Kalbėdama apie šią neretą problemą Kauno klinikų klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė atkreipė dėmesį į du aspektus.
„Visų pirma esama tokios praktikos, kai žmonės nusprendžia vaistus išdalinti. Pavyzdžiui, jei pacientui reikia gerti tris vaistus, tai nusprendžia vieną išgerti šiandien, kitą – rytoj, dar vieną – poryt.
Kitą kartą būna, kad gal užmiršta ar nepaiso, kaip gydytojas liepė vartoti tabletes, ir jas išgeria ne per pusryčius, o išdalina ir geria ryte, per pietus ir vakare“, – pasakojo gydytoja.
Anot jos, dar viena praktika, kai pacientai padalina pusiau tabletę ir vartoja tik dalį jos.
Kada vaistą dalinti galima?
Pašnekovė pabrėžė, kad abejais atvejais toks elgesys nėra geras: „Vaistus būtina vartoti, kaip nurodė gydytojas ir kaip priminė vaistininkas, negalima nesilaikyti šių nurodymų.“
Vis dėlto tam tikrai atvejais vaistą per pusę ar į keturias dalis padalinti galima ir net reikia.
„Tą galima daryti, jei tabletėje yra vagelė ir vaisto lapelyje yra nurodyta, kad galima taip elgtis. Į keturias dalis vaistą galima dalinti, jei yra dvi vagelės, t. y. kryžiukas.
Kitu atveju vaisto dalinti negalima. Juo labiau pacientui nusprendus taip daryti vėliau nėra aišku, kokia vaisto veikliosios medžiagos dalį jis suvartojo“, – kalbėjo S. Stankevičiūtė.
Ji pabrėžė, kad tinkamas vaisto dozavimas svarbus kalbant apie bet kokią farmacijos formą – vaistus, tepalus, injekcijas ir t.t.
Į kiekvieną jų įdedamas tam tikras vaisto stiprumas ir pacientas, norėdamas pasiekti tam tikrą efektą, turi ją suvartoti. Tiesa, kita situacija yra kalbant apie vaikus.
„Kaip žinia, jie ne visas tabletes gali nuryti, taip pat neretai jiems reikia mažesnių vaisto dozių. Tad kai nėra silpnesnių vaistų, tai būna įvairių problemų, tenka ir miltukus gaminti, ir vaistą dalinti. Tada išteis tenka improvizuoti, bet tai daroma iš bėdos ir netinka kalbant apie suaugusiuosius“, – pabrėžė Kauno klinikų gydytoja.
Kada praranda efektyvumą
Klinikinės farmakologės pastebėjimu, nuspręsti vaistą padalinti kelioms dienoms – dar blogiau, nes taip prarandamas jo efektyvumas.
„Pavyzdžiui, jei tabletę reikia gerti du kartus per dieną, tai vaisto farmakogenetika arba vaisto judėjimas per kūną yra toks, kad būtinai reikia gerti du kartus per dieną“, – aiškino ji.
Anot pašnekovės, tikrai yra tokių vaistų, kuriuos jokio skirtumo, ar išgersi pavalgęs ar ne, užgersi vandeniu ar kava, bet yra tokių atvejų, kai tai labai svarbu.
„Pavyzdžiui, turėjau pacientę, kuri laukėsi, vartojo geležies preparatus ir skundėsi, kad kraujas negerėja ir mažakraujystė nemažėja.
O būdavo taip, kad pusryčiams ji išgerdavo pieno, o vėliau – papildą. Ir tada geležis yra neįsisavinama, nes ją suriša pienas. Kaip, pavyzdžiui, skydliaukės hormoną tiroksiną būtina išgerti anksti ryte nevalgius, nes kitaip jis yra neįsisavinamas“, – dėstė ji.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad taip pat yra vaistų, kurių nepageidaujamas poveikis yra minimalus. Tada toks vaistas skiriamas vakare.
„Tačiau yra kraujo spaudimą mažinančių vaistų, kuriuos būtina gerti iš ryto, nes tada jų poveikis yra didžiausias ir yra užtikrinamas visai dienai“, – pabrėžė ji.
Išaiškinus vaistą vartoja kitaip
Pašnekovės pastebėjimu, pacientai kitą kartą skundžiasi, kad turi gerti labai daug vaistų, todėl ima „improvizuoti“.
Gydytojos manymu, situacija būtų kitokia paprasčiausiai atidžiau pasikalbėjus su pacientu.
„Kaip klinikinė farmakologė konsultuodama pacientus dažnai pastebiu, kad paprastai su juo pasikalbėjus, paaiškinus, kodėl kiekvieno vaisto, inhaliatoriaus ar kitos priemonės reikia, paprastai jie taip nebesielgia.
Vyresnio amžiaus pacientai neretai pabrėžia, kad nenori gerti daug vaistų, nors, kaip patirtis rodo, neretai būna prisipirkę daug maisto papildų ir kartais nutinka taip, kad juos sugeria, kurie galbūt net jokio poveikio neturi, o vaistų, kuriuos paskyrė gydytojas, neišgeria. Tai išties liūdina“, – pabrėžė S. Stankevičiūtė.
Ji pridūrė, kad studijos rodo, jog pirmą mėnesį paskyrus vaistą žmonės jį vartoja stropiai, tačiau kai ypač serga lėtinėmis ligomis ilgainiui pavargsta tą daryti.
„Norėtųsi, kad pacientai įsisąmonintų, kad tai, kaip reikia vartoti vieną ar kitą vaistą, yra ne be reikalo sugalvota“, – sakė farmakologė.
Prisiderina prie paciento
Nors vadinamosios vaistų dienotvarkės būtinai reikia laikytis, bandoma prisitaikyti ir prie individualaus žmogaus gyvenimo aplinkybių.
„Reikia prisiderinti prie paciento. Yra tokių atvejų, kai jis nenori darbe gerti vaisto, kad gal kolegos nepamatytų. Tai galima gal išgerti vaistą prieš darbą ar grįžus, per pertrauką.
Visada ieškoma būdų, kaip ir, pavyzdžiui, esant pamaininiam darbui. Tikrai sudėtinga, kai reikia skirti vaistų nuo depresijos, kurie sukelia mieguistumą, o žmogui reikia dirbti pamainomis. Tada ieškoma variantų, galima pasirinkti kitos grupės vaistą. Todėl labai svarbu kalbėtis, kad gydytojas, paskyręs vaistą, paaiškintų, kaip ir kodėl jį reikia vartoti“, – pabrėžė S. Stankevičiūtė.
Greipfrutų sultys nepageidaujamos?
Specialistė kartu atkreipė dėmesį ir į kai kuriuos rizikingus derinius su vaistais. Pavyzdžiui, jei kartu su vaistais vartojamos greipfrutų sultys.
„Ką jos daro? Jos gali pakeisti fermentų, kurie yra atsakingi už vaistų metabolizmą, t. y. veikimo greitį, todėl gali pasikeisti vaistų koncentracijos.
Aišku, tų sulčių reiktų išgerti labai daug. Viskas priklauso ir nuo žmogaus genų ir t.t. Bet jei žmogus labai mėgsta šias sultis, vartoja greipfrutų ekstraktus, tai su gydytoju dėl to reiktų pasitarti“, – sakė gydytoja.
Dar vienas augalas, kurį vartojant su vaistais derėtų elgtis atsargiau, yra jonažolė.
„Šis augalas irgi pagreitina tokių fermentų veiklą ir taip pat gali pasikeisti vaistų metabolizmas. Tad reikėtų labai atsargiai vartoti bet kokias žolines arbatas vartojant vaistą“, – įspėjo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad kiekvieno konkretaus vaisto informaciniame lapelyje būna nurodyta, kokių produktų vengti vartojant vaistą.
„Taip pat atsargiai elgtis reikėtų ir nemaišyti kelių preparatų, pvz., kokių nereceptinių vaistų, jei žmogus serga arterine hipertenzija ir jam reikia mažinti skausmą. Tada geriau rinktis paracetamolį, nes visi vaistai turi tam tikras sąveikas“, – patarė S. Stankevičiūtė.
