Seimo nariai siūlo nustatyti, kad vaikų profilaktiniai skiepijimai nuo poliomielito, tymų, raudonukės turi būti privalomi, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas negali būti skiepijamas dėl kontraindikacijų.
Šiuo metu skiepijimas nuo šių infekcijų Lietuvoje jau yra įtrauktas į vaikų skiepijimo kalendorių, dėl to apsisprendžia patys tėvai.
Kaip ir kitos ES šalys, Lietuva susiduria su iššūkiais skiepų srityje, ypač nerimą kelia viešojoje erdvėje didėjantis klaidinančios informacijos apie skiepų nesaugumą bei neveiksmingumą srautas. Prie to, deja, prisideda ir žymūs žmonės, pasisakydami apie vakcinų neefektyvumą ar žalą, kas daro poveikį žmonių požiūriui į skiepus.
Ši tendencija neramina, ypač kai yra labai aiškių ir konkrečių pavyzdžių, kai klaidinga, nepagrįsta informacija apie tymų, raudonukės ir epideminio parotito vakcinos ir autizmo ryšį netiesiogiai tapo tymų protrūkio, kuris ir šiandien tebesitęsia Europos šalyse, priežastimi. Tad didinti informuotumą apie skiepijimo naudą, savo ruožtu, ragina ir tarptautinės organizacijos. Ankstesnė praktika, kai buvo draudžiama į darželius priimti neskiepytus vaikus, ne tik nepasiteisino, bet ją atšaukti buvo įpareigojęs ir Teismas, įvertinęs, kad toks sprendimas neteisėtas, pažeidžiantis teisę į fizinę žmogaus neliečiamybę.
SAM nuomone, draudimais ir ribojimais šiuo konkrečiu atveju vargu ar pavyks pasiekti norimų rezultatų ir priversti skiepyti vaikus. Priešingai, tai dar labiau sustiprins antivakserių gretas ir pozicijas. Tokios nuomonės laikosi ir medikai bei dauguma pacientų. Tad tėvai skiepyti vaikus turi būti pratinami kitais būdais. Vienas iš efektyviausių – visuomenės švietimas ir informavimas.
SAM parengtoje išvadoje akcentuojama, kad yra įrodymų, jog skiepijimų aprėptys yra didesnės šalyse, kuriose skiepijimas nėra privalomas. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl privalomų skiepų teisinio reguliavimo yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Seimo narių grupės siūlymai toliau bus svarstomi Seime.
