Subtiliame gundymo moksle moteris beveik negali išvengti amžinojo ginklo — koketavimo. Ką reiškia nekaltai nusišypsoti simpatiškam nepažįstamajam?
Kodėl ranka kyla pasitaisyti plaukus, kai pastebime įdėmų kaimyno žvilgsnį? Iš kur tas apgaulingas akių žvilgsnis, švelnus balso tonas ir maloni šypsena, skirta vyrui, kurio mes visiškai nepažįstame? Ir ar nerizikuojame „prisižaisti“?
Gyvenimiška istorija
Agnė, 24 metų redaktorė:
„Kažkada su mylimu vyru sugalvojome žaidimą: kalbėjomės apie tai, kokius bruožus pakeistume vienas kitame. Jis mane nustebino pasakęs, jog jam manyje patinka viskas, išskyrus pernelyg gausus mano koketavimas bei flirtas su vyrais. Sunerimau ir iškart ėmiau klausinėti kada gi aš koketuoju, o jis man pasakė, jog tai darau nuolatos. Nuo to pokalbio, ėmiau save stebėti ir tikrai pastebėjau savyje šį bruožą.“
Kai tik netoliese moters atsiranda vyriškis, keičiasi moters stovėsena, žvilgsnis, balse atsiranda užburianti intonacija ir, net kavos puodelį, kai kurios moterys ima kitaip laikyti.
Agnė tęsė toliau sako pasakojimą: „Iki šiol koketavimas man nesukėlė jokių problemų, tačiau kai šalia manęs atsirado mano mylimas vyras, ėmiau suprasti, jog tai jį skaudina ir man laikas keistis. Esmė tame, jog pati nesuprantu kam man to reikia, nes šalia turiu savo vienintelį. Tačiau kodėl mano akyse suliepsnoja ugnelės vos tik pamačius vyriškos lyties atstovą?“
Nėra nieko baisaus tame, kad moteris stengiasi užburti vyriškį, net jei ir nenori su juo pradėti rimtų santykių. Tai savotiška treniruotė savo žavesiui patikrinti, galų gale, juk tai moteriškumo parodymas. Tačiau įdomu, kokiai moteriai reikia nuolatinio įsitikinimo apie jos žavesį? Savaime aišku jog tai, kuri iš tikrųjų nėra tikra ar yra žavi bei patraukli.
Kodėl koketuojame?
„Koketiškumo šaknų“ reikia ieškoti vaikystėje. Juk taip dažnai tėvai, auginantys mergaitę yra įsitikinę, kad ji nėra ypač patraukli.
Galbūt tokie įsitikinimai nėra patys geriausi, mat jų galvose nuolat sukasi mintys apie vaikų mokslą, bet ne apie berniukus nuo pat ankstyvo amžiaus.
Tačiau, kaip bebūtų gaila, tai dažnai pasibaigia nepilnavertiškumo kompleksu, kurį gauna mergaitė ir ji ima manyti, jog yra neįdomi vyrams ir savęs nuvertinimas nuolat didėja, ypač paauglystės laikotarpiu.
Pasibaigus šiam periodui, kompleksai ima trauktis į šoną ir dažnai susimąstoma apie patrauklumą bei vidinį žavesį. Tuo pačiu atsiranda noras įrodyti aplinkiniams, jog kadaise tėvai buvo neteisūs.
Čia ir atsiranda tas didžiausias moters ginklas — koketavimas, kurio pagalba ji sugeba pritraukti vyrų žvilgsnius bei sąmoningai kovoja su nepilnavertiškumo kompleksu.
O Jūs, mielos skaitytojos, ar dažnai flirtuojate?
