Įpratome taip skrupulingai planuoti gyvenimą, kad spontaniškumui jame lieka vis mažiau vietos. Laukti, kol tave netikėtai pervers Amūro strėlė, gali tik naivios romantikės. Be to, Amūras kartais toks aklas! Ar ne saugiau pasikliauti pažinčių tarnybomis.
Restorane tamsu. Dešimt žmonių sėdi už pusapvalio stalo bandydami susipažinti apgraibomis. Dūžta taurė, pora pradeda mėtytis vynuogėmis ir kikena lyg paaugliai. Viena moteris tarsi netyčia batelio nosimi paliečia greta sėdinčio vyro koją, jis atsako taip pat. Apie greta sėdinčio žmogaus simpatijas gali spėti tik iš jo balso, bandymo asistuoti — aklinoje tamsoje įpilti į taurę šampano.
Aklus pažinčių vakarėlius organizuojanti amerikiečių kompanija tikina, kad vakarienė tamsoje teikia intymumo, leidžia dalyviams atsipalaiduoti, todėl greičiau mezgasi pokalbiai. Lietuvoje aklo pasimatymo avantiūrai pasiduoda mažiau žmonių. Viena firma bandė tai daryti, tačiau neatsirado norinčiųjų apgraibomis rasti meilę.
Lietuviai mieliau renkasi greitųjų pažinčių vakarėlius, kurie sostinėje ir Kaune vyksta kone kiekvieną savaitgalį.
Kodėl, užuot bare užkalbinusi vyrą, ieškai jo pažinčių vakarėlyje? Ar verta tikėtis rimtos pažinties, jei vakarėlyje sukiojasi visi tokie pat — skubantys, bėgantys, neturintys laiko rasti draugų? Galvoje kirba daug prieštaringų minčių, bet vis tiek nusprendžiu eiti į greitųjų pažinčių vakarėlį. Skrajutėje skelbiama, kad susirasiu draugą iš septynių kandidatų per septynias minutes. Tiesa, už šį patogumą sumokėjau penkiasdešimt litų, prieš tai užsiregistravusi žaidimo dalyvių sąraše. Nors labai prašiau, bet organizatoriai neregistravo penkeriais metais už mane jaunesnių vienišių grupėje aiškindami, kad vaikinai pageidauja pažinčių tik su savo bendraamžėmis... Beje, renginio dalyvių duomenų niekas netikrina, tad pamelavusi ramiai galėjau prasmukti ir pas jaunesnius. Vis tas nelemtas sąžiningumas. Galėjau nutylėti, kad buvau ištekėjusi, galėjau parašyti ne tą profesiją…
Likus parai iki vakarėlio pradedu panikuoti, jog neprimenu merginos iš FHM viršelio. Nesu gražuolė, be to, drabužių spintoje neturiu nei vieno vakarėliams skirto apdaro. Mano nerimą sustiprina draugės, pažinčių klubų, linijų, ir draugijų liūtės, patarimas: „Fantastiškas pirmasis įspūdis bus vienintelis tavo šansas atkreipti vyro dėmesį“. Puolu skambinti renginio organizatoriams, kad neapsijuokčiau dėl aprangos. Viena iš pažinčių vakarėlius organizuojančių merginų Aušra Budreckytė mane įkvepia: „Septynių minučių pažintis — lyg interviu dėl darbo. Vyrai nuskanuos tave nuo galvos iki kojų. Ne akys, o rankos apibūdina žmogų. Pirmiausia išpuoselėk rankas. Jokių eksperimentų su savimi: kuklus makiažas, nešokiruojanti šukuosena. Pernelyg neapsinuogink. Akiniais pabalnota nosis sugadins pirmąjį įspūdį, geriau kontaktiniai lęšiai“. Sugaišusi pusdienį, bet įvykdžiusi visus Aušros nurodymus stoviu kavinės, kurioje vyks pažinčių vakarėlis, tarpduryje. Žmonių daugiau, nei tikėjausi, nes dauguma dalyvių su savimi atsitempė palaikymo komandas: brolius, seseris, kurso draugus, kolegas.
Nemanykite, kad greitųjų pažinčių vakarėlių dalyviai — vien kompleksuoti nevykėliai, kuriems trūksta pasitikėjimo užkalbinti žmogų. Dar prieš prasidedant žaidimui moterys ir vyrai jau bando susipažinti. Tarp keturiolikos dalyvių buvo vadybininkas, pora verslininkų, mokytoja, muitinės darbuotoja, psichologiją studijuojanti daugiavaikė mama. Žaidimas prasideda. Moterys sėda už dviviečių staliukų. Prie kiekvienos prisėda vyras. Poros bendrauja po septynias minutes. Suskambus skambučiui vyras pereina vis prie kitos moters staliuko. Kiekvienas dalyvis turi kortelę. Pasišnekėjęs su priešingos lyties žmogumi jo vardą įrašo ties vienu iš trijų kortelėje išspausdintų žodžių: „meilė“, „draugystė“, „buvo malonu susipažinti“ (suprask: „daugiau nenoriu tavęs matyti“). Prieš pokalbius buvome įspėti, kad negalime kaulyti pašnekovo adreso, vizitinės kortelės, terorizuoti dėl dar vieno pasimatymo.
