Iškart po šios tragedijos prabilta apie nesaugią maudynių vietą, kuri nėra pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Esą ant irklavimo bazei priklausančio liepto, link kurio priėjimą riboja specialiai įrengti metaliniai vartai, dažnai būna gausu poilsiautojų.
Dalis vietinių žino, kad toje vietoje dėl duobėto ir žolėmis apaugusio dugno maudytis yra itin pavojinga. Vis dėlto, į vandenį nuo liepto šokusio užsienio šalies piliečio, tikėtina, dėl tykančio pavojaus niekas neperspėjo.
Neatrodė apsvaigęs
Naujienų portalui tv3.lt įvykį mačiusi liudininkė Sonata (vardas pakeistas – aut. past.) pasakojo, kad tuo metu, kai įvyko nelaimė, ji buvo prie ežero, tiesa, ne su ta pačia kompanija:
„Labai greitai viskas įvyko. Buvo draugų kompanija, mačiau kaip jis užlipo ant tiltelio ir nėrė žemyn. Tada dar išniro, rankomis mojuoti pradėjo ir vėl paniro. Kaip pareigūnai sakė, toje vietoje buvo duobė ir labai daug žolių.
Vaikinas tikrai neatrodė apsvaigęs prieš šokdamas į vandenį. Jo draugė šoko į vandenį, bet nerado jau jo. Narai tai pat apie puse valandos ieškojo. Kai ištraukė, jau buvo faktas, kad jis nebegyvas, nes labai ilgai viskas užtruko.
Gelbėtojai atvyko kažkur per 5–7 min. Pirmiausia pasirodė policija, tada gaisrinė ir greitoji. Ilgiau viskas užtruko, nes tas lieptas buvo užrakintas ir nesugebėjo nei atrakinti, nei nukirpti spynos. Todėl narams užduotis buvo apsunkinta.“
Anot Sonatos, poilsiautojai ant liepto užlipa per šoną, pasilaikydami už įrengtų ir juos sustabdyti turinčių vartų: „Ten ant to liepto daug labai žmonių buvo. Ten labai nesaugi vieta, nes aplink tą liepta vien žolės vandenyje. Saugumo ten visiškai jokio, o ir gelbėtojų nėra tokioje vietoje, kur šitiek žmonių susirenka. O ir ženklų jokių įspėjamųjų, kad pavojinga ir negalima lipti ant to liepto, nėra.
Todėl žmonės šokinėja nuo liepto, deginasi ant jo. Tai koks tikslas yra tų vartų užrakintų? Ir labai įdomu, kas už tai atsakingas, kad vartai yra užrakinami, o nutikus tokiai nelaimei negali net spynos nukirpti ir narai yra priversti karstytis...“
Vartai netapo kliūtimi
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Garliavos komandos viršininkas Raimondas Lingys pasakojo, kad liudininkės minima metalinė tvora tikrai netapo ta kliūtimi, kuri būtų sutrukdžiusi išgelbėti gyvybę. Juolab, kad patys poilsiautojai ją sugeba apeiti, tad specialią įrangą turintiems gelbėtojams tas tikrai nesutrukdė.
„Ta tvora įtakos neturėjo. Turime specialią įrangą ir nukerpame spynas, kai to prireikia. Toje teritorijoje yra ilgos žolės, kuriose nesunku įsipainioti ir galima nuskęsti. Jei užrakinta teritorija, tai žmonės tikrai neturėtų ten brautis ir maudytis“, – situaciją reziumavo R. Lingys.
Gelbėtojų atstovas dar kartą paragino visus būti atsargiais vandens telkiniuose: „Primygtinai rekomenduojama nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose. Ypač pavartojus alkoholio. Siūloma pasirinkti paplūdimį, kuris yra saugus. Derėtų maudytis ten, kur budi gelbėtojai. Taip pat itin svarbu nepalikti mažamečių vaikų vienų prie vandens.“
Pastebėjus skęstantį žmogų rekomenduojama, kuo skubiau apie tai pranešti tarnyboms, o tada bandyti numesti tam žmogui kažkokį daiktą, į kurį jis galėtų įsitverti. Pasitaiko atvejų, kai į pagalba skęstančiajam skuba net gerai plaukti nemokantis žmogus. Taip elgtis gelbėtojai primygtinai nerekomenduoja.
Atliekami baigiamieji darbai
Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas pirmiausia pareiškė nuoširdžią užuojautą mirusiojo artimiesiems.
Savivaldybės atstovas patikslino, kad minėti liepteliai priklauso sporto mokyklai „Bangpūtys“ ir jais naudojasi irklavimo sporto šakų atletai:
„Kuomet sporto mokykla neveikia, varteliai yra užrakinami. Šiuo metu kaip tik vyksta baigiamasis irklavimo bazės statybos etapas, gaminami įspėjamieji ženklai (maudytis draudžiama). Ši teritorija bei jos infrastruktūra skirta tik sporto mokyklos auklėtiniams.
Kadangi ši vieta nėra oficialus paplūdimys, ežero dugnas gali būti nelygus ir apaugęs žolėmis, todėl visų poilsiautojų prašome čia nesimaudyti. Tą saugiai daryti galima šiek tiek atokiau įsikūrusiame oficialiame paplūdimyje, kur budi gelbėtojai.“
Vieta nėra išskirtinė
Apie poilsį prie Lampėdžių ežero po tragedijos diskutavę internautai kartojo, kad ten nuolat vartojamas alkoholis, todėl nelaimių, tikėtina, nepavyks išvengti ir ateityje.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai paneigė tokią informaciją. Anot jų, viešosios tvarkos pažeidimų prie Lampėdžių ežero daug neregistruojama.
Praėjusiais metais buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių. Taip pat buvo nubausta 20-30 vairuotojų dėl ne vietoje paliktų automobilių.
Joninės – tragiškos
Šios Joninės Lietuvoje buvo – vandens telkiniuose per parą nuskendo 4 žmonės. Kaune, Nigerijos pilietis nuskendo draugų akivaizdoje, o Panevėžyje tragiškai baigėsi veteranų pasirengimas baidarių varžyboms.
Iš tvenkinio Pakruojo rajone ir upės prie Rietavo ištraukti dar du skenduoliai. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistų, šios Joninės – vienos tragiškiausių Lietuvoje. Skęstančiųjų skaičius visada išauga prasidėjus karščiams.
Tiesa, pernai per birželį vanduo pasiglemžė dvigubai daugiau gyvybių. Tragiškų nelaimių priežastys pačios įvairiausios.
Iš viso vandens telkiniuose šiemet jau nuskendo 59 žmonės, pernai buvo ištraukta vienu mažiau. O štai traumų vandenyje, ypač sunkių, padidėjimo medikai kol kas šį birželį sako nėra užfiksavę.
