Prezidento lyderystės paskutinėmis savaitėmis itin pasigedo socialinių tinklų vartotojai, kurie vienas po kito kuria ironiškus netikrus renginius, kuriais siūloma rasti dingusį prezidentą, ar memus, kuriais pašiepiamas G. Nausėdos elgesys karantino ir koronaviruso protrūkio metu.
Reakcinis prezidentas?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas naujienų portalui teigė, kad dalis visuomenės galėjo pasigesti G. Nausėdos lyderystės, nes jo laikysena labai skiriasi nuo kadenciją baigusios prezidentės D. Grybauskaitės, kuri, anot pašnekovo, linkusi dominuoti viešojoje erdvėje.
„Jis nėra dominuojantis politinis veikėjas, dėl to atrodo, lyg jis būtų fone. <...> Jam lieka reaguoti, jis toks reakcinis prezidentas gaunasi. Bando užbėgti kažkam už akių, bet nespėja“, – samprotavo B. Ivanovas.
Šalies vadovo lyderystės pasigedo ir kitas politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga. Pasak jo, tokios krizinės situacijos retai pasitaiko valstybės gyvenime, o kartais nuo vienos asmenybės veiksmų priklauso visas krizės suvaldymas.
„Mūsų prezidentas tikrai nėra aktyvus, tikrai jo nei žodžiai, nei veiksmai, nei įžvalgos nėra reikšmingi. Galime pasidžiaugti, kad jis per daug netrukdo. Neužmirškime, kad gali būti toks momentas, kad kažkas ir trukdo, kažkas kovoja, kažkas politikuoja“, – kalbėjo S. Spurga.
Politologas kritiškai vertino G. Nausėdos pasisakymus, kai prezidentas visuomenę įspėjo apie galimą priešiškų šalių grėsmę šiuo laikotarpiu. Pasak S. Spurgos, tokie pareiškimai turėtų būti skirti Vyriausybei, atsakingoms struktūroms, o ne plačiajai visuomenei.
„Nėra čia apie ką šnekėti ir ypač tokiu momentu, kai visa šalis gyvena visiškai kitokiomis nuotaikomis“, – sakė MRU docentas.
Priklauso nuo autoriteto
B. Ivanovas teigia, kad šioje situacijoje išryškėjo tai, kad realiu valstybės vadovu yra premjeras, o prezidento vaidmuo vidaus politikoje yra veikiau simbolinis.
„Galiausiai, visa šita istorija parodo, ką visuomenė yra primiršusi – prezidento galios yra ribotos. Jis tikrai negali iš esmės vienas kažką daryti, vadovauti procesui. Jis yra simbolinė figūra ir tai labai išryškėja“, – tvirtino politologas.
S. Spurga tikina, kad prezidentas galios turi tiek, kiek stiprus jo autoritetas, kiek jis kalba ir daro tai pagrįstai.
„Jei prezidentas nieko nedaro, nepadeda reikšmingai Vyriausybei, nenubrėžia tam tikrų gairių, tai ir neišnaudoja savo galių. Jis negali sukurti alternatyvaus krizės valdymo instituto ir jam vadovauti. Bet jis vis tiek gali savo moraliniu autoritetu pakreipti situaciją kita linkme“, – teigė pašnekovas.
B. Ivanovas pastebi, kad jei šalyje būtų įvesta nepaprastoji padėtis, situacija pasikeistų, nes prezidento galios išsiplėstų ir nebebūtų tik simbolinės.
Gali įnešti ramybės
„Prezidentui, ypač, kai turi tiek galių, reikia būti išradingam tokioje situacijoje. Reikia turėti viešųjų ryšių strategiją, man atrodo, jos dabar nėra. Gal aš skambu ciniškai, bet nieko nėra“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Politologo nuomone, prezidentas savo įvaizdį ir autoritetą galėtų sustiprinti rengdamas daugiau spaudos konferencijų, susitikimų.
„Puikiai suprantame, kad tokie dalykai susideda į bendrą mozaiką. Mes tos mozaikos dabar nematome. <…> Galiausiai, Dieve mano, prezidento fondą galima įsteigti. Reikia labai gerai apmąstyti strategiją. Jos dabar nėra, yra tik reakcija į susiklosčiusias aplinkybes“, – tikino B. Ivanovas.
S. Spurgos nuomone, įvairūs memai, ieškantys „dingusio“ prezidento yra ne veltui – šiuo metu yra daug sumaišties, dviprasmiškų sprendimų iš valdžios institucijų, tad prezidentas galėtų įnešti daugiau ramybės ir aiškumo į susiklosčiusią padėtį.
„Mano receptas toks, kad prezidentas turi absoliučiai įsigilinti į šią situaciją ir šiame chaose duoti tam tikras gaires. Aišku, nereikia žaisti su ugnimi, gairės neturi kirstis su Vyriausybės gairėmis, bet tam tikras galias prezidentas turi ir gali jas išnaudoti“, – aiškino MRU docentas.
Buvusi prezidentė parodė kitokią retoriką
Į viešąją erdvę pastaruoju metu įsiveržė ir kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė, kuri ėmėsi vadovauti Finansų ministerijos įsteigto koronaviruso pasekmių mažinimo fondo tarybai. Buvusi šalies vadovė duodama interviu kritikavo ir dabartinį situacijos valdymą, ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.
„Manau, kad šis ministras, apie kurį mėgina kažkas kalbėti, kad arklių nekeičia perėjoje, tai kažin ar galima jį laikyti tuo arkliu, kuris gali apskritai ką nors patraukti. Jis labiau primena kitą gyvūną, kuris tik moka prieštarauti, neigti, neleisti, neduoti. Tai išties vadovavimas yra kitose rankose“, – LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo D. Grybauskaitė.
Šiuos D. Grybauskaitės žodžius galima laikyti reakcija į G. Nausėdos pasisakymus, kad A. Verygos keisti nereikėtų, nes „keisti arklius brastoje ir dar viduryje upės“ būtų eksperimentavimas su visuomenės sveikata.
S. Spurgos nuomone, tokie vieši D. Grybauskaitės pasisakymai yra didelis kontrastas, palyginus su G. Nausėdos retorika.
„Ta uždanga prasivėrė į areną sugrįžus Daliai Grybauskaitei. Mes pamatėme, kokia atmosfera, kokie akcentai būtų buvę, jei ji šiuo metu būtų prezidentė“, – teigė S. Spurga.
B. Ivanovo nuomone, aktyvus D. Grybauskaitės veikimas šioje situacijoje – nepalankus G. Nausėdos įvaizdžiui.
„Niekas nesako „kadenciją baigusi prezidentė“, sako „prezidentė“. Ir tai padeda jos įvaizdžiui. Dabar tikrai atrodo kartais, kad pasikeitė prezidentai Lietuvoje“, – ironizavo pašnekovas.
Pasak jo, D. Grybauskaitė yra nesuvaržyta valdžios postų, tad gali laisvai kritikuoti atsakingas pareigas užimančius pareigūnus.
„Ponui Nausėdai tai minusas. Jei prezidento rinkimai būtų arti, tada neaišku, ar jis būtų perrinktas antrai kadencijai. Bet, kadangi iki rinkimų dar labai toli, tai, manau, viskas čia susitvarkys“, – samprotavo B. Ivanovas.
