp mūsų tautų, bet tai yra ir puikus literatūros kūrinys. Jis daug kalba apie Europos likimą. <...> Jis parodo, kad Europos istorija gali būti tragiška“, – teigė E. Macronas.
Vilniaus universitetas Prancūzijos vadovui suteikė garbės daktaro vardą.
Popiet, lydimas Lietuvos prezidento G. Nausėdos, E. Macronas Rukloje susitiks su NATO bataliono grupės vadovybe ir kovinėje grupėje tarnaujančiais Prancūzijos kariais.
Trijų šimtų karių Prancūzijos kontingentas pusmečio rotacijai į Lietuvą atvyko šių metų liepą.
E. Macroną Vilniuje lydintys ministrai antradienį Vilniuje ketina pasirašyti susitarimus dėl bendradarbiavimo su Lietuvos kolegomis – finansų ministrai įsipareigos stiprinti bendradarbiavimą naujųjų finansinių technologijų (fintech) srityje, o užsienio reikalų ministrai atnaujins strateginės partnerystės veiksmų planą.
