Tiek medikai, tiek pacientai jau pusę metų turi pratintis prie COVID-19 pandemijos diktuojamų sąlygų. Apie tai, kaip šis virusas pakeitė medikų kasdienį darbą ir kam jis labiausiai kelia pavojų, nuotoliniame pokalbyje pasakojo pirmose gretose gydant sergančiuosius koronavirusu dirbantys VUL Santaros klinikų gydytojai.
Specifiniai koronaviruso simptomai
Infekcinės ligoninės vadovė, gydytoja infektologė prof. Ligita Jančorienė visų pirma pabrėžė, kad liga turi keletą etapų ir negalima apsiriboti jos pradžia. Pasak jos, ši liga prasideda taip pat, kaip bet kuri kita kvėpavimo takų infekcija, tačiau specifiniai simptomai būtų kitokie.
„Visų pirma infekcija manifestuoja pakilusia kūno temperatūra, kitais simptomais – kosuliu, sloga, gerklės perštėjimu. Bet tai yra tiek nespecifiška, tad atskirti nuo gripo infekcijos ją būtų sudėtinga. Ką galima išskirti, tai vienas specifiškesnių požymių – uoslės ir skonio praradimas, ką pažymi dauguma pacientų. Vėliau, aišku, gali atsirasti apatinių kvėpavimo takų pažeidimai – pneumonijos požymiai.
Kadangi iš pradžių liga yra daugiau sąlygota į gleivinės ląsteles, toliau labai svarbus yra organizmo atsakas. Jau ne kartą anksčiau minėta citokinų audra, kai organizmas gindamasis išmeta labai didelį kiekį uždegiminių medžiagų ir gali sukelti įvairių kitų organizmo pažeidimų“, – aiškino Infekcinės ligoninės vadovė.
Įvardijo, kas serga sunkiau
Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja pulmonologė Edita Strumilienė savo ruožtu pridūrė, kad kosulys kaip simptomas labai nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, tačiau pastebėti kiti nerimą keliantys dalykai.
„Labai dažnai pacientams, kuriems radiologiškai dar nelabai randama plaučių uždegimo požymių, jau pasireiškia dusulys. Ir neretam pacientui tas dusulys gana greitai progresuoja iki kvėpavimo nepakankamumo“, – sakė ji.
Anot L. Jančorienės, dusulys būtent yra vienas pirmųjų simptomų, kas išgąsdina ir priverčia žmones kreiptis pagalbos į gydytojus.
Gydytoja priminė, kad ši infekcija pažeidžia ne tik plaučius, bet ir kardiovaskulinę sistemą, jos fone gali paūmėti turimos lėtinės ligos.
„Matome, kad žymiai sunkesnė liga pasireiškia tiems, kurie turi kraujotakos sistemos ligų, pirminę arterinę hipertenziją, plaučių ligų, pavyzdžiui, astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, taip pat stebime cukrinio diabeto paūmėjimus. Tie, kurie turi pažeistą imunitetą, taip pat serga sunkiau“, – atkreipė dėmesį L. Jančorienė.
Daliai pasekmės išlieka ilgam
Gydytoja priminė, kad vidutiniškai sergant COVID-19 hospitalizacija trunka apie dvi savaites, tačiau visgi tai toli gražu nereiškia, kad pacientas išrašomas pasveikęs.
„Tiesiog tuo metu jam nebereikia jokio specifinės stacionarinės pagalbos. Bet kaip rodo praktika, virusas žmogaus nosiaryklės gleivinėje išlieka gana ilgai, nors klinikinių simptomų gali ir nebūti.
Viskas nėra taip paprasta, nes ligos požymiai gali išnykti greičiau, išskyrus tuo sunkius atvejus, kurių yra apie 10 proc. iš visų, kuriems reikia pagalbos reanimacijos skyriuje ar intubacijos ir kt., jie paprastai serga žymiai ilgiau.
Bet visiškas pasveikimas reikalauja mėnesio ir dar ilgiau. Be to, dar yra ir toks poinfekcinis nuovargio sindromas, kai pacientai jau gali būti pasveikę, nebeturi viruso nosiaryklėje, bet skųstis nuovargiu, jėgų stoka ir panašiai“, – pasakojo ji.
Silpnumas gali varginti ir 2 mėnesius
E. Strumilienė pastebėjo, kad net ir praėjus 2 mėnesiams, kai pacientai atvyksta kontrolei, jie turi daug nusiskundimų, nepaisant to, kad ir nosiaryklėje viruso nėra, ir kraujo rodikliai būna atsistatę.
„Dar ilgai, du mėnesius, išlieka skonio sutrikimas, didžiajai daliai pacientų tiek pats laiko išlieka ir nuovargio sindromas, bendras silpnumas, nedarbingumas. Taip pat – plaukų slinkimas, įvairius migruojantis skausmas, pavyzdžiui, žandikaulių, ką retai pamatysi kitų ligų atvejais“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad čia daugiau kalbama apie tuos pacientus, kurie sirgo sunkia forma, turėjo kvėpavimo nepakankamumo požymių, kuriems reikėjo papildomo deguonies ir pan.
Pasak gydytojos, tokiems persirgusiems pacientams prireikia įvairių konsultacijų, ne tik pulmonologo.
„Po ligos pacientus toliau stebi šeimos gydytojas, nusprendžia dėl nedarbingumo tęsimo, tolimesnių tyrimų“, – sakė ji.
Ar pasveikusieji vėl gali užsikrėsti?
Paklausta, ar realu pasveikusiam nuo koronaviruso užsikrėsti vėl ir kiek laiko galėtų trukti imunitetas, L. Jančorienė vieno atsakymo kol kas sakė negalinti pateikti.
„Antikūnai dažniausiai susiformuoja per 14 d., tik nėra aišku, kiek laiko jie išliks, paprasčiausiai dar nebuvo pakankamai laiko tam sukaupti reikiamus duomenis.
Taigi ar gali žmogus pakartotinai užsikrėsti? Manyčiau, kad artimuoju laikotarpiu po ligos tai labai abejotina. Klausimas, kas diskutuota ir posėdyje prie Vyriausybės, ar reikia izoliuotis pacientui, jei jis persirgo sunkia Covid-19 forma ir dabar keliavo, ar jam reikia izoliuotis?
Tai kol kas nenušviesta literatūroje, tokių duomenų kol kas nėra, ar tas žmogus negali tarnauti kaip vektorius ir atvežti infekciją nepaisant to, kad yra persirgęs. Taigi į daug klausimų atsakymų dar neturime. Mano asmenine nuomone, pusmetį po ligos užsikrėsti pakartotinai labai abejotina“, – dėstė ji.
Didžiausias iššūkis – pacientų srautai
Prisimindama pačią pandemijos Lietuvoje pradžią L. Jančorienė teigė, kad tai tiek pats nepažįstamas virusas, tiek darbo organizavimas ligoninėje kėlė iššūkių.
„Tai buvo nauja infekcija, kuriai nėra patvirtinto gydymo, informacija dar tik kaupiama. Pirma užduotis buvo suvaldyti naujus pacientų srautus, kurių negalėjome suplanuoti iš anksto. Diagnostika buvo menkai prieinama, tyrimus buvo galima atlikti keliose pagrindinėse ligoninėse.
O esant pačiam gripo, peršalimo ligų įkarščiui visi pajutę tuos būdingus simptomus pirmiausia norėjo išsiaiškinti, ar neserga šia nauja infekcija, taigi dėl to atsirado sunkiai kontroliuojami pacientų srautai“, – pasakojo ji.
Be to, pridūrė ji, įstaigos infektologams dar nauja buvo ir tai, kad persikelta į naujas patalpas.
„Teko kviesti kitus gydytojus, išspręsti klausimus dėl patalpų infrastruktūros. Tačiau džiugu tai, kad šiuo metu komanda tikrai yra gerai susigrojusi“, – sakė ji.
Anot E. Strumilienės, jai su kolegomis pasisekė, kad infekcija buvo gerai suvaldyta ir pacientų srautas nebuvo toks, kad reikėtų labai aktyviai įsijungti į darbą.
„Dėl to galėjome užsiimti kitomis ligomis ir šiuos pacientus konsultuoti jau prasirgus aktyvia infekcija“, – sakė ji.
Gydytojos priminė, kad stacionarinio gydymo prireikia tikrai ne visiems, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai išleistas gydytis namo žmogus grįžta jau su komplikacijomis.
„Yra tokių pacientų, kuriuos iš priėmimo išleidžiame namo, bet vėliau jie grįžta jau su prasidedančiais pneumonijos požymiais. Aišku dažniausiai jie yra vyresnio amžiaus turintys gretutinių ligų“, – sakė L. Jančorienė.
Išsakė nuomonę dėl koronaviruso skeptikų
Paklausta, kodėl, jos manymu, šiandien kyla tokia nepasitikėjimo, priešiškumo banga visuomenėje, nenoras dėvėti kaukes, L. Jančorienė teigė, kad, matyt, visais laikais buvo tų, kurie yra opozicijoje.
„Matyt, jie turi mažiau informacijos, yra nesusidūrę, nepatyrę tos ligos patys ar tarp artimųjų. Bet ir patys susidūrėme su tokiais asmenimis, kurie turėjo neigiamą nuomonę, kad nėra tos infekcijos. Tačiau patys susirgę ir net patyrę sunkesnę ligos formą, nuomonę kategoriškai pakeitė“, – pastebėjo gydytojas.
E. Strumilienės manymu, geriausias kontrargumentas tokiems asmenims būtų persirgusiųjų istorijos.
„Vienas pacientas atvykęs sakė, kad jo tėtis mirė dėl šios ligos, žmona sirgo labai sunkiai, jis šiuo metu irgi tris mėnesius negali grįžti į darbą, tai pakalbinus tokius pacientus gal situacija atrodytų kitaip. Nesakau, kad reikia bauginti visuomenę, bet teigti, kad viruso nėra, kai yra patvirtinta visa diagnostika, būtų nelabai logiška“, – savo nuomonę išsakė specialistė.
Naujausią informaciją apie koronavirusą galite stebėti čia:
