„Atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją, planuojama, kad nuo rugsėjo 1 d. ugdymas vyks įprastu būdu – mokyklų patalpose, tačiau laikantis didesnių saugumo sąlygų. Pagrindinis principas organizuojant ugdymą – valdyti mokinių srautus, kad būtų mažinamas skirtingose klasėse besimokančių mokinių kontaktas“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič.
Aukštelkės, Kurtuvėnų bei Bubių mokyklų direktorius Vaidas Bacys naujienų portalui tv3.lt teigė, kad laikytis visų saugumo taisyklių bus tikrai sunku. Pašnekovas pažymėjo, kad nereikėtų būti naiviems, protrūkių bus, tačiau svarbu turėti alternatyvą.
„Visiems yra neramu, ar nebus tų proveržių. Bet kalbame su visais ir ieškome sprendimų. Jei leistų toje situacijoje negyventi, tai mielai grįžtume į praėjusių metų Rugsėjo 1-ąją, bet dabar situacija yra tokia, kokia yra. Kaip mokytojams sakau, žmonės ne tokius laikus išgyveno, tai išgyvensime ir mes.
Mes nei pirmi, nei paskutiniai ir visas pasaulis tokią pat situaciją išgyvena. Visi einame tuo bandymų keliu ir reikia turėti drąsos, jei kažkas nepavyksta. Reikia įvertinti, kad tai yra vaikai. Jei suaugusiems lengviau laikytis taisyklių dėl kaukių ir visa kita, tai tikėtis, kad vaikams pavyks – tai būtų sudėtinga.
Akivaizdu, kad protrūkių bus ir nereikia būti naiviam. Klausimas: kokią turime alternatyvą šiam sprendimui? Tai yra nuotolinis mokymasis“, – kalbėjo V. Bacys.
Daug mokytojų yra ir nepatenkintų
Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų atstovų asociacijos prezidentė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė Aušra Burbienė tv3.lt teigė, kad mokyklų vadovai ir pedagogai ruošiasi naujam etapui, bet girdisi nuogirdų, kad tikrai ne visi mokytojai džiaugiasi grįžimu prie kontaktinio mokymo.
„Manau, kad yra daug tokių mokytojų, kurie nepatenkinti: ir bijo, ir nenori, ir neįsivaizduoja. Bet, mano nuomone, didžioji dalis yra pasiruošę.
Ar kaukės yra problema, rankas plauti ir dezinfekuoti? Jei vyktų revoliucija kaip Baltarusijoje, ką tada sakytų? Mano patarimas žmonėms – truputį pagalvoti, kad gali būti ir blogiau. Galvoti ne tik apie save, bet ir apie vaikus bei jų šeimas. Žmonės gali eiti į darbą ir palikti vaikus arba neiti į darbą. Bet reikia galvoti ir apie valstybės biudžetą – kas mokės nedarbingumą, jau tikrai nebemokės.
Jei visi mokytojai ir vadovai nori, kad švietimo sritis iš tikrųjų būtų prioritetinė – tai mums reikia pradėti nuo savęs. Su visa pagarba noriu pasakyti mokytojams, kad reikia mylėti vaikus ir užtikrinti jų saugumą kiekvieną dieną.
Valstybė per karantiną ir visą laiką atlyginimų neapkarpė. Visi gavo darbo užmokestį lyg niekur nieko. Nesakau, kad buvo lengviau ir mokytojams visą dieną sėdėti prie kompiuterio buvo sunku, bet iš kitos pusės, vėliau tapo labai patogu sėdėti namuose. O dabar reikės bendrauti su vaikais“, – teigė A. Burbienė.
Bendrose uždarose erdvėse turi būti su kaukėmis
Specialistai rekomendacijoje mokykloms nurodo, kad asmenys, atlydintys mokinius, mokyklos darbuotojai, mokytojai bendrose uždarose erdvėse (pvz., koridoriuose, valgyklose, mokytojų kambaryje ar pan.), klasės renginiuose uždarose erdvėse dalyvaujantys suaugusieji, pvz., tėvai, kai tarp dalyvių neišlaikomas 2 metrų atstumas, turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, respiratorius..
