Portalui tv3.lt pasidomėjus, kuriose iš didžiųjų sostinės poliklinikų dar būtų galima rasti skiepų, paaiškėjo, kad mokamų vakcinų šiuo metu pasiūlyti gali tik Antakalnio poliklinika. Pasiskiepyti ja būtų galima už beveik 12 eurų (tam būtina turėti šeimos gydytojo išrašą ir siuntimą). Tuo metu nemokamos vakcinos čia pasibaigusios jau prieš pusantros savaitės.
Patvirtinusi, kad nėra nei mokamų, nei nemokamų vakcinų, Šeškinės poliklinikos registratorė pasiūlė nebent stoti į „skiepų eilę“. Centro rajono poliklinikos darbuotoja gi tikino, kad greitu metu mokamų vakcinų dar turėtų užvežti. Tą patį žadėjo ir Vilniaus rajono poliklinika, tačiau patikslinti, kada tai bus, negalėjo.
Panašių atsakymų sulaukta ir paskambinus į Kauno, Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros įstaigas. Įstaigose vakcinos jau „išgaravo“, vienos žadėjo, kad mokamų vakcinų turėtų atsirasti kitos savaitės gale, kitos vėlgi nieko konkretaus pasakyti negalėjo.
Be to, ne į kiekvieną minėtųjų įstaigų užėjus pavyks gauti skiepą tiesiog užsukus iš gatvės. Tiek Vilniaus rajono centrinė, tiek Centro, Kauno miesto poliklinikose mokama vakcina skiepijami tik įstaigoje registruoti pacientai.
Kitur gi – Antakalnio, Šeškinės, Šiaulių centro poliklinikoje – gali pasiskiepyti visi norintys, tačiau turi turėti Šeimos gydytojo išrašą ir siuntimą, kuris galiotų tą pačią parą arba penkias paras (priklausomai nuo įstaigos).
Ne ką geresnė situacija ir privačiose gydymo įstaigose – Medicinos diagnostikos ir gydymo centras informavo, kad mokamos vakcinos pasibaigė, tačiau laukiama jų papildymo.
„Endemik“ klinikoje Vilniuje artimiausiu metu užsiregistravus pasiskiepyti būtų galima tik kitą trečiadienį. Skiepas kainuoja 18,90 eurų, tačiau registratorė įspėjo, kad vakcinos „tirpsta“.
Kitai savaitei dar skiepų bus, net dar kitai – jau garantuoti negalėčiau. Iš esmės skiepijimai jau eina į pabaigą. Galbūt dar turėsime kokį vakcinų užvežimą.
Vilniaus „Antėja“ laboratorijoje, kur keturvalentė „Fluarix tetra“ vakcina kainuoja 18 eurų, pasiskiepyti taip pat galima tik kitą savaitę iš anksto užsiregistravus. Pasiteiravus, kiek vakcinų dar liko, darbuotoja tiksliai atsakyti negalėjo, tačiau patvirtino, kad Kaune jų jau nebeliko.
Privačiame medicinos centre „Northway“ Vilniuje skiepo kaina su gydytojo konsultacija siekia 28 eurus, įstaiga informavo dar turinti vakcinų.
Pasiskiepyti nevėlu ir žiemą?
Gydytojo infektologo prof. habil. dr. Alvydo Laiškonio manymu, tokį žmonių aktyvumą skiepijantis greičiausiai sąlygojo šiųmetis tymų protrūkis.
„Žmonės jau skundžiasi, skambina, kad nebėra vakcinų valstybinėse įstaigose. Nors ją jau vežė du kartus, nebeliko, tad gal dar mėgina kur į regionus važiuoti. Nes šiaip po šiais metais buvusio tymų protrūkio visi puolė aktyviau skiepytis, tai ir nebeliko“, – pastebėjo gydytojas.
Nors vakcinų jau tenka ieškoti su žiburiu, medikai ramina, kad pasiskiepyti nėra vėlu ir žiemą.
„Sveikiems pacientams, kurie nori pasiskiepyti nuo gripo, bet ir dėl įvairių priežasčių tą vis atideda, tikrai niekur „nepavėluos“ pasiskiepyti ir žiemą. Tiesiog pirmąsias dvi savaites po skiepo nereikėtų lankytis masinio susibūrimo vietose, kur didesnė žmonių koncentracija. Jeigu ir nespėtų visiškai susidaryti imunitetas, jau kažkiek vis tiek padėtų atsilaikyti prieš virusą“, – portalui tv3.lt yra sakiusi Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Ji priminė, kad vyresnio amžiaus žmonėms geriau pasiskiepyti yra kiek vėliau. „Kadangi vyresnių žmonių imunitetas išsilaiko trumpiau, o didžiausią gripo epidemijos pakilimą turime sausio, vasario, kovo mėnesiais, tai pasiskiepijus per anksti galima „išbarstyti“ imunitetą“, – aiškino gydytoja.
Skiepytis turėtų nesergantis, nekarščiuojantis, antibiotikų nevartojantis žmogus. Svarbu po skiepo bent dvi dienas nevartoti alkoholio. Taip pat persirgus sunkiomis ligomis būtų gerai bent porą savaičių pralaukti, nes tuo metu imuninė sistema yra jautri ir gali sureaguoti.
VLK yra informavusi, kad šiemet nupirkta beveik 13 tūkst. daugiau gripo vakcinos dozių nei pernai. Šiemet vakcinoms pirkti buvo skirta beveik 900 tūkst. eurų. Iš viso 2019–2020 metų sezonui įsigyta kiek daugiau nei 144 tūkst. gripo vakcinos dozių.
„Šiuo metu Valstybinės ligonių kasos specialistai, gavę informaciją apie papildomą vakcinos poreikį iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC), aiškinasi su tiekėju papildomo vakcinos kiekio pristatymo galimybes ir terminus.
Dėl mokamų gripo vakcinų kiekio atsakyti negalime, nes VLK gydymo įstaigas aprūpina tik nemokamomis gripo vakcinomis, kurios kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Mokamomis (komercinėmis) gripo vakcinomis gydymo įstaiga rūpinasi savarankiškai", – pateikiama VLK atsakyme.
Pernai, remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, iš VLK nupirktų 131 738 sezoninio gripo vakcinos dozių, buvo įskiepytos 129 096 dozės, tai yra 98 proc. nupirktos vakcinos kiekio.
ULAC duomenimis, 2018–2019 sezono metu nustatytas 49 661 gripo atvejis, mirė 26 žmonės. Valstybės lėšomis pasiskiepijo kiek daugiau nei 129 tūkst. gyventojų, savo lėšomis – kiek daugiau nei 29 tūkst. žmonių.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse. Mažiausias sergamumas – Telšių apskrityje, didžiausias – Alytaus apskrityje.
Lapkričio 18–24 d. sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje padidėjo ir siekė 51,8 atv. 10 tūkst. gyventojų, kai lapkričio 11–17 d. sergamumo rodiklis buvo 48,1 atv. 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 7 asmenys, kai prieš savaitę – 8 asmenys, rašoma pranešime spaudai. Išsamesnius sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis savaitinius duomenis apskrityse galite rasti NVSC interneto svetainėje.
Portalas tv3.lt jau rašė, kokio gripo galima tikėtis šiais metais.
Būtinos gripo profilaktikos priemonės:
• kruopščiai plauti rankas;
• laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo higienos;
• grūdintis, būti fiziškai aktyviems;
• gerti daug skysčių, valgyti daugiau vaisių ir daržovių;
• laikytis darbo ir poilsio režimo;
• vengti kontakto su sergančiu asmeniu;
• sergant neiti į darbą, o vaikų neleisti į ugdymo įstaigas.
