Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis pasakojo susidūręs su ne vienu tokiu atveju, kai asmuo vienu metu sirgo ir erkiniu encefalitu, ir Laimo liga.
„Ta pati erkė gali išplatinti tiek erkinį encefalitą, tiek Laimo ligą ir mano praktikoje tokių atvejų buvo ne vienas. Kai asmuo vienu metu suserga abejomis ligomis, simptomai būna tarsi „košeliena“.
Gydytojas gi per konsultacijai skirtas vos 15 minučių dažnai net neturi laiko visko nuosekliai išsiklausinėti. Todėl reikėtų gydytojams būti atidiems, kad pacientai būtų ištiriami dėl abiejų ligų“, – įspėjo gydytojas infektologas.
Profesorius pažymėjo, kad juo labiau persirgta viena liga neapsaugo nuo kitos infekcijos – sveikstant nuo erkinio encefalito sėkmingai galima užsikrėsti Laimo liga ir atvirkščiai.
Skirtumas tik tas, kad persirgus erkiniu encefalitu yra įgyjamas imunitetas ir antrąkart nesusergama.
Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskienė sakė ką tik gydžiusi tokį pacientą.
„Kokios gali būti tokios dvigubos ligos išeitys? Laimo liga gydoma antibiotikais ir jei tai yra ankstyvos stadijos, o ne lėtinės ligos formos, dažniausiai jokių pasekmių nepalieka.
Nuo erkinio encefalito, kaip žinia, specialaus gydymo nėra. Du trečdaliai pacientų pasveiksta, tačiau dalį jų gali varginti liekamieji reiškiniai“, – sakė gydytoja infektologė.
Vadina nelaimėliais
Apie teorinę galimybę vienu metu sirgti abejomis erkių platinamos ligomis patvirtino ir gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis.
„Tokia galimybė tikrai yra, tačiau, kad taip nutiktų, žmogui turėtų ypač nesisekti. Taigi teoriškai tokie dalykai tikrai nėra neįmanomi“, – sakė infektologas ir pridūrė, kad savo praktikoje su tokiu atveju susidurti nėra tekę.
Jis pabrėžė, kad procentas susirgti abejomis ligomis vienu metu yra labai mažas, tačiau, jei tai nutinka, išeitys gali būti itin nemalonios.
„Tačiau tokia jau ta medicinos statistika – 0,1 proc. galimybė kažkam yra 100 proc. ir tokiam žmogui visai nesvarbu, kad kiti 1000 nesusirgo“, – aiškino V. Usonis.
Po įkandimo ilgą laiką neprarasti budrumo
Kalbinti gydytojai priminė, kad dažniausiai įvardijamas Laimo ligą padedantis atpažinti simptomas – vadinama raudona dėmė arba migruojanti eritema. Ji atsiranda 50–80 proc. Laimo liga susirgusių žmonių.
Tačiau tai nėra vieninteliai šios ligos simptomai – žmogų vargina ir karščiavimas, gali atsirasti vidaus organų pažeidimai. Lėtinė Laimo ligos eiga gali kaip reikiant invalidizuoti žmogų.
„Jei žmogus įtaria, kad jam įsisegė užkrėsta erkė, gal pykinimas atsirado, žmogus gali kiek pakarščiuoti, tai yra pirmi Laimo ligos požymiai. Jie atsiranda praėjus 5–7 dienoms po erkės įkandimo.
Toliau tris savaites vartojant antibiotikus žmogus visiškai pasveiksta. Vis dėlto atsiradę antikūnai neapsaugo nuo kito užkrėstos erkės įsisegimo.
Tad jei yra įtarimas, kad žmogui įsisegė erkė, kraujo tyrimą dėl Laimo ligos jam reikia pasidaryti ne anksčiu kaip po 2–3 savaičių, tą padarius anksčiau neigiamas rezultatas gali suklaidinti. O pavėlavus diagnozuoti ligą vėliau žmogus tampa invalidu“, – sakė A. Laiškonis.
V. Usonis pabrėžė, kad Laimo ligos inkubacinis periodas yra pakankamai ilgas – migruojanti eritema išėmus erkę gali atsirasti ir po mėnesio.
„Jei migruojanti eritema yra nepastebėta arba ji neatpažįstama, tai vėlyvosios ligos formos – neuroboreliozės ir kitų ir diagnostika yra sudėtingesnė, ir gydymo kitokio prireikia“, – sakė gydytojas.
„Vasarinis gripas“
Jei vidury vasaros užklupo į gripą panašūs simptomai, gydytojai įspėja pasitikrinti dėl erkinio encefalito.
„Po erkės įsisegimo praėjus 3–5 ir iki 7–10 dienų, jei žmogus sukarščiuoja, užklumpa galvos skausmai, laužo kaulus, klaidingai yra galvojama apie gripą. Tačiau vasarą juo nesergama.
Vėliau šie simptomai praeina savaime po kelių dienų, bet vėliau, po 3–7 dienų kyla antra banga, kai atsiranda galvos skausmai, pykinimas, vėmimas. Ir tada išryškėja smegenų meningito požymiai“, – aiškino A. Laiškonis.
Jis pabrėžė, kad trečdalis persirgusiųjų erkiniu encefalitu negydyti lieka invalidais, sunkūs negalavimai atsiranda taip pat ir Laimo ligai perėjus į lėtinę formą.
„Tai ir kardiologiniai sutrikimai, sąnarių skausmai, galvos skausmai, šiai ligai gydymo jau nebėra ir žmogus tenka kentėti visą gyvenimą.
Neretai tokie dalykai kaip nemiga, miego sutrikimai yra „nurašomi“ senatvei, tačiau tai gali būti Laimo ligos pasekmė. Ja neretai vyresni asmenys ir suserga, nes eina grybauti, uogauti į miškus“, – kalbėjo infektologas.
Platina daugiau ligų
A. Laiškonis kartu pridūrė, kad erkės perneša ir dar vieną ligą, apie kurią pas mus dar per mažai kalbama – babeziozę.
Nors ji ypač pavojinga šunims, sukelia mažakraujystę, šia liga gali užsikrėsti ir žmonės.
Šią ligą sukelia babezijos bakterijos, jos yra skirtingų rūšių, viena jų sukelia ligą ir žmonėms. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai yra labai reta liga, o daugiausiai ja užsikrėtusiųjų Europoje fiksuojama Bulgarijoje.
Taip pat erkės platina ir tokias ligas kaip anaplazmozę, erlichiozę.
Nuo erkinio encefalito jau mirė du žmonės
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu (EE) ir tai beveik trečdaliu daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (99 atvejai).
Pagal amžiaus grupes dauguma – devyni iš dešimties – šiemet susirgusiųjų buvo suaugę (126 atv.), likusieji – vaikai (7,4 proc.). Pagal lytį dauguma susirgusiųjų vyrai (85) ir 51 moteris. Dauguma (113 žmonių), t.y. aštuoni iš dešimties, dėl erkinio encefalito ligos buvo hospitalizuoti įvairiose gydymo įstaigose.
Pagal vietovę tarp šiemet erkiniu encefalitu susirgusiųjų buvo 76 kaimo gyventojai ir 60 – miestų. Vyresnio amžiaus asmenims liga pasireiškia sunkiau, dažniau stebimi liekamieji ligos reiškiniai.
Pirmieji erkinio encefalito (EE) atvejai šiemet užregistruoti kovo mėnesį, daugiausiai atvejų registruota – balandžio mėnesį (83 atvejai). Šį sezoną jau pranešta apie du mirties nuo erkinio encefalito atvejus.
ULAC duomenimis, daugiametė sergamumo erkiniu encefalitu dinamika rodo, kad sergamumo EE pikas Lietuvoje stebimas birželio–spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų EE susirgusių asmenų.
ULAC duomenimis, pernai (2019 m.) Lietuvoje buvo užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu, 6 asmenys mirė. Didžiausi sergamumo EE rodikliai pernai buvo užregistruoti Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse.
Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Skiepytis nuo erkinio encefalito galima ištisus metus, tačiau erkių aktyvumo sezono metu rekomenduojama skiepytis „pagreitinta schema“.
Pabrėžiama, kad erkiniu encefalitu užsikrėsti galima ne tik įsisegus erkei, bet ir vartojant nepasterizuotą ožkų pieną.