„Dabar mes bandome pasiskaičiuoti formulę: kiek turime dirbančių mokytojų, kiek reikia kaukių per savaitę, kiek rezervų turi turėti mokytojas. Dar nelabai aišku, kaip bus su neformaliu ugdymu. Vaikai klasėse mokose, o pamokų – į būrelius. Tai ar bus tas neformalus ugdymas, ar nebus? Tas kontaktas išlieka“, – sakė direktorius V. Bacys.
Pagal specialistų nurodymus, neformaliojo vaikų švietimo veiklos galės vykti laikantis vaikų grupių izoliacijos principo. Vaikai nuolatos turi dalyvauti tos pačios grupės veiklose, vengiama skirtingų grupių vaikų kontakto patalpose, kuriose vykdoma veikla.
Tėvai ar kiti suaugusieji asmenys, kurie nedalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, uždarose patalpose, kai tarp dalyvių neišlaikomas 2 metrų atstumas, turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Dėl srautų valdymo dar kyla klausimų
Direktorius V. Bacys teigė, kad išlieka klausimų ir dėl mokinių srautų suvaldymo. Šiais mokslo metais kiekvienai mokinių klasei būtina paskirti vieną konkrečią klasę, kurioje vyks visos pamokos, išskyrus technologijų, gamtos mokslų dalykus. Kitose klasėse greta turėtų taip pat mokytis bendraamžiai, kad būtų galima išvengti skirtingo amžiaus mokinių kontaktų.
Skelbiama, kad mokykloje bus būtina reguliuoti mokinių srautus, kad kuo mažiau susidurtų skirtingo amžiaus mokiniai. Dėl to patariama pamokas skirtingų klasių mokiniams pradėti ne tuo pačiu laiku, pvz., pamokų pradžios laikas 5 klasių mokiniams galėtų būti 9 val., 6 klasių – 8 val. Mokykla turėtų pasirengti mokinių judėjimo krypčių žemėlapį mokyklos patalpose.
Jeigu mokykloje yra galimybė, būtina numatyti kelis įėjimus, kelis skirtingus išėjimus ir kelią, kuriuo arčiausiai pasiekiama mokymosi vieta. Jei ugdymui naudojamos bendros patalpos (specializuoti kabinetai, salės ir pan.), po kiekvienos pamokos jos turi būti išvėdinamos ir išvalomos.
„Higienos normos reikalauja pertraukos, ar higienos norma bus pakeista? Ar atėjęs tikrinti sveikatos biuras sakys kažkokias pastabas? Kyla klausimų dėl avarinių ir priešgaisrinių išėjimų. Jei mes srautus nukreipiame, tai izoliuojama tam tikrus išėjimus. Reikia čia dar rasti sprendimus. Daugiau problemų mokykloms, kurios turi po 500 ar 600 vaikų viename pastate – tai jiems sudėtingiau, kaip reikės suvaldyti situaciją“, – kalbėjo V. Bacys.
Rugsėjo 1-oji – su pikniku lauke
Pasak direktoriaus, Rugsėjo 1-oji jų mokyklose vyks lauke ir bus organizuojamas piknikas.
„Darome pikniko variantą lauke, atskiroms klasėms ir jokių bendrų susirinkimų. Sveikinimas klasėms vyks virtualiu būdu“, – sakė V. Bacys.
Prasidėjus mokslo metams specialistai rekomenduoja organizuoti po dvi to paties dalyko pamokas iš eilės, o pietų pertraukai skirti ilgesnį laiką. Patariama kai kurių dalykų pamokas vesti lauke, jeigu tinkama mokyklos aplinka, oro temperatūra. Mokiniams bus būtinai teikiama švietimo ir mokymosi pagalba, konsultacijos galės būti organizuojamos ir nuotoliniu būdu.
„Mes intensyvinome kursą – tai reiškia, kad turėsime dvigubas pamokas. Svarstome jungtinius tuos variantus, kur tikyba ir etika. Tai galbūt galimas variantas, kad tai vyktų nuotoliniu būdu“, – sakė V. Bacys.
Pasak direktoriaus, daliai jų mokyklos vaikų svarstomas nuotolinio mokymo būdas, nes yra lėtinėmis ligomis sergančių vaikų: „Lietuvoje turime mokyklų, kurios vykdo nuotolinį mokymą. Mes rekomendavome vienai savo mergaitei pagalvoti ir nukreipėme į tą nuotolinį mokymą visiems metams.“
Valgys klasėse arba valgykloje su atskirtomis erdvėmis
Operacijų vadovo sprendimu, mokiniai pavalgyti galės klasėse, maistą patiekus vienkartiniuose induose, arba mokyklos valgykloje, jeigu bus skirtos atskiros erdvės skirtingų klasių mokiniams.
Valgykloje kartu pietauti turėtų tik tos pačios klasės mokiniai ir šalia esančių klasių mokiniai, kurie naudojasi bendra koridoriaus erdve. Mokyklos valgykloje turi būti užtikrintos tinkamos sąlygos darbuotojų ir mokinių rankų higienai: praustuvėse tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo, prie praustuvių patiekiama skysto muilo, vienkartinės priemonės rankoms nusišluostyti.
Jeigu mokyklos vadovas iš mokytojo, kito darbuotojo, mokinio, jo tėvų gaus informaciją apie jam nustatytą COVID-19 ligą (koronoviruso infekciją), apie tai nedelsdamas privalės informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vadovas privalės bendradarbiauti su centru, kad būtų nustatyti sąlytį turėję asmenys ir jiems taikoma 14 dienų izoliacija. Jei mokyklos darbuotojui ar mokiniui yra nustatoma COVID-19 liga, mokyklos mokiniams ugdymas toliau tęsiamas nuotoliniu būdu.
„Vaikai tikrai turi eiti į mokyklą, nes nežinia, kiek tai tęsis“
Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų atstovų asociacijos prezidentė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė A. Burbienė teigė, kad turime užtikrinti vaikui teisę į mokyklą ir mokslą, o tėvams teisę eiti į darbą.
Anot jos, atlikti tyrimai parodė, kad nuotolinis mokymas nuo kovo iki birželio mėnesio nebuvo efektyvus, nes vaikai skausmingai išgyveno nesimatymą su mokytojais. O tėvams buvo sunku vienu metu dirbti ir mokyti vaikus.
Vadovė teigė, kad mokyklos tikrai gali įgyvendinti saugumo reikalavimus, jei dabar pradės rūpintis ir nelauks paskutinės dienos.
„Kontakto tarp mokinių galima lengvai išvengti, jeigu mokykloje yra pakankamas kiekis patalpų. Pavyzdžiui, jei yra vienviečiai suolai ir higienos normos atitinka patalpas, vienam vaikui skiriama 1,7 metro, tai atitinka.
Pradinio ugdymo pakopoje mokytojai ateina į klases. Vyresnėse klasėse turi atsisakyti vaikščiojimo po kabinetus. Mokytojai turės ateiti pas vaikus į klasę, kad vaikai nesimaišytų ir neužkrėsti vieni kitų.
Dėl maitinimo – tai maistą tikrai galima atnešti į klases, o pagaminti valgykloje. Bus sunku, o ką daryti. Mokytojai turbūt bus nepatenkinti, kad reikės padėti, bet nėra kitos išeities. Jei valgykla yra didelė – tai ten galima suskirstyti zonomis.
Problemų gali kilti su steigėju. Steigėjai jau dabar turėtų priimti sprendimą ir pasakyti, kaip bus ne kiekvienoje mokykloje atskirai, o kaip – visame mieste. Kiekviena mokykla turi skirtingas erdves ir skirtingas galimybes, bet vis tiek galima pasiruošti. Nevaikščioti po kabinetus, kad vaikai būtų tose pačiose klasėse visą dieną, maistą atnešti į klases ir mokytojams dėvėti kaukes. Išlaikyti atstumus nėra jokių problemų ir reikia nevaikščioti po bendras erdves.
Vaikai tikrai turi eiti į mokyklą, nes nežinia, kiek tai tęsis. Neužtenka transliuoti internetu, nes neįmanoma. Nenormalu, kai vaikai visą dieną sėdi prie kompiuterio. Tai kenkia vaikų sveikatai ir emocinei būklei“, – pažymėjo A. Burbienė.
Prisiminti, ką anksčiau pedagogai kalbėjo apie naujus mokslo metus galite TV3 Žinių reportaže:
