Nors viešojoje erdvėje dažniausiai girdime apie atvejus, kai žaibinė meningokokinė infekcija pasiglemžia vos kelių mėnesių ar metų amžiaus vaikus, gydytojo infektologo prof. habil. dr. Alvydo Laiškonio teigimu, nuo šios infekcijos nėra apsaugotas nei vienas – nei vaikai, nei suaugusieji.
„Pačių mažiausiųjų pacientų grupė dažniausiai akcentuojama dėl to, kad vaikams iki dviejų mėnesių amžiaus valstybė suteikia galimybę pasiskiepyti nemokamai.
Tačiau susirgti šia liga galima bet kokioje amžiaus grupėje. Mano praktikoje pasitaikė ir 15–20, ir 30–40 metų amžiaus žmonių, kurie susirgo žaibine meningokokine infekcija“, – kalbėjo gydytojas.
Gydytojas pabrėžė, kad žaibinio meningokoko formos yra ypatingos tuo, kad labai greitai vystosi, ir sveikų žmonių imuninė sistema į tai reaguojanti itin audringai.
„Jei bakterija pateko į sveiką organizmą ir žmogaus imuninė sistema labai stipri, tai ir sureaguoja labai ryškiai. Tuomet išsiskiria daug interleukinų, vadinamųjų šokinių medžiagų, ir viskas vystosi labai greitai. Dėl to gali sutrikti kraujotaka, atsirasti galūnių – rankų, kojų pirštų nekrozė arba net baigtis mirtimi, kaip, reikia manyti, nutiko ir šį savaitgalį Kaune“, – dėstė profesorius.
Vakcina – ne viena
Medikai primena, kad pasiskiepyti nuo meningokokinės infekcijos galima bet kuriame amžiuje, tačiau kartu paaiškina, kad vakcinų esama nevienodų.
Anot A. Laiškonio, kadangi mūsų šalyje vyrauja meningokoko B potipis, vakcinos nuo jo vaikams iki dvejų metų amžiaus pirmiausia ir yra kompensuojamos.
Tačiau vien pasiskiepijus tokia vakcina žmogus ramiam jaustis neturėtų, ypač jei ruošiasi keliauti už šalies sienos. Gydytojas pridūrė, kad nepasiskiepijus į kai kurias šalis net nepriimama.
„Nors Lietuvoje labiausiai paplitęs B tipo meningokokas, kitose šalyse labiau paplitę kiti jo tipai. Nors valstybė to niekaip nekompensuoja, mes rekomenduojame keturių komponentų – A, C W Y – meningokoko vakciną. Ji kainuoja 70 eurų, tačiau pakanka vienos dozės. Tik pasiskiepijus abejomis vakcinomis būtų apsisaugota nuo pagrindinių meningokoko infekcijos tipų, kurie cirkuliuoja ne tik Europoje, bet ir pasaulyje“, – pastebėjo gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis.
Jis priminė, kad pirmoji sergamumo B tipo meningokoku rizikos grupė – vaikai iki 4 metų amžiaus. Antras sergamumo pikas – paauglystė ir jauni suaugę žmonės, ypač į kita šalis keliaujantys studentai.
„Visoms amžiaus grupėms yra siūloma ta pati, tik skirtingų gamintojų B tipo meningokoko vakcina. Vaikams, kūdikiams rekomenduojama vieno, o vyresniems nei 10 metų amžiaus asmenims – kito gamintojo vakcina“, – aiškino medikas.
Nors nuo šios infekcijos yra skiepai, gydytojai apgailestauja, kad jais pasirūpinti žmonės neskuba.
„Deja, žmonės pas mus daugiau skiepijasi iš baimės. Kada tik paviešinamas koks atvejis viešai, tada jau kyla susidomėjimas. O šiaip kaip ir nuo bet kurios kitos ligos žmonės labai vangiai skiepijasi“, – sakė A. Laiškonis.
Pernai Lietuva buvo viena pirmųjų šalių Europoje, pradėjusi skiepyti vaikus nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Iki tol šie skiepai buvo įtraukti tik į Airijos, Jungtinės Karalystės ir Italijos skiepijimų kalendorius.
Daug žmonių – bakterijos nešiotojai
Kartu A. Laiškonis atkreipė dėmesį, kad labai daug sveikų žmonių yra šios infekcijos nešiotojai: „Tokiam žmogui ji gali nekenkti, tačiau jis gali platinti infekciją, tad galimybių užsikrėsti meningokoku yra daug.“
Medikai primena, kad meningokokinės infekcijos rizika išauga atvėsus orams.
„Šiuo metu mūsų imuninė sistema yra labai slopinama, nes prieš gripo sezoną cirkuliuoja daug virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Tokiame fone labai greitai pasireiškia bet kokia infekcija.
Tam daug įtakos turi orų pokyčiai. Organizmas įvairioms infekcijoms imliausias keičiantis orui, t. y. pavasarį, rudenį, taip pat žiemą, kada oras ne mažiau permainingas“, – aiškino A. Laiškonis.
Kaip apsisaugoti?
Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1–10 dienų (vidutiniškai 4 dienos).
Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama:
• reguliariai plauti rankas; • laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę); • reguliariai vėdinti ir valyti patalpas; • svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.