Pirmasis priešais mane susmunka vyras plaukus viršugalvyje prispaudęs akiniais nuo saulės (nors tądien Lietuvoje lijo). Bandau klausti apie tris svarbiausius jo gyvenimo dalykus, bet atsakymo nesulaukiu. Tikrai ne todėl, kad jis — tylenis. Tiesiog jam labiau patinka klausinėti, nei atsakinėti. Jis entuziastingai pradeda tardymą: profesija, aplankytos užsienio šalys, mylimi gyvūnai, tikėjimas likimu, požiūris į horoskopus. Vos spėju atsakinėti. Pradedu būgštauti, kad pokalbis pakryps prie NSO, o aš liksiu neuždavusi nė dviejų klausimų. Pradedu smarkiai abejoti, ar dar noriu su juo kalbėti. Ar apskritai įmanoma susižavėti žmogumi per septynias minutes? Gal šiuo momentu būtų išmintingiau sėdėti namie ir skaityti knygą? Suskamba skambutis. Apie pirmąjį pašnekovą žinau tik tiek, kad jam patinka aštuntojo dešimtmečio muzika. Jis turi kažkokį supergreitą motociklą, kuris verčia nerimauti jo mamą. Pridengusi ranka, kad vyras nematytų, ryžtingai parašau jo vardą ties „buvo malonu susipažinti“. Esu šiek tiek nusivylusi. Vyrai neišradingai, be humoro klausinėjo tų pačių klausimų apie išsilavinimą, profesiją, pomėgius, keliones, šeimą. Po penktojo pokalbio jaučiausi lyg užsikirtusi plokštelė, kartojanti tas pačias frazes. Beje, apie vyrus nepavyko itin daug sužinoti, jie išsisukinėjo nuo tiesių atsakymų apie profesiją, buvusias šeimas, vaikus, net apie savaitgalio pramogas. Nuoširdžiausias pasirodė trisdešimt dvejų Vygantas. Paklaustas, kodėl atėjo į vakarėlį, prisipažino, kad išsigando vienatvės. Kartą trynė iš mobiliojo telefono žinutes ir nustėro. Pasirodo, žinutes į telefoną siųsdavo tik sesuo ir mobiliojo ryšio paslaugų bendrovė, primindama laiku sumokėti sąskaitas. „Manęs niekas nepasigenda. Taip pasinėriau į darbą, kad atsiskyriau nuo draugų“, — kaltai šypsojosi Vygantas. Tarp septynių kandidatų nebuvo nė vieno vyro, kuriam norėtųsi pulti į glėbį.
Peržvelgus dalyvių korteles paaiškėja, kad per 7 minutes niekas neįsimylėjo. Nejau visi atėjome tik patenkinti smalsumo? Draugauti su manimi panoro du vyrai. Ironiška, bet vienas iš jų — motociklu lakstantis adrenalino ieškotojas, kitas — nekalbus, bet, kaip man pasirodė, paniškai bijantis vienatvės pasipūtėlis. Abu per minutę buvo išeliminuoti iš mano pažinčių sąrašo.
Nors dalyviai nereiškė nusivylimo vakarėliu, organizatoriai sutriko: nejaugi niekas taip ir neišeis iš kavinės kartu? Provokacija nepavyko — net valandą pragurkšnoję kokteilius vyrai ir moterys neįsimylėjo. „Greitųjų pažinčių vakarėlių nepaprastumą lemia akimirksnio simpatija. Jei žmogus nepatinka iš pirmo žvilgsnio, antram nebėra laiko“, — nusprendė draugės neradęs Vygantas. Iš kavinės išėjome kaip tik su Vygantu, tačiau ne dėl to, kad labai vienas kitam patikome. Buvau pamiršusi skėtį, o lauke pliaupė lietus. Vienbalsiai nusprendėme, kad greitųjų pažinčių vakarėliai turi keletą pranašumų. Iškart pasimatai su septyniais vienišiais. Kadangi visų tikslai — rasti antrąją pusę, per septynias minutes nesunku išsiaiškinti kito žmogaus ketinimus. O jei širdis nevirptelėjo nė dėl vieno, į vakarėlį gali ateiti kitą kartą.
Keisti, bet įmanomi pažinčių būdai
Jei neradai laimės pažinčių vakarėlyje, išbandyk alternatyvą.
Tylos pasimatymai. Jie vyksta Londono kavinėse, baruose ar restoranuose. Maždaug dvi valandas visiškoje tyloje rašai raštelius bei siunti juos patikusiems vyrams. Rašoma tik ranka, o korespondencija perduodama per kurjerius. Jei vyras susidomėjo tavo rašteliu, būtinai atsakys, galbūt net išlankstys iš savo laiško origamį. Po dviejų valandų, kai baigiasi žaidimas, galima pabendrauti su žmonėmis, kurių laiškai labiausiai intrigavo. Žaidimo dalyviai registruojami iš anksto. Bilieto kaina — apie 20 svarų.
Meilė muziejuje. Viena olandų firma poras supažindina muziejuose. Pagrindinė sąlyga — bent šiek tiek nutuokti apie meną, kad sugebėtum atskirti garsių meistrų darbus. Poros renkamos burtų būdu. Jiems nurodomas pasimatymo laikas, muziejus ir paveikslo ar skulptūros pavadinimas. Jei prie paveikslo stypso keli vyrai, bandyk spėti, kuris atvyko į pasimatymą, o kuris tiesiog medituoja ties genijaus drobe. Registracija į pasimatymus kainuoja apie 15 eurų.
Lėtos pažintys. Amerikiečiai sugalvojo alternatyvą greitųjų pažinčių vakarėliams. Vietoj 14 dalyvių į vakarėlį ateina aštuoni. Jie apie 15 minučių bendrauja vienas su kitu, vėliau pietauja už vieno stalo arba kartu eina į spektaklį, koncertą.
Nomeda Stankevičiūtė
